Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024 m. vasario 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. K.-P. pareiškėjai surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-61 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) parengti tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles. Privalomajame nurodyme nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame tvenkinyje įrengtas hidrotechninis statinys – vandens pertekliaus pralaida, kuria perteklinis vanduo iš tvenkinio teka į Videikos upelio žemupį ir įteka į Judrės upę. Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo plotas yra 9,6928 ha, o registruotų vandens telkinių plotas – 2,9042 ha. Hidrotechninis statinys Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, o tvenkinys įrengtas patvenkus Videikos upelį. Tiksli tvenkinio ir hidrotechninio statinio įrengimo data nežinoma, nes ankstesnis šio žemės sklypo savininkas R. G. yra miręs.

Klaipėdos valdyba 2023 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. AD5-24901 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Inspekcija) dėl hidrotechninio statinio statybos teisėtumo. Inspekcija 2023 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 2D-19522 atsisakė nagrinėti statinio statybos teisėtumo klausimą, nurodydama, kad statinys įrengtas daugiau nei prieš 10 metų.

Tvenkinys patenka į tris žemės sklypus, iš kurių du priklauso pareiškėjai, o vienas – R. M. Pareiškėjai priklausantiems sklypams tenka 4,3031 ha tvenkinio ploto, tačiau bendras tvenkinio plotas yra 6,3863 ha, t. y. viršija 5 ha. Atsakovas pripažino, kad hidrotechninio statinio valdytoja ir naudotoja yra pareiškėja, kadangi statinys įrengtas jai priklausančiame žemės sklype, todėl būtent jai nustatyta pareiga parengti tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles.

Nesutikdama su Privalomuoju nurodymu ir Departamento 2024 m. vasario 15 d. sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Regionų administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI3-7816-979/2024), prašydama juos panaikinti. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2024 m. birželio 28 d. Likus 3 dienoms iki šio termino pabaigos, t. y. 2024 m. birželio 25 d., pareiškėja kreipėsi į Departamentą, prašydama Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.

Departamentas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. AD5-14093 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Tą pačią dieną, t. y. nedelsdama po to, kai jai tapo žinomas minėtas sprendimas, pareiškėja administracinėje byloje Nr. eI3-7816-979/2024 pateikė patikslintą pareiškimą, prašydama panaikinti 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. AD5-14093 ir pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Iki 2024 m. birželio 27 d. pareiškėja objektyviai negalėjo ginčyti šio sprendimo, nes jis dar nebuvo priimtas.

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjos neveikimo, nerūpestingumo ar siekio išvengti nustatytos pareigos vykdymo. Priešingai, pareiškėja dar nepasibaigus nustatytam terminui kreipėsi į Departamentą dėl jo pratęsimo, o gavusi neigiamą sprendimą – tą pačią dieną kreipėsi į teismą. Pareiškėjos pasirinkimą kreiptis į teismą byloje, kurioje jau buvo ginčijamas Privalomojo nurodymo teisėtumas, lėmė siekis operatyviai ir ekonomiškai išspręsti tarpusavyje susijusius klausimus. Tik Regionų administraciniam teismui atsisakius priimti patikslintą skundą ir išaiškinus, kad dėl naujo reikalavimo turi būti kreipiamasi bendra tvarka, pareiškėja buvo priversta jį pareikšti atskirai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja veikė sąžiningai, rūpestingai ir aktyviai, o termino kreiptis į teismą praleidimą lėmė objektyvios, nuo jos valios nepriklausančios proceso aplinkybės. Pareiškėja savo teises pradėjo ginti dar iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, o naują reikalavimą teismui pareiškė nedelsdama po to, kai Departamentas priėmė sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Todėl prašomas terminas turėtų būti atnaujintas.

Departamento Klaipėdos valdybos 2024 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. AD5-14093 dėl 2024 m. vasario 1 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN-61 įvykdymo termino nepratęsimo yra teisėtas, pagrįstas ir priimtas tinkamai įvertinus visas reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, todėl turėtų būti paliktas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmestas.

Departamento Klaipėdos valdyba 2023 m. spalio 9 d. gavo pranešimą dėl tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), ant Videikos upelio, bei dėl galimų hidrologinio režimo pokyčių. Departamento Klaipėdos valdybos Gargždų aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai, atlikdami pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, 2023 m. spalio 13 d. atliko nurodytos vietos apžiūrą, kurios metu buvo surašytas apžiūros aktas. Apžiūros metu nustatyta, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančiame tvenkinyje įrengtas hidrotechninis statinys, kuriuo perteklinis vanduo iš tvenkinio teka į Videikos upelio žemupį ir įteka į Judrės upę. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad minėtas žemės sklypas nuo 2021 m. lapkričio 25 d. priklauso pareiškėjai. Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, plotas – 9,6928 ha, registruotų vandens telkinių plotas – 2,9042 ha. Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, kurios plotas – 0,2798 ha, ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, kurios plotas – 4,9708 ha. Sklype esantis hidrotechninis statinys Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas.

