- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-26
- Bylos Nr.
- eAS-760-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07306-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės taryba, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 1-355 „Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 1-1881 „Dėl turto perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn“ ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama)“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje nurodoma, kad Miškinių g. kelio pradžios koordinatės yra (6059591/579002), o pabaiga (6060468/579253); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo dalies galiojimą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja, 2025 m. gruodžio 1 d. susipažinusi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) pateiktu atsakymu Nr. A51-193623/25 ,,Dėl informacijos, susijusios su žemės sklypu prie (duomenys neskelbtini), pateikimo“ (toliau – ir Atsakymas), sužinojo, kad jos nuosavybės teisės į žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) tikriausiai atkurtos nebus, kadangi Žemės sklypas nėra laisvas (neužstatytas), jis dengia kelią (gatvę), (duomenys neskelbtini (toliau – ir Inžinerinis statinys). Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad skundžiama Sprendimo dalimi patikslintos Miškinių g. kelio pradžios ir pabaigos koordinatės, dėl Žemės sklypui buvo įregistruotos dvi skirtingos teisinės registracijos.
Teismas, siekdamas patikslinti aplinkybes dėl termino skundui paduoti, 2026 m. sausio 9 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar Sprendimas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui – pareiškėjai PRS1 (dėl jos turimo intereso į žemės nuosavybės teisių atkūrimą Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)); jeigu turėjo būti įteiktas, pateikti minėto tarybos sprendimo įteikimą pareiškėjai pagrindžiančius įrodymus.
Teismas pažymėjo, kad Administracija teismui patektame 2026 m. sausio 12 d. rašte nurodė, jog Sprendimas buvo priimtas ne dėl pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų, o civilinių teisinių santykių reguliavimo srityje, Vilniaus miesto tarybai veikiant kaip Vilniaus miesto savivaldybės turto savininkui. Šis Sprendimas yra viešai prieinamas, jis teisės aktuose nustatyta tvarka paskelbtas savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt.
Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad ji su ginčijamu Sprendimu susipažino 2025 m. gruodžio 1 d., t. y. kai susipažino su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jai pateiktu Atsakymu. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas aktas pareiškėjai neturėjo būti įteiktas, todėl jis laikomas paskelbtu, jį paskelbus viešai, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje. Teismas nustatė, kad Sprendimas Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje (www.vilnius.lt) buvo paskelbtas ir yra skelbiamas iki šiol, taigi jau nuo 2023 m. gruodžio 13 d. jis buvo prieinamas viešai ir pareiškėja objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie Sprendimą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad skundas teismui dėl Sprendimo galėjo būti paduodamas iki 2023 m. gruodžio 14 d., tačiau pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi tik 2025 m. gruodžio 30 d., t. y. žymiai praleidusi skundo padavimo terminą, jo atnaujinti neprašo ir priežasčių, sąlygojusių skundo padavimo termino praleidimą, nenurodo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėja yra aktyvi gindama savo teises, ilgą laiką dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, atstovaujama to paties atstovo advokato APR1 , reiškia įvairius reikalavimus (2023–2026 m. registruotos 26 administracinės bylos), be kita ko, ir susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu Vilniaus m., buvusio Miškinių kaimo teritorijoje (kaip ir nagrinėjamu atveju). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja privalėjo būti atidi ir rūpestinga, stebėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešai skelbiamus sprendimus ir operatyviai juos ginčyti, jei sprendė, kad jais pažeidžiamos jos teisės.
Atsiliepimas
Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2643-1244/2026 atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. spalio 22 d. pateiktame atsiliepime į skundą (DOK-48545) nurodė visas faktines aplinkybes, susijusias su Žemės sklypu ir Inžinerinio statinio įregistravimu, iš kurių aiškiai matyti visa teisinė situacija, taigi, pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, objektyviai turėjo galimybę ginčyti Sprendimą, tačiau to nepadarė. Teismas sprendė, kad pareiškėja objektyviai apie Sprendimą galėjo sužinoti iki atsakovo 2025 m. gruodžio 1 d. atsakymo pateikimo, todėl net ir skaičiuojant vieno mėnesio terminą nuo sužinojimo, skundas pateiktas teismui šį terminą praleidus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ji praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą paduoti skundą, ir nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas.
