Kauno apygardos teismo nutartis

2026-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-584-844/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-06
Bylos Nr.
1S-584-844/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46070-2024-8
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
Kaltinamasis
KAL2
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-584-844/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46070-2024-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 6 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, kaltinamojo KAL2 gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo KAL2 gynėjo advokato Petro Varkalio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam KAL2 taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-674-1220/2026, kurioje KAL2 , gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, o būtent kaltinamas tuo, kad:

2024 m. lapkričio 24 d. apie 20 val. 20 min. gatvėje, netoli namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su KAL3 , KAL1 ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, grasino nužudyti žmogų, t. y. KAL2 pasikvietęs ir atvykus KAL1 , KAL3 ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, sudarydamas bauginančią aplinką sakydamas nukentėjusiems NKA1 ir NKA2 „Dabar pamatysit kas jums bus“, o KAL1 , laikydamas rankoje daiktą panašų į kirvuką, KAL3 ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vienas iš jų laikydamas rankoje daiktą panašų į teleskopinę lazdą, kitas rankoje laikydamas daiktą panašų į beisbolo lazdą, kuris kurį daiktą turėjo rankose ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nukentėjusiajam NKA2 vis grasino, sakydami „sulaužysim, užmušim“, KAL1 dar sakydamas „sukaposiu, užmušiu“, grasino vis užsimodami rankose turėtais minėtais daiktais, po to toliau tęsdamas nusikalstamą veiką KAL1 , toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, grasino nukentėjusiajai NKA1 sakydamas, kad ją užmuš, tokiais veiksmais sudarydami pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

2025 m. sausio 15 d. apie 17 val. 50 min. prie grožio salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), siekė paveikti dėl įvykio 2024 m. lapkričio 24 d. apie 20 val. 20 min. liudytoją LUD9 , t. y. sakydamas „kodėl kaltinat mane dėl užpuolimo, atsiimkit pareiškimą, nes jei mano draugas sės, tai Jums bus blogai, ir aš neatsakau už savo veiksmus, ką galiu padaryti išgėręs ar pavartojęs“, t. y. darė poveikį liudytojai LUD9 , kad ji duotų melagingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam KAL2 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kaltinamasis į 2026 m. balandžio 29 d. teisiamąjį posėdį neatvyko, dėl ko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarta jį į 2026 m. birželio 1 d. teisiamąjį posėdį atvesdinti bei to paties teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarta KAL2 paskirti dar vieną kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamasis kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje nevykdė, į 2026 m. birželio 1 d. teisiamąjį posėdį policijos pareigūnams jo atvesdinti nepavyko. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutartimi KAL2 anksčiau paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į suėmimą, paskelbta kaltinamojo paieška. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutarties pagrindu KAL2 sulaikytas 2026 m. birželio 15 d. To paties teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartimi palikta galioti 2026 m. birželio 2 d. nutartis, kuria kaltinamajam KAL2 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 1 (vieno) mėnesio suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 14 d. nutartimi KAL2 taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. liepos 15 d.

Kaltinamojo KAL2 gynėjas advokatas Petras Varkalys skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti kaltinamajam kelias švelnesnes, tarpusavyje suderintas kardomąsias priemones.

Šalies argumentai

Skunde gynėjas nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino kaltinamąjį individualizuojančius duomenis, jo elgesį procese, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad suėmimo taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis KAL2 nurodė sutinkantis domėtis teismais, jų datomis, pačia eiga, paaiškino, kad yra nevedęs, gyvena su močiute, su drauge santykius nutraukęs. Būstas priklauso jam, jame yra elektra, interneto ryšys. Pajamų negauna. Dirba pagal individualią veiklą su lauko fasadų apdaila. Naujų ikiteisminių tyrimų, nagrinėjamų bylų neturi. Bus pasiekiamas telefonu. Žino, kokia intensyvios priežiūros vykdymo tvarka. Dėl ryšių užsienyje nurodė, kad palaiko vieną ryšį su (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims, kurie gyvena Amerikoje, su jais susiskambina. Su jais susipažino Vengrijoje, įkalinimo įstaigoje, kur buvo apie mėnesį laiko. Vengrijoje gelbėjo migrantus nuo karo.

