Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo KAL1 skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. kovo 20 d. nutarties, kuria pripažintas ir perduotas vykdyti Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos pilietis KAL1 Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį. 471 straipsnio 1 ir 6 dalis, 472 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 482 ir 483 straipsnius, ir jam paskirta 2 555 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymas dėl Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžio, priimto KAL1 atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepakankamai išanalizavo, ar veika, dėl kurios priimtas sprendimas Belgijoje, pagal savo konkrečias faktines aplinkybes visiškai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Skunde pažymima, kad svarbu įvertinti, ar visi kvalifikuojantys požymiai (grasinimas, organizuotumas, panaudotos priemonės) atitinka Lietuvos teisėje numatytus kriterijus, ar nėra esminių skirtumų tarp taikomų normų. Formali nuoroda į BK straipsnius nelaikytina pakankama.

Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai perėmė Belgijos teismo paskirtą bausmę neatlikęs išsamios proporcingumo analizės, individualių aplinkybių vertinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės principus. Pagal nacionalinę teisę teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir laipsnį, nuteistojo asmenybę ir jo socialinę situaciją.

Skundžiama nutartis, nuteistojo teigimu, neatitinka motyvavimo standartų, kadangi joje nėra išsamios teisinės analizės, apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, neatskleidžiama kokiais konkrečiais argumentais remiantis padarytos išvados. Apelianto teigimu, tai pažeidžia proceso skaidrumo ir teisingumo principus.

Pagal Lietuvos Respublikos „Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta iii tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Iš turimų duomenų matyti, kad KAL1 Gento apeliacinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Belgijos Karalystės baudžiamojo kodekso 66 straipsnį, 461 straipsnio 1 dalį, 468 straipsnį, 471 straipsnio 1 dalį, 6 dalį, 427 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 4 dalį, 482 straipsnį, 483 straipsnį, ir jam paskirta 2 555 dienų laisvės atėmimo bausmė. Jis pripažintas kaltu dėl to, kad 2013 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) mieste įvykdė vagystę iš juvelyrinių dirbinių parduotuvės, kurios metu jis, padedamas dar trijų asmenų, grąsino ginklu parduotuvės vadovui ir jo žmonai, panaudojo pipirines dujas ir pavogė apie 108 laikrodžius, kurių vertė 2 258 225 eurų, apie 29 apyrankes, kurių bendra vertė 109 204 eurų, apie 11 žiedų, kurių vertė 25 220 eurų, 4 poras auskarų, kurių vertė 22 457 eurų, 8 pakabukus, kurių bendra vertė 11 969 eurų, prietaisus „Iphone“, „Ipad“ ir „Ipad Mini“, Šiuo atveju pirmos instancijos teismas tinkamai nustatytą veiką ir paskirtą bausmę suderino su LR BK 180 straipsnio 3 dalimi ir paliko paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 metams (2 555 dienas).

Nuteistasis KAL1 yra Lietuvos Respublikos pilietis, pagal Gyventojų registro duomenis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šiuo atveju tokių pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti 2005 m. vasario 5 d. Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo nuosprendžio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nenustatyta.

Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, teismas nevertina priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir iš naujo asmens kaltės bei jam paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimų nesprendžia.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu vertinama, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, KAL1 skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364, 365⁵ straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo KAL1 skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo KAL1 skundu bei patikrinęs skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. kovo 20 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą byloje esančių duomenų kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžio, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai KAL1 paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu.

BPK 365⁵ straipsnyje yra nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio kodekso VII dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą.

Įstatymo, kuriuo buvo įgyvendintas Pamatinis sprendimas, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas gali atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Aukštesnysis teismas susipažinęs su byloje esančiais duomenimis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad KAL1 yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (b. l. 3). Be to, Belgijos Karalystės Federacinės užsienio reikalų viešosios tarnybos Užsieniečių reikalų tarnybos įsakymu KAL1 atžvilgiu priimtas įsakymas išvykti iš Belgijos Karalystės bei draudimas atvykti į šalį (b. l. 15–18). Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Be to, byloje nėra jokių duomenų dėl Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų egzistavimo, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai suderinti Belgijos Karalystės priimtą teismo nuosprendį. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad manytina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo KAL1 socialinei reabilitacijai, kadangi nėra jokių duomenų, kad KAL1 su Belgija sietų kokie nors ilgalaikiai ryšiai, priešingai nei su Lietuvos Respublika, kur gyvena nuteistojo artimieji bei yra jo deklaruota gyvenamoji vieta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad KAL1 Belgijos Karalystėje nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) mieste, įvykdė vagystę iš juvelyrinių dirbinių parduotuvės, kurios metu KAL1, padedamas dar trijų asmenų, grasino ginklu parduotuvės vadovui ir jo žmonai, panaudojo pipirines dujas ir pavogė apie 108 laikrodžius, kurių bendra vertė 2 258 225,00 eurų, apie 29 apyrankes, kurių bendra vertė 109 204,00 eurų, apie 11 žiedų, kurių bendra vertė 25 220,00 eurų, 4 poras auskarų, kurių bendra vertė 22 457,00 eurų, 8 pakabukus, kurių bendra vertė 11 969,00 eurų, ir prietaisus „Iphone“, „Ipad“ ir „Ipad Mini“.