III.
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį ir atnaujinti praleistą procesinį terminą skundui paduoti, jeigu teismas manytų, kad toks terminas yra praleistas.
Pareiškėja paaiškina, kad NŽT 2023 m. kovo 29 d. raštu ją informavo, kad jai bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius prie Miškinių g. 45, prie Miškinių g. 63, (duomenys neskelbtini) ir prie Parodų g. 1A. 2025 m. kovo 26 d. NŽT patikslino, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vykdomos jau į tris žemės sklypus, t. y. prie (duomenys neskelbtini), prie Miškinių g. 63 ir prie Parodų g. 1A, Vilniuje. Administracija 2025 m. birželio 19 d. raštu informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nebus atkuriamos, kadangi šiame žemės sklype įregistruotas statinys – kelias (gatvė).
Pareiškėja pažymėjo, kad apie tai, jog Žemės sklype yra registruotas kelias, ji buvo informuota 2025 m. birželio 19 d., tačiau Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro išraše joks kelias nebuvo nurodytas, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad NŽT atkurs jai nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį.
Pareiškėja akcentuoja, kad Sprendimas, kurio dalį skundžia pareiškėja, yra norminis teisės aktas, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalies prasme, todėl jis turėjo būti išviešintas teisės aktų registre, tačiau to nebuvo padaryta.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji turėjo pareigą apskųsti Sprendimo dalį per 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Pareiškėja akcentuoja, kad apie savo pažeidžiamas teises (t. y. kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą nebus atkuriamos), sužinojo tik 2025 m. rugpjūčio 19 d., gavusi NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o apie konkretų teisės aktą, kuris sukūrė teisines pasekmes būtent pareiškėjai, ji sužinojo tik 2025 m. gruodžio 1 d., todėl ji negalėjo apskųsti Sprendimo, kuris yra ir teisės norminis aktas, per 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
Pareiškėjos teigimu, ji, 2025 m. rugpjūčio 19 d. sužinojusi, kad jai nuosavybės teisės į Žemės sklypą atkuriamos nebus, veikė aktyviai ir ėmėsi visų objektyviai įmanomų priemonių, siekiant išsiaiškinti, koks konkrečiai sprendimas dėl kelio Žemės sklype buvo priimtas, t. y. kreipėsi į Administraciją, į NŽT, į teismą ir pan. Pareiškėja ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtintą Sprendimo dalies apskundimo termino pradžią sieja su momentu, kai ji objektyviai sužinojo apie toko teisės akto egzistavimą.
Pareiškėja pažymi, jog tai, kad ji yra aktyvi nuosavybės teisių atkūrime, t. y. aktyviai gina savo pažeistas teises, nesudaro pagrindo nustatyti jai atskirą domėjimosi teisėkūra standartą.
Pareiškėja taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, patvirtinančius, kad ji aktyviai gynė savo pažeistas teises.
Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2026 m. gegužės 6 d. pažymoje dėl skundo Nr. 5D- 2025/2.1-340 (toliau – ir Pažyma) nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjos atžvilgiu neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi kompetentingi subjektai netinkamai vykdė jiems įstatymais pavestas funkcijas, o tai lėmė ne tik teisėtų lūkesčių apsaugos bei gero administravimo principų pažeidimus, bet ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, kuriuo sukuriamos neigiamos pasekmės pareiškėjai. Pareiškėja prašo prijungti prie bylos Pažymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą praleidus terminą skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą pridėti papildomus dokumentus (2025 m. rugpjūčio 21 d. prašymą NŽT dėl garso įrašo pateikimo ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos)). Pareiškėja nurodo, kad būtinybė parteikti šiuos dokumentus iškilo vėliau, įvertinus skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ginčydama Sprendimą.
Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi proceso šalys įrodymus turi pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-104-520/2024).
