- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- AS-996-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00952-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- M. B., R. B.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. B. ir R. B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai M. B. ir R. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2026 m. sausio 26 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktą Nr. DEKRP-20-260126-00003 ir 2026 m. sausio 26 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktą Nr. DEKRP-20-260126-00004 (toliau – ir Patikrinimo aktai), kaip neteisėtus ir nepagrįstus, kartu panaikinant iš šių patikrinimo aktų išvestinius 2026 m. sausio 29 d. raštus – privalomuosius nurodymus pavadintus „Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo akto siuntimo ir pažeidimų šalinimo“ Nr. 2D-2317 ir Nr. 2D-2299 (toliau – ir Raštai); 2) Įpareigoti atsakovą pašalinti ginčijamų patikrinimo aktų ir privalomųjų nurodymų raštuose Nr. 2D-2317 ir Nr. 2D-2299 pagrindu sukurtas teisines pasekmes Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, panaikinti žymas apie neteisėtas deklaracijas, įskaitant tokių įrašų panaikinimą kituose registruose bei duomenų bazėse; 3) Priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti. 2026 m. kovo 3 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo gautas pareiškėjų atskirasis skundas dėl 2026 m. vasario 25 d. nutarties panaikinimo. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą nurodytiems atskirojo skundo trūkumas pašalinti iki 2026 m. kovo 12 d. Teismas nurodė, kad pareiškėjų atskirasis skundas yra pateiktas elektroniniu paštu ir nepasirašytas abiejų pareiškėjų parašais, o kadangi atskirasis skundas pateiktas teismui ne dokumentine forma ir ne per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemį, pareiškėjų tapatybė nėra patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – ir Teismų įstatymas) nustatytais būdais.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administraciniame teisme 2026 m. kovo 12 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo gautas atskirasis skundas pasirašytas Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje.
II.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą laikė nepaduotu nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 2 dalimi. Teismas aptarė nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad pareiškėjai pateikė teismui skundą elektroniniu paštu, tačiau toks skundo pateikimo būdas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų, sprendė, jog šis trūkumas yra esminis ir sudarantis kliūtis priimti atskirąjį skundą, todėl teismas laikė jį nepaduotu.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutartį ir išspręsti atskirojo skundo dėl 2025 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo klausimą iš naujo.
Pareiškėjai nurodo, kad atskirasis skundas buvo ADOC formato, pasirašytas kvalifikuotais elektroniniais parašais (XAdES), jame aiškiai identifikuojami pasirašę asmenys, t. y. M. B. ir R. B., parašai yra galiojantys, o tai patvirtina dokumento metaduomenys ir parašų informacija. Identifikacija buvo atlikta per Lietuvos vyriausiojo archyvaro informacinę sistemą.
Pareiškėjai teigia, kad vien dokumento pateikimo būdas (elektroniniu paštu), nepaneigia dokumento pasirašymo fakto per Lietuvos vyriausiojo archyvaro informacinę sistemą, todėl teismas nepagrįstai sutapatino dokumento pateikimo būdą su jo pasirašymo faktu, nors tai yra skirtingi teisiniai aspektai.
Pareiškėjai pažymi, kad ABTĮ nenumato, kad vienintelis galimas būdas pateikti dokumentus yra jų pateikimas per LITEKO VEP posistemį, jei dokumentas yra tinkamai pasirašytas ir galima nustatyti jį pateikusio asmens tapatybę.
Pareiškėjai akcentuoja, kad 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nebuvo išaiškinta ir nurodyta kokiu konkrečiu būdu turi būti pašalinti trūkumai, kokius konkrečius veiksmus reikia atlikti ir kokios yra alternatyvios dokumentų pateikimo galimybės. Pareiškėjai nurodo, kad teismas apsiribojo formaliomis nuorodomis į teisės aktus, tačiau nepateikė aiškaus praktinio išaiškinimo, suprantamo asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo.
Pareiškėjai teigia, kad atskirąjį skundą pasirašė per Lietuvos vyriausiojo archyvaro informacinę sistemą, kuri užtikrina ne tik asmens tapatybės indentifikavimą, bet ir saugo metaduomenų ir elektroninių parašų įrašus, lygiai taip pat, kaip ir teismai saugo procesinius bylų dokumentus.