Advokatas skunde taip pat nurodo, kad kaltinamasis nuo proceso nesislapstė ir jame dalyvavo – 2026 m. kovo 24 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo asmeniškai, o jo neatvykimą į vėlesnius posėdžius lėmė objektyvios komunikacijos kliūtys: KAL2 pametė telefoną, kuriame buvo saugomas jo elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)@gmail.com) slaptažodis, todėl maždaug nuo gegužės mėnesio vidurio neteko prieigos prie šios pašto dėžutės ir nebegavo elektroniniu paštu siųstų teismo šaukimų bei procesinių dokumentų. Teismo dokumentai kaltinamajam buvo siunčiami būtent elektroniniu paštu, o tiesioginio (pasirašytino) informavimo galimybės nebuvo išnaudotos. Todėl kaltinamojo neatvykimas į ankstesnius teismo posėdžius negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip sąmoningas, tyčinis slėpimasis nuo teismo, o veikiau yra nulemtas susidariusių objektyvių aplinkybių. Anot advokato, KAL2 taip pat nebuvo tinkamai informuotas apie jam anksčiau paskirtą griežtesnę kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje. Nesant duomenų apie nutarties paskirti šią kardomąją priemonę įteikimą kaltinamajam, nėra teisinio pagrindo vertinti, kad jis šios kardomosios priemonės nesilaikė. Kaltinamasis faktiškai niekada nesislapstė – kurį laiką jis gyveno pas draugę adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau grįžo gyventi pas senelę adresu (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnai jį ir rado. KAL2 turi deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su senele ir dėde, namas nuosavybės teise priklauso jam ir jo senelei. Šios aplinkybės paneigia skundžiamos nutarties išvadą, esą kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir slapstosi nuo teismo.

Gynėjo vertinimu, priimant skundžiamą nutartį, taip pat buvo nukrypta nuo proporcingumo principo, kadangi suėmimas paliktas galioti esant objektyviai galimybei baudžiamojo proceso tikslus pasiekti švelnesnėmis, tarpusavyje suderintomis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra (nustatant sąlygą, kad iš gyvenamosios vietos kaltinamasis galėtų išvykti tik turėdamas leidimą), dokumentų paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Vertinant suėmimo proporcingumą, nebuvo tinkamai atsižvelgta į kaltinamąjį individualizuojančius duomenis. Jis yra jaunas, augantis be tėvų globos (tėvo neturi, motina mirusi), socialiai pažeidžiamas asmuo, kuriam reikalingos elgesio korekcijos priemonės, o ne izoliavimas nuo visuomenės. Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tokio jauno asmens izoliavimas neatitinka kardomųjų priemonių paskirties ir gali turėti neproporcingai neigiamą poveikį jo resocializacijai. Be to, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas turi būti proporcingas tiek veikų pavojingumui, tiek realiai gresiančios bausmės dydžiui, todėl ir dėl to suėmimas yra perteklinė ir neproporcinga priemonė.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo KAL2 gynėjo advokato Petro Varkalio skundas atmestinas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu žemesnės instancijos teismo nutartis nėra ginčijama. Duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumu neabejoja ir teisėjų kolegija. Kadangi tokie duomenys yra išvardinti apskųstoje apylinkės teismo nutartyje teisėjų kolegija jų dar kartą nekartoja, tik pažymi, kad, vertindamas šių duomenų pakankamumą, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, jų visumoje konstatuodamas pakankamą pagrindą išvadoms apie galimą kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą.

Suėmimas skiriamas, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Be to, ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

KAL2 kaltinamas įvykdęs du nesunkius nusikaltimus, įtvirtintus BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje. Už šių nusikalstamų veikų padarymą, be alternatyvių viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto bausmių, įstatymo leidėjas numatęs galimybę skirti ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę. Taigi BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta sąlyga suėmimo skyrimui (jo termino pratęsimui) šiuo atveju egzistuoja.

Apylinkės teismas suėmimo terminą kaltinamajam KAL2 pratęsė (kaip ir paskyrė šią kardomąją priemonę) nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šiuo pagrindu būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (šiuo atveju – kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje „kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriami ir nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-247-870/2020, 10 punktas).

