Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto būti namuose, tęsti mokslą ar pradėti dirbti, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. Baudžiamoji byla KAL1 atžvilgiu nutraukta.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 atstovo advokato Ramūno Gudašiaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiojo NKA1 naudai iš KAL1 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės pavedant valdyti nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ANK2 .

2026 m. kovo 31 d. KAL1 į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėta 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio suma įskaityta į priteisto civilinio ieškinio dydį ir nukreipta civilinio ieškinio padengimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ar padarytos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės terminu, prašant jį sutrumpinti, ir priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydžiu, prašant jį sumažinti. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad svarstydamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, taigi ir parinkdamas auklėjamojo poveikio priemones bei siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, apylinkės teismas vertino tai, kad KAL1, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat vertino apelianto asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pakaltinamas, priklausomybės ligų nesigydė, mokosi (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą, yra itin jauno amžiaus. Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į byloje gautoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodytus duomenis, kad nepilnametis gyvena su motina, tėvas gyvena skyriumi, su tėvais sutaria gerai, pasak motinos, yra linksmas, komunikabilus, bendraujantis, turi pareigas namuose, kurias vykdo. Turi konfliktinių situacijų mokykloje, kurias sprendžia su mokyklos administracija. KAL1 nurodė, kad santykiai su mama geri, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, santykiai su bendramoksliais ir pedagogais geri. Vadovaujantis apelianto ugdymo įstaigos pateikta charakteristika, KAL1 mokosi gerai (jo pasiekimų vidurkis yra 7,8), neigiamų įvertinimų neturi, nepraleidžia pamokų, tačiau dažnai vėluoja; turi vieną draugą, yra linkęs pašiepti, jeigu asmuo jam nepatinka, kartais priešgyniauja mokytojoms; stengiasi laikytis gimnazijoje nustatytų taisyklių, dėvi uniformą, gimnazijos ir klasės veikloje nedalyvauja. Šių duomenų visumoje atleisdamas nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, apylinkės teismas sprendė, kad jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, nes teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų spręsti, jog nepilnametis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apeliantas prašo sutrumpinti skirtą elgesio apribojimą iki 3 mėnesių, argumentuodamas resocializacijos principo pažeidimu, kadangi aktyviai sportuoja (duomenys neskelbtini), yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi gimnazijoje, yra itin jauno amžiaus. Vis dėlto, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, spręsti, kad KAL1 paskirta auklėjamojo poveikio priemonė buvo individualizuota netinkamai ir šiuo konkrečiu atveju yra per griežta, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pritartina skundo argumentams, kad KAL1 yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, tačiau jis smurtaudamas sudavė ne mažiau tris smūgius delnu nukentėjusiajam į veidą ir vieną smūgį į plaštaką, tokiu būdu sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais jo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, tačiau ir šokas bei neigiami išgyvenimai. Apklausiamas KAL1 parodė, kad tokiu savo elgesiu norėjo nutraukti nukentėjusiojo jo atžvilgiu išsakytas patyčias, tačiau nukentėjusysis ir kartu su juo buvusi liudytoja apklausta LUD1, kad būtent KAL1 priekabiavo prie nukentėjusiojo ir smurtavo tam nesant jokio pagrindo. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad iš esmės KAL1 yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau yra linkęs pašiepti jam nepatinkantį asmenį. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, ypač polinkis pašiepti, objektyviai pagrindžia būtinybę apelianto atžvilgiu taikyti sustiprintą elgesio kontrolę ilgesnį laikotarpį, kaip tai nustatė apylinkės teismas. Teismo nuomone, KAL1 skirta auklėjamojo poveikio priemonė 6 mėnesių laikotarpiui su tarpusavyje suderintais įpareigojimais jį auklės ir darys pakankamą pataisomąjį poveikį, tokiu būdu keičiant jo gyvenimo būdą ir sulaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Sutiktina, kad auklėjamojo poveikio priemonė nustatytam terminui iš dalies ribos apelianto gyvenimą, tačiau tai yra jo neteisėto ir nusikalstamo elgesio pasekmė. Vis dėlto, paskirta priemone siekiama užtikrinti jo buvimą gyvenamojoje vietoje tik nakties metu, t. y. nuo 23 val. iki 6 val., taigi jo galimybės dirbti, užsiimti sportine veikla ar dalyvauti varžybose kitu metu nėra apribojamos. Apygardos teismas sprendžia, kad įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, švelnesnės auklėjamojo poveikio priemonės skyrimas sukeltų apeliantui nebaudžiamumo jausmą, neskatinantį laikytis teisės normų ateityje ir neleistų padėti pakeisti KAL1 gyvenimo būdą ir elgesį (BK 80 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes konstatuojama, jog auklėjamojo poveikio priemonė ir jos terminas šiuo konkrečiu atveju KAL1 buvo parinkta tinkamai, todėl šioje dalyje skundas atmetamas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 atstovo civilinis ieškinys dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 92–94). Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiojo naudai iš KAL1 priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 nesutinka su priteistu civilinio ieškinio dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 300 eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju KAL1 nukentėjusiajam dešinės rankos delnu sudavė ne mažiau kaip tris kartus į kairįjį žandą, be to, nukentėjusiajam kaire ranka dengiantis veidą nuo smūgių, vieną smūgį sudavė į kairės rankos plaštaką. Tokiais savo veiksmais KAL1 sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė kairės plaštakos III piršto sumušimą ir poodinę kraujosruvą. 2025 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 20xx/202x (02) nurodyta, kad nukentėjusiajam NKA1 konstatuota kairės plaštakos III piršto sumušimas ir poodinė kraujosruva, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas griuvimui nebūdingas. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 72–74).