Nors skunde apygardos teismui nuteistasis KAL1 nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai neanalizavo ar ši padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos požymius, tačiau aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis, jog KAL1 atlikti neteisėti veiksmai Belgijos Karalystėje išties atitinka BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius.

Kaip ir nurodoma skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, tam, kad nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį bei jo dalį, užtenka nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių kvalifikuojančių požymių.

Nagrinėjamu atveju, KAL1 Belgijos Karalystėje nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas ginklą bei pipirines dujas pagrobė įvairius daiktus iš juvelyrinės parduotuvės, kurių bendra vertė yra 2 427 075,00 eurų, kas pagal BK 190 straipsnio 1 dalį atitinka labai didelės vertės sąvoką, plėšimo požymių buvimas jo veikoje taip pat abejonių nekelia. Taigi, KAL1 neteisėti veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančius požymius – pagrobtas labai didelės vertės turtas, panaudojant šaunamąjį ginklą. Dėl ko, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas KAL1 padarytą nusikalstamą veiką suderinęs su BK 180 straipsnio 3 dalimi, teisės aiškinimo klaidų nepadarė.

Nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais dėl neva netinkamai įvertinto Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžio, pažymėtina tai, kad teismas spręsdamas klausimą dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendžio pripažinimo bei vykdymo Lietuvoje, nevertina byloje esančių įrodymų, nesprendžia nuteistojo kaltės. Nuteistasis KAL1 nesutikdamas su jam suderinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme, apeliuoja į tai, kad apylinkės teismas nevertino nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltės formos ir laipsnio, nuteistojo asmenybės bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apygardos teismas, nesutikdamas su šiais skundo argumentais atkreipia dėmesį, kad sprendžiant bausmės suderinimo klausimą vadovaujamasi Įstatymo 9 straipsniu, kuriame reglamentuotas Europos Sąjungos valstybės narės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Šio Įstatymo 1 dalyje nurodyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina tai, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Nagrinėjamu atveju, Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu KAL1 paskirta 2 555 dienų laisvės atėmimo bausmė, kas atitinka 7 metus laisvės atėmimo. BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Taigi, apylinkės teismo nustatyta bausmės trukmė – 7 metai laisvės atėmimo, neviršija sankcijoje numatytai maksimaliai bausmės trukmei.

Nuteistasis KAL1 apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog apylinkės teismas nevertino aplinkybių susijusių su tinkamu teisės į veiksmingą gynybą užtikrinimo Belgijos Karalystėje, dalyvavimą procese, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš byloje esančio liudijimo, KAL1 asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas. Duomenų, jog būtų pažeistos KAL1 teisės į gynybą, byloje nėra, tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats nuteistasis. Be to, iš Gento apeliacinio tesimo sprendimo matyti, kad 2025 m. sausio 8 d. viešame teismo posėdyje, vykusiame olandų kalba, išklausytas kaltinamasis KAL1, naudodamasis savo gynybos priemonėmis, padedamas (duomenys neskelbtini) advokatės N. L., taip pat paskirto vertėjo žodžiu. Taip pat nustatyta, kad būtent KAL1 teikė apeliacinį skundą dėl jo atžvilgiu priimto sprendimo. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų apeliacinio skundo argumentus, jog KAL1 teisė į gynybą baudžiamąją bylą nagrinėjant Belgijos Karalystėje buvo pažeista.

Išanalizavus pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismas nebūtų turėjęs pagrindo pripažinti Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžio ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi pripažindamas Belgijos Karalystės Gento apeliacinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendį, priimtą KAL1 atžvilgiu bei suderindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų. Dėl ko, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo KAL1 skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo KAL1 skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. kovo 20 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.