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių jos atskirajame skunde nurodyti įrodymai (paklausimai NŽT ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai) nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjos prašymas pridėti šiuos naujus įrodymus prie bylos apeliacinės instancijos teisme tenkinamas.
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą prijungti prie bylos 2026 m. gegužės 6 d. Seimo kontrolieriaus Pažymą. Atsižvelgiant į tai, kad ši Pažyma priimta jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, teisėjų kolegija neprideda Pažymos prie bylos.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji praleido terminą Sprendimui apskųsti.
Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024; kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024; kt.).
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti Sprendimo, kuris priimtas 2023 m. gruodžio 13 d., dalį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui pateiktame rašte patvirtino, kad Sprendimas teisės aktuose nustatyta tvarka (per 2 darbo dienas) buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interneto puslapyje ir iki šiol yra viešai prieinamas. Pareiškėja skunde teismui ir atskirajame skunde nurodė, kad ji apie konkretų teisės aktą, kuris sukūrė teisines pasekmes būtent pareiškėjai, t. y. kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą nebus atkuriamos, sužinojo tik 2025 m. gruodžio 1 d., gavusi Administracijos Atsakymą. Tačiau pažymėtina, jog Administracijos Atsakyme (pareiškėjos skundo 9 priedas) nėra pateikiama informacija nei apie skundžiamą Sprendimą nei apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 1-1881 „Dėl turto perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn“, kurio priedas pakeistas ginčijamu Sprendimu. Atsakyme pateikta informacija apie žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) projektavimą bei Inžinerinio statinio (kelio) įregistravimą, tačiau pareiškėja minimų atsakovo veiksmų neginčija.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad ji nepraleido Sprendimo apskundimo termino, nes apie jį sužinojo tik 2025 m. gruodžio 1 d., tačiau prašo, jei teismas matytų, kad ji praleido terminą Sprendimui apskųsti, šį terminą atnaujinti.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai, kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjai grindžia tuo, kad ji buvo aktyvi ir operatyviai siekė išsiaiškinti, kokiu konkrečiai teisės aktu yra įregistruotas kelias, teikė prašymus institucijoms.
Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-89/2012; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja atskirajame skunde patvirtino, kad Administracijos 2025 m. birželio 19 d. raštu ji buvo informuota, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini)Vilniuje, nebus atkuriamos, kadangi šiame žemės sklype įregistruotas statinys – kelias (gatvė), taigi, jau nuo šios dienos žinojo apie savo pažeidžiamas teises. Pareiškėjos atskirajame skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl jos teiktų paklausimų NŽT ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nepatvirtina, jog pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti būtent Sprendimo priėmimo aplinkybes (pareiškėja nurodomuose paklausimuose kėlė klausimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atkūrimo, bet ne dėl sprendimo paimti Žemės sklypą savivaldybės nuosavybėn, be to, nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija administracinių aktų, kurių pagrindu buvo įregistruotas kelias). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėja apie jos pažeidžiamas teises (t. y. kad jai nebus atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą) sužinojo tik 2025 m. gruodžio 1 d. Taip pat pažymėtina, kad byloje esantys dokumentai (Administracijos Atsakymas) nepatvirtina, kad būtent nuo šio Atsakymo gavimo pareiškėjai tapo žinomi visi esminiai ginčijamo akto turinio elementai – aktą priėmusi institucija, priėmimo data, aktu nustatytos teisės ir pareigos, nes Administracijos Atsakyme nėra duomenų apie Sprendimą ir jo turinį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinta su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas Sprendimas buvo viešai paskelbtas 2023 m. gruodžio 13 d., pareiškėja nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama ginti savo pažeistas teises, t. y. užginčyti Sprendimo dalį dėl Žemės sklypo perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, t. y. nuo jos pačios valios nepriklausiusių priežasčių, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjai laiku kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo (Sprendimo dalies panaikinimo). Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai ir aplinkybės grindžia išimtinai subjektyvų pareiškėjos situacijos vertinimą bei jos apsisprendimą elgtis tam tikru būdu, o tai negali būti laikoma tinkamu ir operatyviu elgesiu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.