- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-26
- Bylos Nr.
- eAS-2414-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-04665-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Iveta Pelienė, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socailinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas patenkinti jo pareiškimą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) – pašalinti padarytą pažeidimą, tinkamai ir iš esmės išnagrinėjant pareiškėjo prašymą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintos teisės į socialinę apsaugą bei nedarbo socialinio draudimo išmoką, ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str.). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, „užtikrinančias disponuoti pas atsakovę turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi – pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti / tęsti nedarbo išmokos mokėjimą (Konstitucijos 52 str.)“.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ir skyrė pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu 200 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą. Teismas pareiškime (skunde) nurodytus reikalavimus atsisakė priimti nagrinėti, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Teismas nurodė, kad socialinio draudimo srityje galioja speciali ginčų nagrinėjimo procedūra. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis, teritorinių skyrių sprendimai pirmiausia turi būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Tik pasinaudojus šia privaloma ikiteismine tvarka ir gavus galutinį institucijos sprendimą, gali būti kreipiamasi į administracinį teismą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl jo prašymo išnagrinėjimo ar sprendimo peržiūrėjimo, ir dėl to konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o ši aplinkybė pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą atsisakyti priimti skundą. Teismas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinio matyti, kad jis iš esmės ginčija teismo veiklą ir procesinių sprendimų, priimtų jam, teisėtumą, tačiau Regionų administracinio teismo veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl jų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus, teismas nesprendė klausimo dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį visa apimtimi ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas eiline, kartotine ir teisiškai nekorektiška (žr. Teisėjų tarybos nutarimą Dėl rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo) nutartimi išsprendė pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą – pareiškimą (skundą) atsisakė priimti. Pareiškėjas pažymi, kad teismas / teisėjas eilinį kartą pasielgė teisiškai nekorektiškai – taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti, akivaizdžiai nenori matyti akivaizdžių faktų / aplinkybių (nurodytų pagrindų, dalyko).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinės ne teismo tvarkos, nustatytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
Šiuo atveju pareiškėjas pareiškime (skunde) suformulavo reikalavimus įpareigoti Sodrą atlikti tam tikrus veiksmus.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), įskaitant Fondo valdybos teritorinių skyrių automatizuotus veiksmus ir (ar) automatizuotus administracinius sprendimus, nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų, šalpos išmokų, vienišo asmens išmokų ir pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymą mokamų kompensacinių išmokų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo Fondo valdyboje tvarką nustato Fondo valdybos direktorius.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas), įskaitant Fondo valdybos automatizuotus veiksmus ir (ar) automatizuotus administracinius sprendimus, (išskyrus sprendimus, numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 5 d.).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai), o skundą padavęs asmuo, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai pareiškimą (skundą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti jo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
Reikalavimų užtikrinimo priemonės taikomos, kai priimtas nagrinėti skundas (ABTĮ 70 str.), tačiau šiuo atveju pareiškėjo pareiškimas (skundas) nepriimtas nagrinėti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo argumentus, susijusius neteisėta teismo sudėtimi, apie tai, kad jis buvo pareiškęs nušalinimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus, įvertinusi apeliacinės instancijos teismui pateiktą medžiagą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atskiruoju skundu skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėtis teismas ir dėl to ji turi būti panaikinta. Pareiškėjo skundo priėmimo kausimą nagrinėjo teisėjas Ž. K., kuriam konkrečiai joks nušalinimas nebuvo pareikštas. Pareiškėjas buvo pareiškęs bendro pobūdžio nušalinimą, kuriame nebuvo nurodęs teisėjo bei konkrečių aplinkybių, susijusių su jo veiksmais ar elgesiu, kurios keltų abejones dėl jo nešališkumo. Pažymėtina, kad ir atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti minėto teisėjo nešališkumu, daryti išvadą, jog teisėjas buvo šališkas subjektyviuoju ar objektyviuoju aspektu, asmeniškai nusistatęs prieš pareiškėją ar tendencingas.
Pabrėžtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Dėl to, kad pareiškėjas apskritai nesutinka su kitose bylose teismų (teisėjų) priimtais procesiniais sprendimais, kuriais nepriimami jo teikiami pareiškimai (skundai), nesudaro pagrindo teigti, jog teisėjas buvo šališkas, ir šiuo atveju pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
Regionų administracinis teismas skundžiama 2026 m. birželio 8 d. nutartimi taip pat skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.
ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, kadangi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu t. y. dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų / neveikimo kreipiasi ne pirmą kartą (Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI2-14197-1235/2026, eI2-14193-1161/2026, eI2-14160-641/2026, eI2-14148-595/2026), be to, pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus, inicijuoja vis naujus teismo procesus ir tuo atveju, kai pareiškėjo skundas yra priimtas teisme.
Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, nesulaukęs vieno skundo priėmimo proceso pabaigos, iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo įpareigoti Sodrą atlikti tuos pačius veiksmus, nurodo tas pačias aplinkybes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje asmens elgesys, kai jis, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, veiksmų / neveikimo, vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-1188/2025).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.