Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) viršininkės Astos Užmedzkienės bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 įgalioto atstovo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 20 d. nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 428 straipsnio 3 dalį 40 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. sausio 17 d. 9.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį, važiuodamas šaligatviu, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, nesumažino greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nenulipo nuo dviračio, kirto važiuojamąją dalį važiuodamas šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja (šviesoforui su pėsčiojo simboliu esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui), dėl ko susidūrė su kertama važiuojamąja dalimi link sankryžos artėjusiu automobiliu „Peugeot 3008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nežymiai apgadintos abi transporto priemonės. Nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais APA1 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 59, 64.9 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 įgalioto atstovo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliaciniai skundai netenkintini.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 19 d. nutarties pateikė tiek Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas. Iš institucijos viršininkės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu perkvalifikuoti APA1 padarytą veiką iš ANK 428 straipsnio 3 dalies į ANK 428 straipsnio 1 dalį, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 20 d. nutarimą be pakeitimų. Tuo tarpu advokatas Evaldas Liutkevičius apskritai siekia administracinio nusižengimo teisenos APA1 atžvilgiu nutraukimo, teigdamas, jog jo atstovaujamojo veiksmuose nėra ne tik ANK 428 straipsnio 3 dalyje, bet ir to paties straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 59 punktas numato, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. KET 64.9 punktas numato, kad dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis.

Šioje byloje yra neginčytinai nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, o vėliau ir ne teismo tvarka priimtame nutarime nurodytu laiku ir vietoje susidūrė liudytojos LUD2 vairuojamas automobilis bei dviračiu važiavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 . Taip pat apeliaciniais skundais neginčijama ir ta aplinkybė, jog šio susidūrimo metu buvo apgadintas tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dviratis, tiek LUD2 vairuojamas automobilis.

Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog automobilio vairuotoja liudytoja LUD2 važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir artėjo prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir pėsčiųjų perėjos. Tuo metu sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas su pritvirtinta lentele su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, todėl LUD2 buvo leidžiama sukti į dešinę (į (duomenys neskelbtini) gatvę) ir degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tačiau prieš įvažiuodama į sankryžą ji privalėjo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį ji kerta. Tačiau automobilio vairuotoja prieš įvažiuodama į sankryžą prieš „Stop“ liniją nesustojo. Tuo tarpu APA1 važiavo šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatve. Eismo įvykis įvyko šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje (šviesoforui su pėsčiojo simboliu esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui) važiuojamojoje kelio dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtoje. Kelio atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra pažymėta kaip dviračių takas ar pervaža. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, sutinkamai su KET 64.9 punktu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, važiuodamas šaligatviu ir privažiavęs pėsčiųjų perėją, turėjo nulipti nuo dviračio ir važiuojamąją kelio dalį galėjo kirsti tik vesdamasis dviratį pėsčiųjų perėja. APA1 nuo dviračio iki susidūrimo su LUD2 vairuojamu automobiliu nenulipo. Be to, sutinkamai su KET 59 punktu, dviračio vairuotojas APA1 , artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, privalėjo sumažinti greitį ir galėjo tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti yra saugu.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas paskyrė kompleksinį eismo įvykio ir vaizdų ekspertinį tyrimą, pavedant jį atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Pateiktame ekspertizės akte 2026 m. balandžio 8 d. Nr. 11-635(26)/11-904(26) buvo konstatuota, jog: 1. šio eismo įvykio eiga ir susidūrimo mechanizmas buvo toks: dviratininkas (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu važiavo vidutiniu apie 17 km/val. greičiu, o šaligatvio pabaigoje – vidutiniu apie 10 km/val. greičiu. Minėto šaligatvio pabaigoje dviratininkas suko į dešinę ir įvažiavo į sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį, už horizontaliojo ženklinimo KET linijomis 1.13.3 pažymėtos šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kada automobilis „Peugeot 3008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ant pėsčiųjų perėjos; 2. Automobilis „Peugeot 3008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su dviratininku susidūrė, tikėtina, ties (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies sankirta su (duomenys neskelbtini) g. važiuojama dalimi; 3. Dviratininkas, prieš įvažiuodamas į horizontaliojo ženklinimo KET 1.13.3 linija paženklintą pėsčiųjų perėją, tikėtina, judėjo vidutiniu apie 10 km/val. greičiu; 4. Dviratininko veiksmai, – degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į horizontaliojo ženklinimo KET 1.13.3 linijomis paženklintą pėsčiųjų perėją, kada tai daryti buvo nesaugu, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; 5. Automobilio „Peugeot 3008“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai, – degant raudonam šviesoforo signalui, prie kurio pritvirtinta lentelė su žalia rodykle sukti į dešinę, nesustojo ties horizontaliojo ženklinimo KET linija 1.11 „Stop“ ir, įvažiavusi į sankryžą, nepraleido jai iš dešinės važiavusio dviratininko, dėl ko jos vairuojamas automobilis susidūrė su dviratininku, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.