Pagrindžiant prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodyta, kad KAL1 nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą – NKA1 patyrė fizinį skausmą veido srityje, daugiau kaip dešimt dienų skaudėjo patinusius pirštus, jautė stresą, atsirado nesaugumo jausmas, sutriko miegas, dėl ko vartojo raminančias žolelių tabletes, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Be to, dėl KAL1 veiksmų NKA1 jautė pažeminimą, paniekinimą, kadangi įvykį stebėjo ir jo klasiokė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad po įvykio jam buvo šokas, bijojo iš restorano išeiti vienas. Mama kreipėsi į mokyklos administraciją, po susirinkimo auklėtoja pakalbėjo su jų tėvais, prieš susirinkimą auklėtoja buvo jį ir KAL1 pasikvietusi pasikalbėti, tuo metu KAL1 atsiprašė, bet atsiprašymas, jo nuomone, buvo priverstinis, nes jam tai padaryti liepė auklėtoja. KAL1 jo asmeniškai neatsiprašė. Nuo įvykio su KAL1 nebendrauja, ir šiai dienai dar yra sukrėstas, jam baisu vaikščioti toje pačioje mokykloje kartu su KAL1, jis bijo galimo keršto už pranešimą policijai. Yra nerviškai išsekęs, sunkiai miega, sunku susikaupti mokslams (1 t., b. l. 46–50).

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, skundą nagrinėjančiam apygardos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos be sukelto skausmo ir fizinių sužalojimų, kurių pasekmes nukentėjusysis juto ilgiau nei vieną savaitę, jis patyrė šoką ir išgąstį, jautė pažeminimą, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Taip pat neabejotina, kad nukentėjusysis jautė įtampą bei nerimą, nes susitikdavo su KAL1 mokykloje, nerimavo dėl galimo keršto. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturinės žalos priteisimo, įstatymų reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinęs civilinio ieškinio pagrįstumą, priteisė net keturis kartus mažesnę sumą nei buvo prašoma. Nors skunde vertinama priešingai, nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos suma nenukrypsta ir nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų dydžio, kuris svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023, 2K-26-1073/2024, 2K-186-495/2025, 2K-2-788/2026, 2K-82-648/2026, 2K-98-654/2026).

Taigi, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydžius, aptartas aplinkybes sugretinus su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Be to, apylinkės teismas, nustatydamas priteistiną sumą tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 turtinę padėtį. Šio vertinimo nekeičia ir tai, kad apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, kadangi vien ši aplinkybė nusikalstama veika sukeltų pasekmių nešvelnina ir nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų nesumažina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

2026 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2026 m. birželio 15 d. pažyma Nr. APD-2026-06912 dėl 114,58 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu KAL1 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliacinį skundą, kuriuo buvo keliamas auklėjamojo poveikio priemonės termino ir civilinio ieškinio dydžio klausimai, ir kuris šia nutartimi yra atmetamas. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta viename posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad KAL1 nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, į priteistą civilinio ieškinio sumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų suma, susidariusi už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš KAL1 nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 apeliacinį skundą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės KAL1 nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.