Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, ir Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

IV.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Ekspertizės komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, medicininius dokumentus ir priėmė pagrįstą Ekspertinį nutarimą, atitinkanti konkretų, individualų pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimą. Kadangi Ekspertizės komisija elgėsi atidžiai ir rūpestingai pareiškėjo atžvilgiu, teisėtai vykdė visas teisės aktų priskirtas funkcijas, bei pagrįstai ir motyvuotai priėmė skundžiamą Ekspertinį nutarimą, pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam patirtą neturtinę žalą taip pat negalėjo būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl 2024 m. birželio 18 d. Ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu karo tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Ekspertizės komisija, priimdama Ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ekspertizės komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, medicininius dokumentus ir priėmė pagrįstą Ekspertinį nutarimą, atitinkantį konkretų, individualų pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų (tarp jų – ir Teismo ekspertizės išvados) vertinimu, pažymėdamas, kad jos metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp skirtingų gydymo įstaigų atliktų (duomenys neskelbtini) rezultatų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismo ekspertizę atliko šališkas ekspertas. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėjo tinkamumas karinei tarnybai (t. y. jo sveikatos būklė) KMEK buvo tikrinamas 2019 m. vasario 2 d., 2020 m. liepos 30 d., 2021 m. rugpjūčio 3 d., 2023 m. birželio 23 d. Visų KMEK vykdytų ekspertizių metu buvo atliekamos (duomenys neskelbtini), kurias vertino KMEK gydytojas otorinolaringologas, ir, vadovaujantis Kriterijų 56.3 papunkčiu, pareiškėjas buvo pripažįstamas netinkamu dėl (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjui 2021 m. birželio 29 d. Santaros klinikose atlikta (duomenys neskelbtini) (pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini).

KMEK gydytojo otorinolaringologo 2021 m. liepos 5 d. atliktos pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rezultatai (duomenys neskelbtini).

Nesutapus Santaros klinikose 2021 m. birželio 29 d. atliktos (duomenys neskelbtini) rezultatams su KMEK 2019 m., 2020 m. bei 2021 m. atliktų (duomenys neskelbtini) ir gydytojų diagnozėmis, pareiškėjas Ekspertizės komisijos buvo siunčiamas į III lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą ausų, nosies ir gerklės gydytojo konsultacijai diagnozės patikslinimui. Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose 2021 m. liepos 30 d. atlikta (duomenys neskelbtini), kurios rezultatai – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjui 2024 m. gegužės 3 d. išduotas siuntimas Nr. 3070 į Lietuvos kariuomenės karinę medicinos ekspertizės komisiją dėl tinkamumo priimant į tarnybą įvertinimo.

KMEK 2024 m. birželio 17 d. atliktos (duomenys neskelbtini) metu nustatytas pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

2024 m. balandžio 15 d. Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) Nr. 852 ir jos 2024 m. liepos 10 d. atliktas aprašymas patvirtina, kad pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir KASOKTĮ), Karinės medicinos ekspertizės nuostatai ir Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai.

Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad Komisija turi teisę: siųsti tikrinamus asmenis į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozę (11.1 p.); kreiptis į kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus specialistus ir psichologus dėl vertinimų, kurių reikia ekspertinei nuomonei priimti (11.2 p.); gauti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir kitų įstaigų dokumentus ir duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis apie tikrinamų asmenų sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, reikalingus Nuostatuose nurodytų tikrinamų asmenų sveikatai tikrinti, atrankai pagal sveikatos būklę vykdyti ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsniui nustatyti (11.3 p.).

Remiantis Nuostatų 22 punktu, medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru. Atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato KMT vadas (24 p.). Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (toliau – medicinos ekspertizės aktas) (26 p.). Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai (27 p.).

Pagal Nuostatų 29 punktą, jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pirmininkas ir gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir (ar) tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Asmenys, ištirti papildomai, grįžta pas tyrimą, konsultaciją ar diagnozės patikslinimą skyrusį Komisijos pirmininką ir gydytoją ar jį pavaduojantį asmenį, toliau atliekama jų medicinos ekspertizė.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013), priimtoje nagrinėjant panašią situaciją, pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti pasisakoma, ar medicininių kriterijų vertinimą KMEK atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o tik turėtų būti tikrinama, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-136/2014; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-602/2020).

Dėl bylos esmės

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl KMEK 2024 m. birželio 18 d. medicinos ekspertizės akto Nr. 1981/2024 ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai – studijuoti karo mokymo įstaigoje – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, pagal Kriterijų 56.3 papunktį ir 1 skiltį bei nustatytą Z sveikatos grupę, konstatavus pareiškėjo (duomenys neskelbtini).