Taigi nors tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo tikinama, tiek pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, jog APA1 važiuodamas dviračiu nekirto važiuojamosios kelio dalies, tačiau tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo atstovo versiją paneigia ekspertizės akto 2026 m. balandžio 8 d. Nr. 11-635(26)/11-904(26) išvados, pateiktos atlikus tyrimą ir iš vaizdo įrašo, kuriame buvo tiesiogiai užfiksuotas nagrinėjamas eismo įvykis. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip dar iki APA1 vairuojamo dviračio bei LUD2 vairuojamo automobilio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį nenulipęs nuo dviračio, taip pažeisdamas KET 64.9 punkte įtvirtintą reikalavimą. Nors dviratis su automobiliu susidūrė vos nubaustajam įvažiavus į važiuojamąją kelio dalį, dėl ko APA1 pilnai iš vienos kelio pusės į kitą nepervažiavo, KET 64.9 punkto pažeidimo inkriminavimui pakanka nustatyti, jog dviračio vairuotojas bent dalimi dviračio įvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį, o šiuo atveju, apygardos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, tiek peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, tiek įvertinus ekspertizės akte 2026 m. balandžio 8 d. Nr. 11-635(26)/11-904(26) padarytas išvadas, abejonių dėl to nekyla.

Aukštesnės instancijos teismui, kaip ir apylinkės teismui, taip pat nekyla abejonių, jog savo veiksmais APA1 pažeidė ir KET 9, 59 straipsnio reikalavimus. Kaip nustatyta remiantis ekspertizės aktu 2026 m. balandžio 8 d. Nr. 11-635(26)/11-904(26), APA1 šaligatvio pabaigoje iš tiesų sumažino savo važiavimo greitį, kadangi šaligatvio pabaigoje jis važiavo apie 10 km/h greičiu, kai prieš tai to paties šaligatvio kitoje atkarpoje (esančioje toliau nuo šviesoforu reguliuojamos sankryžos) judėjo vidutiniu 17 km/h greičiu. Tačiau KET 59 punktas apima reikalavimą dviračio vairuotojui, artėjančiam prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, ne tik sumažinti važiavimo greitį, tačiau ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu, o tuo šiuo atveju nubaustasis neįsitikino. Vien tai, kad APA1 artėjant prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos degė žalias šviesoforo signalas su pėsčiojo simboliu, nėra pakankama daryti priešingos išvados. Pažymėtina, kad KET 59 punktas nustato pareigą ne tik formaliai vadovautis šviesoforo signalais, bet ir įvertinti faktinę eismo situaciją. Nagrinėjamu atveju prie (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengto šviesoforo buvo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, leidžianti transporto priemonėms sukti į dešinę (į (duomenys neskelbtini) gatvę) ir degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tai reiškia, jog vien šviesoforo signalas nepašalino galimybės, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens judėjimo teritoriją kirs į sankryžą sukantis automobilis. Todėl APA1 , laikydamasis KET 59 straipsnio reikalavimų, prieš įvažiuodamas į važiuojamąją dalį, turėjo įvertinti ne tik šviesoforo signalą, bet ir tai, ar (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra automobilių, jei yra – įvertinti ar automobiliai stovi ar juda, kokia kryptimi ir greičiu juda, ir tik įsitikinęs, kad nėra automobilių, kurie gali kirsti jo judėjimo trajektoriją, įvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį. To nepadaręs, APA1 neabejotinai pažeidė ir KET 9 punkte įtvirtintus bendro pobūdžio reikalavimus eismo dalyviams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad apylinkės teismo išvada, jog APA1 veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 1 dalyje požymiai, yra visiškai pagrįsta, tenkinti APA1 atstovo apeliacinį skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Taip pat apygardos teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ir institucijos atstovės apeliacinį skundą, paliekant galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą, kuriuo APA1 veika buvo kvalifikuota pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika pirmosios instancijos teismo buvo perkvalifikuota į to paties straipsnio 1 dalį konstatavus, jog APA1 padaryti KET pažeidimai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – abiejų transporto priemonių apgadinimu. Būtent pastaroji išvada ir yra ginčijama institucijos viršininkės apeliaciniame skunde, teigiant, kad prie tokios išvados prieita netinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apygardos teismas su tokiu vertinimu sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai aprašė šioje administracinio nusižengimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, tačiau ir teisingai juos įvertino bei visumos jų pagrindu padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtent LUD2 , o ne APA1 padaryti KET pažeidimai, nulėmė eismo įvykio, kurio metu susidūrė šios liudytojos vairuojamas automobilis ir dviratis, kuriuo važiavo APA1 , kilimą.