Motyvuodamas sprendimą pratęsti KAL2 taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pirmosios instancijos teismas visų pirma nurodė, jog kaltinamajam nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuoti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, už kurių padarymą sankcijoje numatyta griežčiausia dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Nors nusikalstamų veikų, kurių įvykdymu asmuo kaltinamas, skaičius, kaip ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, negali būti absoliučiu pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, sprendimas pratęsti kaltinamajam suėmimo terminą ir nebuvo grindžiamas išimtinai tik šiomis aplinkybėmis. Pratęsdamas KAL2 suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, apylinkės teismas atsižvelgė ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad kaltinamasis neturi tėvo, jo motina mirusi, pats jis nevedęs, neturi vaikų ar kitų išlaikytinių, su drauge santykius yra nutraukęs, nors, jo teigimu, turi močiutę, su kuria gyvena, tačiau be jo paties teiginių, byloje šias aplinkybes ir socialinius ryšius patvirtinančių įrodymų nėra, o pati senelė pareigūnams, vykdžiusiems kaltinamojo atvesdinimo nutartį, nurodė, kad KAL2 pas ją negyvena, įvardinti jo gyvenamosios vietos negalėjo. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, jog KAL2 socialiniai ryšiai Lietuvoje yra silpni. Taip pat skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis teigė vykdantis individualią veiklą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nurodė, jog pajamų negauna, duomenų apie su darbo santykiais susijusias pajamas nėra ir byloje. Grindžiant suėmimo pratęsimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, skundžiamoje nutartyje nurodyta ir tai, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Šią išvadą žemesnės instancijos teismas padarė įvertinęs tiek paties KAL2 nurodytą informaciją, jog jis bendrauja su (duomenys neskelbtini) tautybės asmenimis, kurie gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir su kuriais jis susipažino Vengrijoje, įkalinimo įstaigoje, tiek Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, jog KAL2 teistas Vengrijoje už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą, migracijos teisės pažeidimus.

Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas aukščiau aptartas aplinkybes pagrįstai laikė suteikiančiomis pagrindą manyti, jog, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Papildomai kolegija pažymi, jog tokį manymą sustiprina ir turimi duomenys apie ankstesnius KAL2 teistumus bei jo elgesys šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog kaltinamasis Lietuvos Respublikoje praeityje teistas tris kartus už tyčines nusikalstamas veikas, taip pat teistas ir užsienyje. Jis baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Šie duomenys charakterizuoja jį kaip polinkį nesilaikyti įstatymų turintį asmenį, o tai suteikia pagrindą abejoti tuo, ar, paleistas iš suėmimo, jis pavyzdingai laikytųsi jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų. Juo labiau, kad kaltinamasis jau yra pažeidęs šioje byloje jam paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, vengęs atvykti į teismą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog kaltinamasis neatvyko į paskirtus teisiamuosius posėdžius 2026 m. vasario 24 d., 2026 m. balandžio 29 d., 2026 m. birželio 1 d. Į teisiamąjį posėdį 2026 m. kovo 24 d. atvyko tik priėmus nutartį dėl jo atvesdinimo ir pareigūnams užtikinus jo dalyvavimą. Jam dar ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – pažeidimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis pakeitė savo gyvenamąją vietą nei ikiteisminio tyrimo institucijų, nei teismo neinformavęs, jog planuoja ar jau yra pakeitęs ją, nors tokia pareiga jam buvo išaiškinta raštu. Tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – jis apskritai nevykdė, nes ją paskyrus 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi nė karto nenuvyko į policijos komisariatą registruotis.

Ankstesnėje pastraipoje aptartos aplinkybės, be kita ko, liudija, jog kaltinamasis KAL2 savo veiksmais trukdė teisminiam bylos nagrinėjimui, pasislėpė nuo teismo bei leidžia atmesti gynėjo skunde nurodomą argumentą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tarp kurių ir siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, gali būti pasiekti taikant jam švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvios priežiūros – kompleksą. KAL2 elgesys jam jau taikant dvi iš šių kardomųjų priemonių, leidžia daryti visiškai priešingą išvadą. Nors iki šiol kaltinamajam nebuvo taikyta BPK 131¹ straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, bei BPK 134 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi kitų dviejų kardomųjų priemonių grubų pažeidimą, neįžvelgia pagrindo tikėtis, jog intensyvios priežiūros, juo labiau dokumentų paėmimo, sąlygų kaltinamasis jau laikysis nepriekaištingai, nepasislėps nuo teismo, vykdys savo pareigą atvykti į jį. Šiuo atveju, siekiant įgyvendinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms ir toliau vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, yra ne tik tikslinga, bet ir būtina KAL2 taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, t. y. tokią kardomąją priemonę, kurios vykdymo metu kaltinamojo pristatymu į teisiamąjį posėdį pasirūpins atitinkami pareigūnai. Esant tokioms išvadoms konstatuojama, jog BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų – šiuo atveju nustatyta.