KMEK Medicinos ekspertizės akto Nr. 1981/2024 Ekspertinių išvadų lentelėje (eil. Nr. 7) nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), pagal 56.3 papunktį netinkamas. Otorinolaringologiniame vertinime nurodyta, kad pagal 2024 m. birželio 17 d. duomenis (duomenys neskelbtini); pažymėta, kad duomenų išvadai priimti pakanka; pagal 56.3 papunktį 1 skiltį pripažįstamas netinkamu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2025 ir siekiant pašalinti 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijoje atliktos (duomenys neskelbtini) bei Santaros klinikose 2024 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. birželio 29 d. atliktų (duomenys neskelbtini) prieštaravimus, bylą iš naujo nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi skyrė Sveikatos būklės tyrimo medicininę ekspertizę, pavedant ją atlikti VTMT ekspertams. Teismo medicinos ekspertų, be kita ko, buvo klausiama: ar KMEK tinkamai atliko 2024 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini), ar Ekspertiniame nutarime padaryta otorinolaringologinio vertinimo išvada atitinka (duomenys neskelbtini) užfiksuotus rezultatus; ar Santaros klinikose 2021 m. birželio 29 d. ir 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) atliktos tinkamai, ar jų rezultatai atitinka pateiktas išvadas; kodėl KMEK ir Santaros klinikų (duomenys neskelbtini)e yra užfiksuoti skirtingi (duomenys neskelbtini) vidurkiai, dėl kokių objektyvių ar subjektyvių priežasčių V. V. (duomenys neskelbtini) tyrimų (duomenys neskelbtini)) rezultatai galėjo būti prieštaringi skirtingose asmens sveikatos priežiūros įstaigose; kokia šiuo metu yra V. V. (duomenys neskelbtini) būklė.

Atlikę ekspertizę teismo medicinos ekspertai, Teismo ekspertizės akte atsakydami į minimus klausimus, nurodė, kad: KMEK 2024 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) atliko tinkamai, Ekspertiniame nutarime pateikta otorinolaringologinio vertinimo išvada atitinka (duomenys neskelbtini) užfiksuotus rezultatus; pagal turimus duomenis spręsti, ar Santaros klinikose 2021 m. birželio 29 d. ir 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) atliktos tinkamai, negalima; pagal byloje esančius medicininius duomenis paaiškinti, kodėl KMEK ir Santaros klinikų (duomenys neskelbtini)e yra užfiksuoti skirtingi (duomenys neskelbtini) vidurkiai ir dėl kokių objektyvių ar subjektyvių priežasčių V. V. (duomenys neskelbtini) tyrimų ((duomenys neskelbtini) rezultatai galėjo būti prieštaringi skirtingose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, negalima; atsakyti, kokia yra šiuo metu V. V. (duomenys neskelbtini) būklė, negalima.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teismo ekspertizės akto išvadas, jog, pagal turimus dokumentus, negalima paaiškinti Komisijoje atliktos (duomenys neskelbtini) bei Santaros klinikose 2024 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. birželio 29 d. atliktų (duomenys neskelbtini) prieštaravimų, kadangi teismo ekspertizei pateikti byloje esantys duomenys nepakankami tokioms išvadoms pateikti, bei į tai, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar asmuo tinkamas stoti į profesinę karo tarnybą, yra Karo medicinos tarnyba, o teismų kompetencijai nepriskiriamas medicininių kriterijų vertinimas, prieina prie išvados, kad, nesurinkus pakankamai medicininių dokumentų, byloje esantys prieštaravimai dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būklės negali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu.

Pažymėtina, kad KMEK atliekant pareiškėjo tinkamumo karinei tarnybai ekspertizę, buvo surinkti prieštaringi faktiniai duomenys dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būklės, tačiau KMEK nepašalino nustatytų prieštaravimų, nesurinko visų būtinų duomenų pareiškėjo (duomenys neskelbtini) nustatyti. Priimdama Ekspertinį nutarimą, Karo medicinos tarnyba vadovavosi tik savo gydytojų medicininiais dokumentais ir dokumentais, pagrindžiančiais jų išvadas, tačiau nesivadovavo pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais (Santarų klinikų 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini)). KMEK skundžiamame Ekspertiniame nutarime nepaaiškino, kodėl nebuvo vadovaujamasi pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais, kodėl jie buvo pripažinti netinkamais.

KMEK veiksmai, atlikti priimant Ekspertinį nutarimą, t. y. išvados padarymas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės remiantis vien KMEK gydytojų atliktais tyrimais ir nevertinant pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriose užfiksuotos kitokios išvados dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) būklės, negu KMEK gydytojų atliktuose tyrimuose, yra akivaizdžiai nesuderinamas su pareigomis pagal Nuostatus. KMEK pagal Nuostatus privalėjo įvertinti visus duomenis apie asmens sveikatą, jeigu šie duomenys yra prieštaringi, pasisakyti, kodėl vadovaujasi vienais duomenimis ir atmeta kitus duomenis (pareiškėjo pateiktus). KMEK pareigos įvertinti visus duomenis apie asmens sveikatą nevykdė, kaip ir pareigos pašalinti prieštaravimus dėl turimų asmens sveikatos būklės duomenų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-602/2020).