Pažymėtina, jog siekdamas teisingai nustatyti dėl eismo įvykio kaltą asmenį, apylinkės teismas tiesiogiai išklausė ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei institucijos atstovą, tačiau apklausė ir kitą nagrinėjimo eismo įvykio dalyvę, t. y. LUD2 . Teismas taip pat įpareigojo Kauno apskrities policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių atlikti papildomą eismo įvykio vietos apžiūrą, ją įforminant apžiūros protokole, aprašant eismo įvykio vietą, nurodant horizontalųjį ir vertikalųjį kelio ženklinimą, kelio ženklus ir eismo organizavimo tvarką eismo įvykio metu, padarant fotonuotraukas, organizuoti eismo įvykio vietos ortofotografijų atlikimą ir pateikti teismui eismo įvykio vietos ortofotografijas, kuriose būtų užfiksuotas autobusų vaizdo kameromis užfiksuotas eismo įvykio perimetras, bylai reikšmingo šaligatvio vaizdas 50 metrų atstumu aplink pėsčiųjų perėją. Taipogi teismas paskyrė kompleksinį eismo įvykio ir vaizdų ekspertinį tyrimą, kurio pagrindu gautas jau minėtas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas 2026 m. balandžio 8 d. Nr. 11-635(26)/11-904(26). Šiame ekspertizės akte buvo padaryta išvada, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojos LUD2 veiksmai. Tiesa, taikant įstatymą, vien tokia specialisto išvada nėra pakankama konstatuoti, kad būtent automobilio vairuotojos veiksmai sukūrė pavojingą situaciją, kuri buvo pagrindinė (būtinoji) ir nesibaigė iki įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nors specialisto išvada yra svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija, ką pažymėjo ir apylinkės teismas, kurio priimtame procesiniame sprendime pateikti aiškūs bei pakankami motyvai, kurias vadovaujantis teismas nusprendė, jog būtinoji padarinių kilimo sąlyga šiuo atveju buvo LUD2 padaryti KET pažeidimai.

Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje surinktų duomenų visuma rodo, kad jei LUD2 , artėdama prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, esant draudžiamam šviesoforo signalui ties raudonu šviesoforo signalu esant pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, prieš įvažiuodama į sankryžą, būtų sustojusi prieš „Stop“ liniją, prieš pėsčiųjų perėją, prieš šviesoforą, ji būtų laiku pastebėjusi dviratininką APA1 ir jį praleidusi, ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad dviratininkas APA1 leistinoje vietoje (reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje (šviesoforui su pėsčiojo simboliu esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui) kirto važiuojamąją dalį dviračiu, o automobilio vairuotoja turėjo objektyvią galimybę matyti automobiliui iš dešinės prie važiuojamosios dalies artėjantį ir į važiuojamąją dalį įvažiuosiantį dviratininką, ir sustodama prieš „Stop“ liniją turėjo galimybę išvengti susidūrimo su juo. Šiuo konkrečiu atveju jai nebuvo jokių kliūčių iš toli matyti pėsčiųjų perėją ir šaligatvį, o privažiavus dar arčiau – ir link automobilio vairuotojos šaligatviu važiuojantį ir ketinantį ją kirsti dviratininką.

Kaip matyti iš jau aukščiau išdėstyto, aukštesnės instancijos teismas neginčija institucijos atstovės skunde akcentuojamų aplinkybių, kad APA1 nagrinėjamoje situacijoje pažeidė KET 9, 59 ir 64.9 punktus, kuomet jis važiuodamas šaligatviu ir privažiavęs pėsčiųjų perėją nenulipo nuo dviračio ir į pėsčiųjų perėją įvažiavo juo, tuo pačiu neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Taip pat sutiktina, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai buvo nepriimtini ir taip pat buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, ką pripažino ir žemesnės instancijos teismas. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, tokie APA1 veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotoja LUD2 būtų sustojusi prieš „Stop“ liniją, prieš pėsčiųjų perėją, prieš šviesoforą ir praleidusi važiuojantį dviratininką. Todėl APA1 suformuotame administraciniame kaltinime nurodyti KET pažeidimai laikytini ne būtinojo, o atsitiktinio priežastinio ryšio pobūdžio. Tokia pirmosios instancijos teismo pateikta argumentacija kartu leidžia atmesti ir institucijos atstovės skundo teiginį, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo faktą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskritai neturėjo teisės kirsti važiuojamosios kelio dalies dviračiu važiuojant pėsčiųjų perėja, išskirtinai vertino tik automobilio vairuotojos veiksmus.

Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad APA1 šaligatviu važiavo didesniu nei pėsčiojo judėjimo greitis. Vertinant tokį skundo argumentą visų pirma pažymėtina, kad KET nuostatos dviračio vairuotoją, važiuojantį kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių takų, šaligatviu, įpareigoja važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), tik pro pat pėsčiąjį (KET 57 punktas). Nei KET 57 punktas, nei jokia kita KET norma dviračio vairuotojo, važiuojančio kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, leistino važiavimo greičio, kai aplink nėra pėsčiųjų, neriboja. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad APA1 važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu šaligatviu jokių pėsčiųjų nebuvo. Taigi jokio pažeidimo, šaligatviu važiuodamas 11 km/h bei 7 km/h greičiu, jis nepadarė.

Institucijos atstovės skundo argumentas, kad nagrinėjamu prie pėsčiųjų perėjos nebuvo nei stovinčių, nei į ją žengiančių pėsčiųjų, todėl automobilio vairuotoja negalėjo tikėtis, kad APA1 , tik nežymiai sulėtinęs važiavimo greitį prieš pat sankryžą, įvažiuos į pėsčiųjų perėją dviračiu, kai KET tai draudžia, todėl nepriklausomai nuo to, ar LUD2 galėjo matyti šaligatviu link perėjos artėjantį APA1 , ar negalėjo, tai reikšmės neturi, todėl už kilusį eismo įvykį yra atsakingas vien dviratininkas (ar bent jau abiejų eismo įvykio dalyvių kaltė yra abipusė), yra nepagrįstas. Vien tai, kad APA1 pažeidė KET, savaime nereiškia, jog automobilio vairuotoja neturėjo pareigos jo pastebėti ir išvengti susidūrimo. Tokios taisyklės KET nėra. Priešingai, KET 9 punktas įpareigoja visus eismo dalyvius imtis atsargumo priemonių ir vengti pavojaus, o KET 127-128 punktai nustato vairuotojo pareigą pasirinkti saugų greitį ir esant pastebimai kliūčiai ar grėsmei ją laiku įvertinti bei sustabdyti transporto priemonę. Be to, šioje situacijoje itin svarbu tai, kad automobilio vairuotoja prieš perėją, „Stop“ liniją, nesustojo pati, nors pagal jai taikomą eismo organizavimą ir KET įtvirtintą reguliavimą turėjo sustoti. Todėl automobilio vairuotojos veiksmai negali būti vertinami remiantis subjektyviu tikėjimosi kriterijumi, privalu įvertinti ar ji galėjo ir turėjo pastebėti pavojų bei jo išvengti. Subjektyvus argumentas, kad automobilio vairuotoja negalėjo tikėtis ir numatyti, jog KET pažeis ne tik ji, bet ir APA1 , nepakeičia objektyvaus priežastinio ryšio vertinimo. Tai, kad transporto priemonių kontaktas įvyko automobiliui beveik išvažiavus iš perėjos, iki susidūrimo dviratininko važiavimo greitis net ir buvo kiek didesnis (ekspertizės akte nurodoma, kad dviračio vairuotojas važiavo apie 10 km/h greičiu, o automobilio vairuotoja apie 9 km/h greičiu, taigi didesnis vos 1 km/h) savaime taip pat neįrodo, kad LUD2 negalėjo išvengti susidūrimo ir neleidžia daryti išvados, jog šio įvykio kaltininke nepagrįstai pripažinta ji ar tik ji.

Apibendrindamas visa, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenutraukęs APA1 atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, tačiau iš dalies tenkinęs jo skundą ir perkvalifikavęs jo veiksmus iš ANK 428 straipsnio 3 dalies į ANK 428 straipsnio 1 dalį, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė ANK nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką, naują nuobaudą (minimalaus dydžio straipsnio sankcijoje numatytą baudą) pažeidėjui paskyrė nepažeidęs ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, APA1 asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Nei viename iš apeliacinių skundų nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad šiuo atveju institucija ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nesutinka su APA1 pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį paskirta bauda, prašo ją sumažinti, padidinti ar apskritai neskirti. Todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

Esant tokioms išvadoms, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo bei institucijos atstovės apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 įgalioto atstovo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinių skundų netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.