Sutikti su gynėju, jog kaltinamasis nesislapstė nuo teismo, jo neatvykimą į teismo posėdžius lėmė objektyvios priežastys, o ne sąmoningi ir tyčiniai veiksmai, nėra jokio pagrindo. Skunde nurodoma aplinkybė, jog KAL2 pametė mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo saugomas jo elektroninio pašto slaptažodis, todėl maždaug nuo 2026 metų gegužės mėnesio vidurio jis neteko prieigos prie šios pašto dėžutės ir nebegavo elektroniniu paštu siųstų teismo šaukimų bei procesinių dokumentų, nėra patvirtinta jokiais įrodymais bei nelaikytina svarbia priežastimi, kuria būtų galima pateisinti KAL2 neatvykimą į teisiamuosius posėdžius, švelnesnių kardomųjų priemonių pažeidinėjimą. Pažymėtina ir tai, jog pats gynėjas nurodo, kad prieigos prie savo elektroninio pašto dėžutės KAL2 neva neteko tik nuo 2026 metų gegužės mėnesio vidurio, tačiau jis neatvyko į dar iki tol vykusius 2026 m. vasario 24 d. bei 2026 m. balandžio 29 d. teisiamuosius posėdžius. Kaltinamasis apie 2026 m. balandžio 29 d. paskirtą teisiamąjį posėdį buvo informuotas pasirašytinai, taigi apie jį neabejotinai žinojo ir galėjo atvykti dar iki tariamai pametant mobiliojo ryšio telefoną. Apie jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje jis taip pat buvo informuotas elektroniniu paštu, kuriuo pats sutiko gauti teismo siunčiamus dokumentus, dar iki 2026 metų gegužės mėnesio vidurio. Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis neatvyko ir į 2026 m. birželio 1 d. teisiamąjį posėdį, apie kurį jį informavo pareigūnai, vykdydami teismo nutartį dėl jo atvesdinimo.

Vien kaltinamojo pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu išsakyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, jog nuo šiol jis domėsis bylos nagrinėjimo eiga, atvyks į teisiamuosius posėdžius, bus pasiekiamas telefonu, nepaneigia ir negali paneigti nei suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo, nei aukščiau padarytos išvados, jog BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonės šiuo atveju pasiekti negalima. Rizikos, jog kaltinamasis slėpsis nuo teismo, toliau vilkins bylos nagrinėjimą, neatvykdamas į teisiamuosius posėdžius, niekaip nešalina ir ta aplinkybė, jog KAL2 , paleistas iš suėmimo, apsistotų su senele ir dėde, kadangi problemų dėl gyvenamosios vietos jis neturėjo ir iki jo sulaikymo, tačiau tai niekaip neužtikrino švelnesnių kardomųjų priemonių laikymosi bei jo dalyvavimo teisminiame bylos nagrinėjimo etape. Tuo tarpu skunde akcentuojama aplinkybė, jog kaltinamojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, šiuo atveju apskritai nėra reikšminga, nes suėmimas KAL2 buvo paskirtas ir pratęstas ne siekiant užkardyti galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas, o užtikrinti jo dalyvavimą procese.

Pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir suėmimą keisti švelnesnėmis kardomosios priemonėmis nesudaro ir skundo argumentas dėl jauno KAL2 amžiaus ir galimo neigiamo poveikio jo resocializacijai. Nors teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jaunas ir kad jo laisvės apribojimas gali turėti tam tikrą neigiamą įtaką jo socialiniai integracijai, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas šiuo atveju pažeidžia proporcingumo principo reikalavimą. Ši aplinkybė taip pat niekaip nepaneigia nustatyto suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindo ir neeliminuoja egzistuojančių baudžiamojo proceso rizikų. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju viešasis interesas užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą nusveria galimą neigiamą suėmimo poveikį KAL2 socialiniai padėčiai. Taip pat negalima sutikti su advokatu, jog kaltinamajam taikomą suėmimą reikėtų laikyti pertekline ir neproporcinga priemone įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis yra kaltinamas, priskyrimą nesunkių nusikaltimų kategorijai bei už juos gresiančios maksimalios bausmės dydį. Gynėjas akcentuoja tai, jog už KAL2 inkriminuojamus nusikaltimus numatyta bausmė neviršija dvejų metų laisvės atėmimo, tačiau pažymėtina, jog tai nereiškia, jog kaltinamajam negalėtų būti paskirta didesnė nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio ar visiško sudėjimo būdu. Kolegijos vertinimu, tiek ši kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė, tiek jos taikymo terminas (suėmimas, jį pratęsus, bendrai bus taikomas ne ilgiau kaip tris mėnesius) yra adekvatūs jo galimai padarytoms nusikalstamoms veikoms, jų pavojingumui bei gresiančiai bausmei.

Atsižvelgiant į visą, kas nurodyta, konstatuojama, kad, priešingai nei teigiama skunde, suėmimas KAL2 pratęstas pagrįstai, tinkamai įvertinus tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį procese, tiek kitas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, esant baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams ir sąlygoms, nepažeidžiant BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 14 d. nutartimi KAL2 pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo KAL2 gynėjo advokato Petro Varkalio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 14 d. nutartimi kaltinamajam KAL2 pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Daiva JankauskienėJudita SungailaitėVaidas Vasiliauskas