KMEK pareiga išsamiai, t. y. atsižvelgiant į visus turimus faktinius duomenis, įvertinti tikrinamo asmens sveikatos būklę, o esant neaiškumų, kreiptis į kitas gydymo įstaigas dėl diagnozių patikslinimo, kyla iš minėtų Nuostatų reikalavimų – 8.1, 11.2 punktų (pvz., teisė siųsti tikrinamus asmenis į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ištirti papildomai ar patikslinti diagnozės; gauti duomenis ir dokumentus apie asmenų sveikatos būklę iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų); 24 punkto (tikrinama kiekvieno asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis); 26 punkto (Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie tiriamajam diagnozuotas ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamojo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas); 29 punkto (jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, Komisijos pakomisės pirmininkas ir pakomisės gydytojas pasirašo siuntimą ir siunčia asmenį ištirti papildomai, konsultuotis ar patikslinti diagnozės (toliau – papildomi tyrimai) į kitus Lietuvos kariuomenės padalinius, vykdančius sveikatinimo veiklą, ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas).

Nustačius, kad KMEK nesivadovavo minėtais Nuostatų reikalavimais ir nevykdė pareigos išsamiai, t. y. atsižvelgiant į visus turimus faktinius duomenis, įvertinti tikrinamo asmens sveikatos būklę, o, esant neaiškumų, kreiptis į kitas gydymo įstaigas dėl diagnozių patikslinimo, skundžiamas administracinis aktas naikinamas remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu (skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.). Todėl pagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas panaikinti Ekspertinį nutarimą. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 94 straipsnio nuostatas, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Panaikinus skundžiamą aktą kaip neteisėtą, iš dalies pagrįstu pripažįstamas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto akto priėmimo, kaip tai yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Naikinamas skundžiamas aktas tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms, priimant šį aktą valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo patirto emocinio streso, dvasinių išgyvenimų dėl praleistos galimybės įstoti mokytis į LKA, dėl tolimesnės savo ateities, karjeros, nes pagal vertybes ir įsitikinimus, savo ateitį ir lūkesčius išimtinai siejo su karo tarnyba, sprendžia, kad pareiškėjui padaryta neturtinė žala (CK 6.250 str.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir sprendžia, kad pareiškėjui turėtų būti priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas – 2 000 Eur – yra pernelyg didelis atsižvelgiant į tai, kad šiame baigiamajame teismo akte nėra daroma išvada ir konstatuojama, kad klausimas išspręstas neteisėtai, tačiau konstatuojama, kad institucija nesilaikė procedūrų ir klausimas grąžinamas nagrinėti institucijai iš naujo.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su pareiškėjui medicininiuose dokumentuose nustatyta diagnoze, jos teisingumu. Visus klausimus, turinčius užtikrinti pagrįsto ir teisėto administracinio sprendimo priėmimą, privalo išspręsti institucija, priimanti administracinį sprendimą, kurio teismas negalės priimti, nes tai pagal kompetenciją priskirta atitinkamoje srityje veikiančiai institucijai. Administracinis teismas tikrina administracinio sprendimo teisėtumą.

Tai konstatavus, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai sprendė dėl atsakovo taikytų materialiosios teisės normų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjui turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str.). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Pareiškėjas prašė priteisti pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas: 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 1 055 Eur atstovavimo išlaidų (300 Eur už paklausimo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – ir KAM) parengimą, rengiantis bylos nagrinėjimui; 600 Eur už skundo parengimą ir 155 Eur už atstovavimą teismo posėdyje), kurias patvirtina sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašomos atstovavimo išlaidos – 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 155 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, tačiau pareiškėjas nepagrindė 300 Eur išlaidų, patirtų advokatui susipažinus su dokumentais bei parengus raštą Krašto apsaugos ministerijai iki bylos iškėlimo teisme (spręstina, kad šios išlaidos nesusiję su nagrinėjama byla ir pareiškėjui nepriteistinos).

Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas pateikė prašymus dėl 220 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą 2025 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje ir 220 Eur už atstovavimą 2026 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje atlyginimo, ir šios išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą ir jo priedus elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo mokėti 75 procentus už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 11,25 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.), todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 11,25 Eur suma. Sumokėta žyminio mokesčio permoka (3,75 Eur) pareiškėjui grąžinama. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2024 m. birželio 18 d. medicinos ekspertizės akto Nr. 1981/2024 ekspertinį nutarimą, kuriuo V. V. pripažintas netinkamu karo tarnybai.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą pareiškėjo V. V. skundo dalį atmesti“.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos kariuomenės 822,50 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 50 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti pareiškėjui V. V. žyminio mokesčio permoką – 3,75 Eur (tris eurus 75 centus).

Nutartis neskundžiama.