Pareiškėjai nurodo, kad teismo nutarties motyvai dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą, neatitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio nuostatų, o reikalavimai teikti dokumentus tik per LITEKO VEP posistemį, kai jame nėra įtrauktų procesinių dokumentų, jog jie taptų prieinami pareiškėjams yra perteklinis ir neatitinka Lietuvos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio įtvirtintų principų.
Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu grindžiama pertekliniu formalizmu. Pareiškėjai siekė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pateikė pasirašytą dokumentą, veikė sąžiningai, todėl, nors ir laikant, kad egzistavo procesiniai trūkumai, teismas turėjo realią galimybę juos pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutarties, kuria pareiškėjų atskirasis skundas buvo laikomas nepaduotu nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai nepašalino per teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų, kurie yra esminiai ir sudaro kliūtis priimti atskirąjį skundą nagrinėti.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl 2025 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo klausimą išspręsti iš naujo.
Teisėjų kolegija, tikrindama nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties paduodamas atskirasis skundas turi atitikti ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus turinio bei formos reikalavimus. Jeigu atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 2 d., 151 str.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-701-525/2025 ir kt.).
Teisėjų kolegija, tikrindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo atskirojo skundo trūkumus, pažymi, kad atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutu atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai atskirojo skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti apeliacinį procesą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka atskirasis skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti atskirojo skundo trūkumus nustatymas yra atskirąjį skundą padavusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto atskirojo skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti paduotą atskirąjį skundą.
Pagal ABTĮ 134 straipsnio 4 dalį, apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinis skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 134 str. 5 d.).
Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus.
Taigi, galiojantys teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu (procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami ir per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą), o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-458-520/2018; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų 2026 m. kovo 3 d. atskirąjį skundą, pažymi, kad jis buvo atsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 3 d. atskirasis skundas nebuvo pasirašytas nei vieno iš pareiškėjų parašu. Duomenų, kad atskirojo skundo originalas su jį teikiančių pareiškėjų parašais būtų išsiųstas paštu ar kitaip pateiktas pirmosios instancijos teismui, nėra. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjų tapatybė nebuvo nustatyta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjams terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjai vykdydami 2026 m. kovo 5 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, 2026 m. kovo 12 d. pirmosios instancijos teismui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), pateikė atskirąjį skundą, pasirašytą Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad šis atskirasis skundas su pareiškėjų parašais būtų išsiųstas paštu ar kitaip tinkamai pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo pateikimas teismui elektroniniu paštu nelaikytinas skundo pateikimu elektroninių ryšių priemonėmis patvirtinant asmens tapatybę, todėl pateikiant skundą teismui elektroniniu paštu ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.). Skundo originalu laikytinas skundas, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ir patvirtintas elektroniniu parašu, o popierinio skundo originalu laikytinas raštu surašytas ir pasirašytas skundas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-695-1062/2018).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjai nepašalino esminių atskirojo skundo trūkumų, t. y. nepateikė pirmosios instancijos teismui atskirojo skundo pagal nustatytą tvarką. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjų atskirąjį skundą laikė nepaduotu.
Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 5 d. ir 2026 m. kovo 16 d. nutartys yra motyvuotos ir pakankamai aiškios. Teismas jose nurodė ABTĮ keliamus reikalavimus, be kita ko, pažymėjo, kad atskirasis skundas nėra tinkamai pateiktas ir nėra tinkamai pasirašytas, bei nurodė, kaip pašalinti šiuos ir kitus neatitikimus, akcentavo, jog teismui procesiniai dokumentai yra teikiami per LITEKO VEP posistemį. Teismas taip pat įspėjo pareiškėjus, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų skundas bus laikomas nepaduotu. Todėl nesutiktina su pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nebuvo išaiškinta ir nurodyta kokiu konkrečiu būdu turi būti pašalinti trūkumai, kokius konkrečius veiksmus reikia atlikti ir kokios yra alternatyvios dokumentų pateikimo galimybės.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų M. B. ir R. B. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.