- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- eA-98-822/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-10059-2023-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo netenkinti.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026 (toliau – ir Nutartis) atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus atmetė, Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
III.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą išaiškinti: (1) ar vien ta aplinkybė, kad teismas galutiniu ir įsiteisėjusiu sprendimu panaikino Įsakymą, reiškia, kad šis administracinis aktas laikomas pašalintu iš teisinės apyvartos ir nebegali sukelti jokių teisinių pasekmių; (2) ar po šio teismo sprendimo Administracija privalo atlikti kokius nors aktyvius veiksmus, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, ar vien administracinio akto panaikinimas savaime laikomas tinkamu teismo sprendimo įvykdymu; (3) jeigu Vilniaus miesto savivaldybė privalo atlikti tam tikrus veiksmus, kokio pobūdžio jie turėtų būti, atsižvelgiant į tai, kad panaikintas būtent Įsakymas, kuriuo buvo pakeisti ir sumažinti anksčiau patvirtinti perduodamų Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) žemės sklypų sąrašai; (4) ar, panaikinus Įsakymą, teisiškai atkuriama iki jo priėmimo buvusi teisinė padėtis (status quo ante), t. y. ar galiojančiais laikytini ankstesni administraciniai sprendimai tiek, kiek jų nepakeitė panaikintas Įsakymas; (5) ar įsiteisėjęs teismo sprendimas reiškia, kad Administracija privalo perduoti Nacionalinei žemės tarnybai tuos žemės sklypus, kurie buvo pašalinti tik panaikintu Įsakymu, arba kitaip sudaryti prielaidas tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą; (6) ar Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į įsiteisėjusį teismo sprendimą, privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras remdamasi iki panaikinto Įsakymo galiojusia teisine situacija, ar tam būtinas papildomas Administracijos sprendimas; (7) kokias konkrečias teisines pasekmes proceso šalims sukuria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartis bei Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. sprendimas, paliktas nepakeistas apeliacine tvarka. Pareiškėjo nuomone, šių aplinkybių išaiškinimas yra būtinas tam, kad būtų tinkamai įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas, neliktų abejonių dėl proceso šalių pareigų bei būtų užtikrintas veiksmingas teismo sprendimo įgyvendinimas.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauta atsakovo nuomonė administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nenurodo nei vieno teisinio pagrindo, kuriuo remiantis teikia prašymą dėl nutarties išaiškinimo. Antra, pareiškėjas nepagrindė, kad jo prašymas yra savalaikis, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą. Šiuo atveju teismo procesinis sprendimas jau yra įvykdytas. Tai, kad Įsakymas yra netekęs galios, matyti Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų paieškoje. Trečia, iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad šiuo prašymu pareiškėjas nesiekia, jog būtų išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, o siekia, jog būtų atsakyta į jo suformuluotus klausimus dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo, t. y. pareiškėjas iš esmės prašo teisinės konsultacijos.
Atsakovas nurodo, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas savo procesiniais sprendimais jokio įpareigojimo Administracijos atžvilgiu nenustatė; tokio įpareigojimo nenumato ir joks teisės aktas. Taigi, Administracija po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo papildomų veiksmų (išskyrus Įsakymo negaliojimo pažymėjimą Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų paieškoje) nevykdė. Kadangi pareiškėjas savo skundu neteikė reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, atitinkamai dėl to teismas bylos kontekste ir nesprendė (ne)įpareigojimo atlikti veiksmus klausimo.
Administracijos nuomone, pareiškėjo prašyme nurodomi klausimai nėra teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti nevienareikšmiškai traktuojamo teismo sprendimo (nutarties) trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas. Nagrinėjamu atveju Nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, taip pat nėra jokių nutarties neaiškumų, tuo labiau, kad teismo procesinis sprendimas jau yra įvykdytas, todėl nėra jokio pagrindo aiškinti šį teismo procesinį sprendimą. Teismas, taikydamas sprendimo aiškinimo institutą, nustatytą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje, negali aiškinti, keisti, tikslinti ar papildyti (išplėsti) sprendimo motyvų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nekeičiant 2026 m. gegužės 26 d. nutarties turinio ir neperžengiant išnagrinėtos administracinės bylos ribų, išaiškinti ją tiek, kiek būtina pašalinti kilusį neaiškumą dėl panaikinto Įsakymo pašalinimo iš teisinės apyvartos teisinių pasekmių ir dėl to, ar vien formalus šio Įsakymo pažymėjimas negaliojančiu, nepašalinant juo sukeltų ankstesnių sąrašų pakeitimo pasekmių, laikytinas visišku įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymu.
Pareiškėjas teigia, kad tarp proceso šalių yra esminis nesutarimas dėl to, ką praktiškai reiškia teismo sprendimu panaikintas administracinis aktas ir kaip turi būti suprantamas šio teismo sprendimo įvykdymas.
Pareiškėjas paaiškina, kad LVAT praktikoje administracinio akto panaikinimas nėra suprantamas kaip išimtinai formalus ar techninis veiksmas. Panaikinus neteisėtą administracinį sprendimą, viešojo administravimo subjektui, vadovaujantis gero administravimo principu, tenka pareiga realiai pašalinti panaikinto akto sukeltas teisines pasekmes, o tais atvejais, kai administracinė procedūra dėl asmens prašymo ar skundo lieka neužbaigta, – iš naujo išnagrinėti klausimą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Todėl vien techninis panaikinto Įsakymo pažymėjimas teisės aktų paieškos sistemoje kaip negaliojančio, nepašalinus juo padaryto ankstesnių sąrašų pakeitimo pasekmių, savaime negali būti laikomas visišku ir realiu įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas prašyme teigia, kad teismo procesinis sprendimas jau yra įsiteisėjęs, tačiau jo vykdymo apimtis ir teisinės pasekmės proceso šalims praktikoje kelia neaiškumų, todėl, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, prašo teismo išaiškinti priimtą nutartį.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Sprendimui išaiškinti skiriamas teismo posėdis ir apie tai pranešama proceso šalims. Tačiau šių neatvykimas į posėdį nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą. Teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo galima apskųsti atskiruoju skundu.
Pagal ABTĮ nuostatas, administracinio teismo sprendimai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas. Šio kodekso 589 straipsnis, nustatantis teismo procesinio sprendimo vykdymo išaiškinimą, kartu su ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi, skirtas tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. ABTĮ 99 straipsnis nustato vykdytinus administracinio teismo sprendimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-2-520/2019).
Sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-492/2019).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo materialųjį skundo reikalavimą – panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti, atsakovas taip pat reiškė alternatyvų reikalavimą – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutarties 49 pastraipoje nurodyta: ,,Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei tinkamai vertino įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p)“.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarties rezoliucinė dalis yra visiškai aiški ir nereikalauja jokio papildomo išaiškinimo. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kaip Nutartis buvo įvykdyta, ir kelia ginčą būtent dėl Nutarties netinkamo vykdymo.
Pažymėtina, jog pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti Nutartį arba ją įvykdė netinkamai, savo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginti įstatymuose numatytais būdais. Šiuo atveju pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, t. y. siekis iš teismo gauti tolesnės situacijos aiškinimą teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, nėra tinkamas pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju neegzistuoja sąlygos ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, nes pareiškėjas siekia gauti ne teismo sprendimo išaiškinimą, o teismo poziciją dėl Nutarties (ne)tinkamo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties išaiškinimo netenkinti. Nutartis neskundžiama.