- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- AS-1150-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00798-2024-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr)ATP-B-2024-06108 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti klausimą, atsižvelgiant galimo interesų konflikto aplinkybę; 2) priteisti iš atsakovų solidariai su trečiaisiais asmenimis 5 000 Eur neturtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Regionų administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitiko visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Regionų administraciniame teisme 2024 m. birželio 6 d. buvo gautas patikslintas pareiškėjo skundas. Teismas, nustatęs, kad patikslintas skundas neatitiko visų ABTĮ reikalavimų, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Regionų administraciniame teisme 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas. Teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos Sprendimą. Pareiškėjas 2026 m. balandžio 20 d. Regionų administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos J. Vitunskienės ir viso Regionų administracinio teismo teisėjų nušalinimo. Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl teisėjos J. Vitunskienės ir visų Regionų administracinio teismo teisėjų nušalinimo netenkino. Pareiškėjas 2026 m. balandžio 21 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties panaikinimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas nurodė, jog Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria buvo išspręstas teisėjo nušalinimo klausimas, negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios įstatyme aiškiai numatytos kaip skundžiamos arba kuriomis užkertamas kelias tolesnei bylos eigai. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 44 ir 45 straipsniuose, reglamentuojančiuose teisėjo nušalinimo pagrindus ir jo išsprendimo tvarką, nenustatyta galimybė nutartį dėl teisėjo nušalinimo apskųsti atskiruoju skundu. Be to, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, kadangi byla ir toliau nagrinėjama teisme. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo atskirasis skundas negalėjo būti priimtas. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir grąžino jį pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 ir 22 d. nutartis ir įpareigoti Regionų administracinį teismą nesudaryti dirbtinių kliūčių teismo procese. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sujungti nagrinėjamą bylą su kitomis susijusiomis bylomis, sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją dėl galimo interesų konflikto, kreiptis į kompetentingas institucijas dėl teisės aktų išaiškinimo, t. y. išsiaiškinti, ar Regionų administracinio teismo nutartyse nurodomos ABTĮ ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai ir jos fakultatyviajam protokolui, esant reikalui, taikyti ABTĮ 111 straipsnio nuostatas.
Pareiškėjas nurodė, jog Regionų administraciniame teisme 2026 m. balandžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrintos procesinės teisės ir reali galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime. Posėdžio metu pareiškėjas pareiškė motyvuotą teisėjos J. Vitunskienės, Regionų administracinio teismo vadovybės, teisėjo Z. Kubecko bei teismo nušalinimą. Teisėja išėjo spręsti nušalinimo klausimo, tačiau pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kas jį nagrinės, kiek tai truks ir kada bus tęsiamas bylos nagrinėjimas. Vėliau paaiškėjo, kad nušalinimo klausimą nagrinėjo pati teisėja, kurios nešališkumu buvo abejojama, todėl kyla pagrįstas klausimas dėl ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nešališkumo reikalavimo laikymosi.
Pareiškėjo teigimu, laukimo metu nebuvo aiškiai paskelbta pertrauka ir nebuvo nurodyta, kiek laiko teks laukti. Atsižvelgdamas į savo individualius poreikius, būtinybę vartoti vaistus ir tenkinti fiziologinius poreikius, taip pat į tai, kad nebuvo aišku, kada procesas bus tęsiamas, pareiškėjas 12 val. 37 min. išvyko iš teismo. Apie savo išvykimo priežastis informavo teismo darbuotojus. Tik 14 val. 29 min. elektroniniu paštu sužinojo, kad byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant ir priimta nutartis už akių. Todėl pareiškėjo išvykimas, jo vertinimu, negali būti laikomas savanorišku atsisakymu dalyvauti procese, nes man nebuvo tinkamai pranešta apie tolesnę proceso eigą ir galimas nebuvimo bylos nagrinėjime pasekmes.
Pareiškėjas, susipažinęs su teismo posėdžio protokolu ir garso įrašu nustatė aplinkybes, kurios, pareiškėjo vertinimu, gali neatitikti faktinės proceso eigos. Protokole nurodyta, kad 10 val. 52 min. buvo paskelbta pertrauka ir teisėja išėjo spręsti pareiškėjo prašymo, tačiau šios aplinkybės neatitinka faktinės tikrovės. Taip pat nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjo argumentai dėl tiesiogiai su šia byla susijusių kitų teismo procesų, dėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Z. Kubecko 2026 m. kovo 12 d. nutarties bei pareiškėjo nurodytų galimų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu egzistuoja daug tarpusavyje susijusių procesų, jų medžiaga gali būti reikšminga objektyviai įvertinant šios bylos aplinkybes ir galimą interesų konfliktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog jo nurodytos aplinkybės turėjo būti įvertintos ABTĮ 111 straipsnio aspektu, jeigu teismas nustatytų galimos nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas prašė įvertinti, ar pareiškėjo pateiktos konkrečios aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos ir ar pirmosios instancijos teismas atliko visus įstatyme numatytus veiksmus.