Tvenkinys įrengtas patvenkus Videikos upelį. Tiksli tvenkinio įrengimo data nėra žinoma, kadangi ankstesnis sklypo savininkas R. G. yra miręs. Tvenkinys įrengtas ir patenka į tris žemės sklypus: pareiškėjai priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. M. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į pareiškėjai priklausančius žemės sklypus patenka 4,3031 ha tvenkinio ploto, o bendras tvenkinio plotas sudaro 6,3863 ha, t. y. tvenkinio plotas viršija 5 ha. Kadangi hidrotechninis statinys yra įrengtas pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 patvirtintų Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkto reikalavimais, turi būti parengtos tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklės. 2023 m. spalio 13 d. apžiūros metu tuo metu buvusi įgaliotinė R. G. nurodė, kad velionis jos vyras R. G. tvenkiniui nebuvo parengęs tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių. Taip pat nustatyta, kad tokių taisyklių nėra parengusi ir dabartinė sklypo savininkė – pareiškėja. Todėl atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjai, kaip žemės sklypo savininkei, buvo surašytas Privalomasis nurodymas. Privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota parengti tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles. Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2024 m. birželio 28 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nepateikė faktinių duomenų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl objektyvių priežasčių ji negali įvykdyti Privalomojo nurodymo. Pareiškėjos atstovas prašyme dėl termino pratęsimo iš esmės rėmėsi vienintele aplinkybe, kad Privalomojo nurodymo teisėtumas yra ginčijamas teisme administracinėje byloje Nr. eI3-7816-979/2024 ir ši byla dar nėra išnagrinėta. Tos pačios aplinkybės iš esmės nurodomos ir teismui pateiktame skunde. Privalomojo nurodymo apskundimo teismui faktas savaime nesudaro objektyvios priežasties pratęsti jo įvykdymo terminą. AAVKĮ 25 straipsnio 7 dalyje aiškiai nustatyta, kad teismui paduotas skundas nestabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Todėl tai, kad pareiškėja nesutinka su Privalomojo nurodymo reikalavimais ir jo teisėtumą ginčija teisme, negali būti laikoma pakankama priežastimi privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti. Šio instituto paskirtis sudaryti galimybę asmeniui, kuris dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių ar nenumatytų aplinkybių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, jame nustatytus reikalavimus per papildomą terminą. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie jokias konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų jai parengti tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles. Priešingai, pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ginčijimo teisme yra susijusi ne su objektyvia kliūtimi įvykdyti Privalomąjį nurodymą, o su pareiškėjos nesutikimu su pačiu Privalomuoju nurodymu.

Teisės aktai numato atskirą galimybę sustabdyti privalomojo nurodymo vykdymą tais atvejais, kai asmuo mano, jog privalomojo nurodymo vykdymas iki administracinės bylos išnagrinėjimo gali sukelti neigiamų pasekmių. Nors AAVKĮ 25 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismui paduotas skundas savaime nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo, tačiau pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į administracinę bylą nagrinėjusį teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – privalomojo nurodymo galiojimo sustabdymo – taikymo ABTĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėja tokio prašymo teismui nepateikė. Todėl aplinkybė, kad administracinė byla Nr. eI3-7816-979/2024 nebuvo išnagrinėta iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, negali būti prilyginama objektyviai priežasčiai, dėl kurios pareiškėja negalėjo įvykdyti Privalomojo nurodymo. Priešingu atveju, Privalomojo nurodymo apskundimas teismui sudarytų pagrindą automatiškai pratęsti jo įvykdymo terminą, nors tokios teisinės pasekmės AAVKĮ nenustato.

Departamento Klaipėdos valdyba, priimdama 2024 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. AD5-14093, tinkamai įvertino pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į AAVKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo sąlygas, bei tai, kad pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, dėl kurių negalėtų laiku įvykdyti Privalomojo nurodymo. Todėl šis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes ir vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjos įgaliotas atstovas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ginčijamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, arba konstatuoti, jog egzistavo AAVKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui pratęsti.