- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-02
- Bylos Nr.
- TA-204-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03941-2025-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Beata Martišienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba) 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (toliau – ir Kalėjimas). Nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 1 d. jis dirbo Kalėjimo I-ojo korpuso kirpėju. 2025 m. pradžioje darbo metu nuteistiesiems skirtose kirpyklos patalpose jis buvo užpultas ir sumuštas kito nuteistojo, kuris jo užpuolimui panaudojo metalinį strypą. Dėl šio užpuolimo nuteistajam buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje šis buvo pripažintas kaltu ir jam buvo skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Dėl patirto fizinio smurto pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti savo mėgstamo darbo, nes patyrė psichologinę traumą. Netekęs galimybės dirbti kirpykloje, pareiškėjas tuo pačiu prarado galimybę būti perkeltas iš paprastosios nuteistųjų grupės į lengvąją nuteistųjų grupę bei neteko nuolatinio pajamų šaltinio. Dėl patirtos psichologinės traumos jis kreipėsi į medikus, nes jautė nuolatinį nerimą, bijojo kitų nuteistųjų, jį kankino nemiga bei košmarai, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 70 000 Eur suma. Dėl pareiškėjo patirto fizinio smurto bei psichologinės traumos yra atsakingi Kalėjimo pareigūnai, kadangi jie nesugebėjo užtikrinti jo saugumo darbo vietoje, aplaidžiai vykdė jiems skirtas funkcijas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
2024 m. spalio 12 d. gauti Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, jog 2024 m. spalio 12 d. apie 10.18 val. nuteistasis J. P., laikomas Kalėjimo 2-ajame gyvenamajame korpuse, bausmę atliekantis uždaro tipo drausmės grupėje, jo raštišku prašymu buvo išvestas pas kirpėją. Jaunesnieji specialistai palydėjo nuteistąjį į kirpyklos patalpas. Kirpykloje J. P., priėjęs prie pareiškėjo, metaliniu strypu staigiai sudavė pastarajam per kairįjį dilbį. Jaunesnysis specialistas iš nuteistojo atėmė strypą ir atsistojęs tarp nuteistųjų neleido tęsti neteisėtų veiksmų. J. P. grąžintas į jam paskirtą kamerą, o pareiškėjas nuvestas į Tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus padalinį, kur jį apžiūrėjo bendrosios praktikos slaugytoja. Apžiūros metu pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui neprireikė suteikti pirmosios medicinos pagalbos. Po įvykio abiem nuteistiesiems buvo nurodyta pateikti rašytinius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. J. P. pateikė raštišką paaiškinimą, tačiau pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu, žodžiu nurodė, jog pretenzijų dėl įvykio neturi.
Buvo atliktas Tarnybos Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad vienas iš pareigūnų netinkamai atliko kratą J. P. ir jos metu nepaėmė metalinio strypo, kurį nuteistasis turėjo savo chalato rankovėje ir kuriuo pasinaudojęs užpuolė pareiškėją, todėl Tarnybos direktoriui buvo teikiamas siūlymas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog pareigūnai, J. P. užpuolus pareiškėją, operatyviai sureagavo išskirdami juos, atimdami neleistiną daiktą, J. P. grąžino į kamerą ir užkirto kelią tolimesniems neteisėtiems veiksmams.
Kalėjimo viršininko 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjui vėl buvo pavesta nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. užsiimti kirpėjo veikla 6 darbo valandas per dieną, 30 val. per savaitę, nustatant 0,39 minimalios mėnesinės algos dydžio koeficientą. Todėl pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, jog juos būtų galima įvertinti prašoma priteisti 70 000 Eur suma.
Šioje byloje yra visi pagrindai netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o nusprendus, jog būtent dėl Kalėjimo pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, yra pagrindas apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už įvykusi incidentą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.
Įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 208 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad Tarnyba turi pareigą visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems užtikrinti saugią gyvenamąją ir darbinę aplinką, užkardyti tarp nuteistųjų galinčius kilti konfliktus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktos rašytinės medžiagos teismas nustatė, kad dėl Kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. SŽ-25-71 „Apie nuteistojo V. B. sužalojimą“ nurodyto įvykio, J. P. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1959-1242/2025 nusprendė pripažinti J. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrukdymas) ir skyrė jam galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kalėjimo Saugumo valdymo skyrius atliko tarnybinį patikrinimą dėl jaunesniųjų specialistų A. J. ir V. C. veiksmų. Pabaigus tarnybinį patikrinimą, 2024 m. lapkričio 7 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. SV-25-6753 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad jaunesnysis specialistas A. J. netinkamai atliko J. P. kratą ir jos metu nepaėmė metalinio strypo, kurį nuteistasis turėjo savo chalato rankovėje, kuriuo pasinaudojęs užpuolė pareiškėją suduodamas jam per kairę ranką.