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo išvykimą prilygino atsisakymui dalyvauti procese ir taip apribojo pareiškėjo teisę būti išklausytam bei tinkamai įgyvendinti savo procesines teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, o Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Tarnyba nurodo, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ tiesiogiai nenustato, kad nutartys, kuriomis išsprendžiamas teisėjo nušalinimo klausimas, gali būti skundžiamos atskiruoju skundu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjų) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos.
Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas skundžia nutartį, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu, vertino, kad teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir grąžino jį pareiškėjui.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėjas iš esmės pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą konkrečiais argumentais ar įrodymais. O aplinkybė, kad pareiškėjo prašymai, be kita ko, dėl bylų sujungimo, nėra tenkinami arba kad priimami ne tokie procesiniai sprendimai, kokių tikisi pareiškėjas, įskaitant sprendimus dėl teisėjo nušalinimo, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl teisėjų šališkumo ar jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatavęs, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl teisėjos (teismo) nušalinimo, nėra skundžiama atskiruoju skundu ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą Regionų administraciniame teisme nebuvo tinkamai užtikrintos jo procesinės teisės. Pareiškėjas kelia abejones dėl teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo atitikties proceso eigai, nurodo galimą teisėjų nešališkumo ir interesų konflikto problematiką, taip pat akcentuoja susijusių bylų reikšmę nagrinėjamam klausimui.
Prieš vertindama skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnis nustato, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas būtų būtinas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad siekiant tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, byla pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vis dėlto teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinama tik laikantis įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.
Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau vien proceso dalyvio nesutikimas su teismo nutartimi savaime nesuteikia teisės ją apskųsti atskiruoju skundu. ABTĮ nustato baigtinius atvejus, kada pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti atskirojo skundo objektas.
Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Taigi tam, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, turi egzistuoti bent viena iš ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
Nesant nė vienos iš ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimta nutartis negali būti atskirojo skundo objektas, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į skundą, kuriuo bus skundžiamas bylos procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Bylos dalyviai tokiame skunde turi teisę nurodyti argumentus, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. šališkas teismas (teisėjas). ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, t. y. jei bylą išnagrinėja neteisėtos sudėties teismas, sprendimas ar nutartis panaikinama (ABTĮ 151 str.).
Nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 20 d. priėmė nutartį, vadovaudamasis ABTĮ 44 ir 45 straipsniais, reglamentuojančiais teisėjo ir kitų asmenų nušalinimo pagrindus bei pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką. ABTĮ 44 ir 45 straipsniuose nenustatyta, kad nutartis, kuria išsprendžiamas klausimas dėl teisėjui (visam teismui) pareikšto nušalinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Be to, tokia nutartis pati savaime neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes, nepriklausomai nuo joje išspręsto nušalinimo klausimo, byla gali būti toliau nagrinėjama įstatymo nustatyta tvarka. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, kurioje pripažįstama, kad nutartys, kuriomis išsprendžiami teisėjo ar teisėjų kolegijos nušalinimo klausimai, nesant atitinkamo įstatyme nustatyto pagrindo, nėra savarankiškai skundžiamos atskiruoju skundu ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-926-492/2016, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-118-438/2017, 2018 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2018, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-525/2020 ir kt.).
Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nesutinka su Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi išspręstu nušalinimo klausimu ir kartu kelia kitus, jo manymu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, padarytus procesinio pobūdžio pažeidimus. Tačiau šie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimybės skųsti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį atskiruoju skundu. Pažymėtina, kad vertinant atskirojo skundo priimtinumo klausimą pirmiausia turi būti nustatyta, ar skundžiama nutartis apskritai patenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Tik nustačius, kad tokia nutartis gali būti atskirojo skundo objektas, atsirastų pagrindas vertinti jos pagrįstumą ir teisėtumą iš esmės.
Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai tais atvejais, kai dėl jos priėmimo tampa neįmanomas tolesnis procesas. Nagrinėjamu atveju Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties priėmimas nesukėlė nė vienos iš šių procesinių pasekmių – byla nebuvo užbaigta, nebuvo užkirstas kelias jos tolesniam nagrinėjimui, o iš pareiškėjo nebuvo atimta galimybė įstatymo nustatyta tvarka ginti savo procesines teises ir teikti atitinkamus argumentus dėl bylą užbaigiančio procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartis neatitinka nė vienos iš ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Pažymėtina, jog šios teisės normos taikymas siejamas su teismo nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis pagrįstai įtarti nusikalstamos veikos požymių buvimą. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė, todėl nėra pagrindo pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį kreiptis į prokurorą.
Nustačiusi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį negali būti atskirojo skundo objektas, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų. Atskirojo skundo nagrinėjimo ribas lemia įstatyme nustatyta teisė apskųsti konkrečią pirmosios instancijos teismo nutartį. Nustačius, kad tokia teisė įstatyme nenustatyta ir skundžiama nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės kompetencijos vertinti tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl nėra pagrindo atskirai analizuoti pareiškėjo prašymų dėl bylų sujungimo, išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo, taip pat pareiškėjo keliamų abejonių dėl ABTĮ ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei tarptautinėms sutartims.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino administracinei bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties negali būti priimtas nagrinėti teisme, nes ši nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šių išvadų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.