Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Ekspertizės komisija) 2024 m. birželio 18 d. medicinos ekspertizės akto Nr. 1981/2024 ekspertinį nutarimą (toliau – ir Ekspertinis nutarimas), kuriuo V. V. pripažintas netinkamu karo tarnybai; 2) panaikinti Ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2024 m. birželio 18 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1981 (toliau – ir Ekspertinio nutarimo pažyma, ir Pažyma), kuria V. V. pripažintas netinkamu karo tarnybai; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis pateikė prašymą stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (toliau – ir LKA), tačiau jis Ekspertizės komisijos pripažintas netinkamu. Pareiškėjas iš esmės netinkamas tarnybai pripažintas dėl to, kad 2024 m. birželio 17 d. Ekspertizės komisijoje atlikus (duomenys neskelbtini) jam buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl ko jis pripažintas netinkamu tarnybai pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 ,,Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 56.3 papunktį. Ši išvada nepagrįsta, nes 2024 m. balandžio 15 d. jam buvo padaryta (duomenys neskelbtini) viešojoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (toliau – ir Santaros klinikos), pagal kurios rezultatus matyti, kad jis yra tinkamas karo tarnybai pagal Kriterijų 56.4 papunktį. Analogiškas rezultatas gautas ir 2021 m. birželio 29 d. Santaros klinikose atliktos (duomenys neskelbtini) metu, tačiau Ekspertizės komisija šiomis (duomenys neskelbtini) nesirėmė ir šio sprendimo tinkamai nemotyvavo. Tarp Santaros klinikose ir Ekspertizės komisijos atliktų (duomenys neskelbtini) laiko tarpas nedidelis, todėl akivaizdu, kad kažkurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo blogai atlikta (duomenys neskelbtini), nes mažai tikėtina, kad per tokį trumpą laiko tarpą pareiškėjui būtų pablogėjusi (duomenys neskelbtini). Juolab, kad 2021 m. birželio 29 d. tose pačiose Santaros klinikose buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kurios rezultatai beveik identiški 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) ir pagal šias abi (duomenys neskelbtini) pareiškėjas tinkamas karo tarnybai. Esant šioms aplinkybėms, Ekspertizės komisija turėjo siųsti pareiškėją tirti papildomai arba imtis kitų veiksmų ir priimti Santaros klinikų atliktą pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tyrimą.

2.2. Santaros klinikos yra tretinio lygio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaiga, t. y. pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą tai laikoma aukščiausiu sveikatos priežiūros lygiu, todėl Ekspertizės komisija, turėdama tokios gydymo įstaigos priešingus tyrimo rezultatus, turėjo imtis atitinkamų veiksmų prieštaravimams pašalinti, o ne juos ignoruoti ir atmesti. Tokiais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29 punkto reikalavimai, dėl ko buvo priimti neteisėti Ekspertinis nutarimas ir Ekspertinio nutarimo pažyma, kad pareiškėjas yra netinkamas karo tarnybai.

2.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Skundžiama Pažyma yra priimta nesilaikant principų, kad būtina ištirti juridinių faktų visetą, t. y. Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) turėjo būti motyvuotai atmesta, o jei neatmesta, tai turėjo būti atliekami tolimesni veiksmai, leidžiantys priimti neginčijamą sprendimą dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir jo tinkamumo karo tarnybai. Ekspertizės komisijos veiksmai, atlikti priimant Ekspertinį nutarimą, t. y. išvados padarymas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės remiantis vien Ekspertizės komisijos gydytojų atliktais tyrimais ir nevertinant pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriose užfiksuotos kitokios išvados dėl pareiškėjui nustatytos diagnozės, negu Ekspertizės komisijos gydytojų atliktuose tyrimuose, yra akivaizdžiai nesuderinamas su pareigomis pagal Nuostatus. Visa situacija suponuoja nuomonę, kad pareiškėjui sudaromos kliūtys, priimamos neigiamos išvados dėl jo sveikatos būklės, kad jis nebūtų priimtas į LKA.

2.4. Skundžiamas Ekspertizės komisijos aktas tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms, priimant šį aktą valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjas dėl šių neteisėtų Ekspertizės komisijos veiksmų nuolat patiria emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus dėl jo galimybės įstoti mokytis į LKA, dėl tolimesnės savo ateities, karjeros, nes pagal savo vertybes ir įsitikinimus, savo ateitį ir lūkesčius išimtinai sieja su karo tarnyba. Ir šiais metais pareiškėjui įstoti mokytis į LKA yra labai ribotos. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjui yra padaryta ir toliau daroma neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimu negalima atkurti padėties, buvusios iki pažeidimo, tačiau jos paskirtis – kiek įmanoma sušvelninti negatyvias pareiškėjo patirtas žalos pasekmes. Pareiškėjo patirta neturtinė žala pinigine išraiška yra 2 000 Eur. Ši suma atitinka protingumo principą ir yra proporcinga neteisėtiems Ekspertizės komisijos veiksmams ir patirtiems pareiškėjo išgyvenimams.