Įvertinę minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad bylos rašytinė medžiaga neginčijamai patvirtina pareiškėjo skundo teiginius, jog jis darbo Kalėjimo kirpykloje metu buvo užpultas ir sužalotas kito nuteistojo. Išvadoje pripažinta, jog tarp pareigūno aplaidžių veiksmų (netinkamos J. P. kratos atlikimo) ir neigiamų pasekmių (nežymaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšis, todėl iš esmės pati Tarnyba neneigia, jog pareiškėjas nukentėjo iš dalies ir dėl neteisėto Kalėjimo pareigūno neveikimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Kalėjimo pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamu pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje vykdymu, todėl yra pagrindas konstatuoti veikų neteisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.
Teismo vertinimu, Kalėjimo padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas sukėlė pareiškėjui pakankamai didelių neigiamų pasekmių – jis patyrė fizinį smurtą aplinkoje, kurioje jis turėjo pagrįstą lūkestį jaustis saugiu, todėl yra pagrindas teigti, kad jis patyrė neigiamų išgyvenimų, baimę dėl savo sveikatos bei gyvybės, nerimą. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas dėl patirtų neigiamų išgyvenimų būtų patyręs itin didelį psichologinį sukrėtimą – pareiškėjas po įvykio atsisakė pateikti rašytinį paaiškinimą, žodžiu pareigūnams nurodydamas, jog dėl įvykio pretenzijų J. P. neturi. Kalėjimo viršininko 2025 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. NĮ-25-970 „Dėl pavedimo užsiimti darbine veikla“ patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo viršininką su prašymu leisti jam vėl užsiimti kirpėjo veikla, kuris buvo patenkintas.
Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad Kalėjimas būtų sąmoningai siekęs jam sukelti neigiamų išgyvenimų, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, teismas padarė išvadą, jog 750 Eur neturinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
III.
Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo prašo apeliacine tvarka pakarotinai išnagrinėti jo skundą ir priteisti visą prašomą 70 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista 750 Eur suma dėl jo (pareiškėjo) patirtų neigiamų išgyvenimų yra neproporcinga ir neteisinga. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo vertinamuosius kriterijus panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-624/2024). Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 70 000 Eur neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime.
Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 750 Eur neturinei žalai atlyginti, pripažinęs, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas saugumas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo kirpyklos patalpose, dėl ko 2024 m. spalio 12 d. jis buvo užpultas ir sužalotas kito nuteistojo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista suma ir prašo priteisti visą skunde prašomą 70 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens patirtos neturtinės žalos atlyginimo sąlygas bei tvarką reglamentuoja CK 6.250 straipsnio nuostatos. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Asmens patirtos neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o minėtą žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių aplinkybių, reikšmingų minėtos žalos dydžiui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018; kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad Kalėjimas būtų sąmoningai siekęs jam sukelti neigiamų išgyvenimų, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
Tarnybos Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistų 2024 m. spalio 12 d. protokole Nr. SV-25-5951 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ nurodyta, kad nuteistasis V. B. 2024 m. spalio 12 d. atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino, jog pretenzijų dėl įvykio neturi. Iš Kalėjimo viršininko 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. NĮ-25-970 „Dėl pavedimo užsiimti darbine veikla“ matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo viršininką su prašymu leisti jam vėl užsiimti kirpėjo veikla, kuris buvo patenkintas. Tai leidžia manyti, kad nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas nesukėlė pareiškėjui jo nurodomų ilgalaikių, nepataisomų padarinių.
Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimas (750 Eur) yra adekvatus, proporcingas ir tinkamas. Minėto dydžio neturtinės žalos atlyginimas visiškai kompensuoja pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, t. y. fizinius ir psichologinius išgyvenimus, susijusius su laisvės atėmimo vietos įstaigos atliktais neteisėtais veiksmais ir jų sukeltas padariniais.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju jam turi būti priteistas 70 000 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatytos jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti, kad pareiškėjui turi būti priteistas išimtinai tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos Nr. TA-63-624/2024 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo ja remtis, nustatant neturtinės žalos dydį.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu bei teisėtumu. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.