- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-1426-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26611-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Vestartus“
- Ieškovas
- UAB „Ecso“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecso“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vestartus“ dėl pranešimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovės priešieškinį dėl nuomos sutarčių pripažinimo nutrauktomis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ecso“ ieškinio atsakovei UAB „Vestartus“ dėl pranešimų pripažinimo negaliojančiais užtikrinimui 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė atsakovės UAB „Vestartus“ 2025-08-21 ir 2025-09-08 pranešimų apie 2022-10-13 Nuomos sutarties Nr. 1-13102022 ir 2023-12-29 Nuomos sutarties Nr. 04072023 galiojimą; uždraudė atsakovei UAB „Vestartus“ nutraukti 2022-10-13 Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 ir 2023-12-29 Nuomos sutartį Nr. 04072023 2025-08-21 ir 2025-09-08 pranešimuose nurodytais pagrindais, t. y. 2022-10-13 Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 pagal bendrųjų sąlygų 14.3 (d) punktą ir 14.3 (g) punktą, 2023-12-29 Nuomos sutartį Nr. 04072023 pagal bendrųjų sąlygų 14.3 (d) punktą; uždraudė atsakovei UAB „Vestartus“ pačiai ir (ar) per trečiuosius asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovei UAB „Ecso“ naudotis patalpomis, kurias UAB „Ecso“ yra išsinuomojusi pagal 2022-10-13 Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 ir 2023-12-29 Nuomos sutartį Nr. 04072023, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu nutraukti ar sudaryti kliūtis tiekti komunalines paslaugas, kurios yra būtinos patalpų naudojimui ir eksploatavimui; taip pat – uždraudžiant iškeldinti ieškovę UAB „Ecso“; uždraudžiant sudaryti naujas nuomos sutartis dėl ginčo patalpų.
Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-140-638/2026) laikinosios apsaugos priemonės pakeistos išdėstant jas taip: iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei UAB „Vestartus“ pačiai ir (ar) per trečiuosius asmenis trukdyti ieškovei UAB „Ecso“ faktiškai naudotis patalpomis, kurias UAB „Ecso“ yra išsinuomojusi pagal 2022-10-13 Nuomos sutartį Nr. 1-13102022 ir 2023-12-29 Nuomos sutartį Nr. 04072023.
Atsakovė UAB „Vestartus“ pateikė prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Ecso" per 3 darbo dienas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 293 312,09 Eur užstatą dėl byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Vestartus" patiriamų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.
Nurodė, kad dėl byloje galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė turi galimybę nemokėti atsakovei jokio nuomos mokesčio ir pažeidinėti bet kokias kitas savo kaip nuomininkės pareigas, o atsakovė neturi jokios galimybės reaguoti į tokius ieškovės pažeidimus ir galutinai nutraukti pastatų nuomos teisinius santykius. Be to, yra žinoma, kad ieškovė yra praktiškai nemoki. Nuo 2025 metų gruodžio mėnesio ieškovė jokių mokėjimų atsakovei neatliko. 2026 m. kovo 10 d. ieškovės įsiskolinimas atsakovei iš viso pasiekė 315 955,70 Eur, o dar 2026 m. vasario 10 d. įsiskolinimas siekė 216 093,81 Eur. Ieškovei jau keletą mėnesių nesugebant sumokėti netgi einamųjų nuomos mokesčio mokėjimų, kiekvieną mėnesį siekiančių apie 100 000 Eur, praktiškai neegzistuoja galimybė, kad ji vėliau padengtų iki 1 000 000 Eur ir daugiau išaugusį savo įsiskolinimą. Ieškovės mokėtina užstato suma nustatytina pagal paskutinių trijų mėnesių ieškovės, remiantis Nuomos sutartimis, mokėtiną, tačiau iki šiol nesumokėtą sumą.
Ieškovė UAB „Ecso“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad atsakovė neįrodė realiai tikėtino nuostolių atsiradimo. Tariama 293 312,09 Eur ieškovės skola grindžiama vienašale atsakovės buhalterine pažyma, neatsižvelgiančia į ieškovės atliktus ir teismine tvarka nenuginčytus priešpriešinių prievolių įskaitymus. Prašyme nurodyti nuostoliai grindžiami ne faktinėmis aplinkybėmis, o hipotetiniais ir spekuliatyviais scenarijais, kurie negali būti laikomi pakankamu pagrindu nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti. Taip pat nėra būtino priežastinio ryšio tarp galiojančios laikinųjų apsaugos priemonių ir tariamų nuostolių. Galiojančios laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovės teisės reikalauti mokėjimų pagal Nuomos sutartis. Nuomos mokesčio mokėjimo prievolė kyla iš pačių Nuomos sutarčių, todėl skola (tariami nuostoliai) atsirastų nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Taip pat atsakovė neįrodė realios išieškojimo apsunkinimo rizikos. Ieškovė disponuoja reikšmingu turtu, kuris ženkliai viršija tiek prašomą užstato sumą, tiek atsakovės nepagrįstai prognozuojamus nuostolius. Laikini ieškovės apyvartinių lėšų trūkumai savaime nereiškia potencialių nuostolių išieškojimo apsunkinimo. CPK 146 straipsnio 1 dalies institutas negali tapti gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių mechanizmu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – sumokėti 194 447,59 Eur sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Išaiškino, kad ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtos pinigų sumos arba nepateikus banko garantijos per nustatytą 14 dienų terminą, teismas per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos dienos panaikins byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys įrodo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – leisti naudotis pastatais iki sprendimo įsiteisėjimo dienos - yra realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas. Atsakovės galimų nuostolių susidarymas dėl negautų nuomos pajamų priežastiniu ryšiu yra susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovei nesikreipus į teismą ir nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė nepatirtų nuostolių, nes galėtų disponuoti savo turtu ir išnuomoti patalpas kitiems asmenims, tokiu būdu gaunant realias ir laiku pajamas.
Pažymėjo, kad ieškovė ginčydama potencialių nuostolių išieškojimo apsunkinimo riziką, neneigė laikino likvidumo sunkumo, tačiau, jeigu kiltų potencialūs nuostoliai, jie galėtų būti išieškomi iš ieškovės turimo vertingo turto.
Teismo vertinimu, atsakovės tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas yra aiškus ir pagrįstas - trijų mėnesių mokėtinas nuomos mokestis su papildomais sutartiniais mokėjimais, t. y. 2026 m. sausį mokėtina suma – 98 864,50 Eur, vasarį – 97 550,62 Eur ir kovą – 96 896,97 Eur. Tačiau tarp šalių kylant nesutarimams dėl 2026 m. sausio mėnesio mokėjimo (ne)atlikimo, ieškovei atsiliepime į prašymą teigiant, kad šis mokėjimas įvykdytas vienašališku įskaitymu ir nėra nuginčytas, teismas sprendė, kad teisinga ir sąžininga yra nustatyti 194 447,59 Eur užstato sumokėjimą (2026 m. vasario-kovo mėnesių įsipareigojimai pagal nuomos sutartis), įvertinus ir tą faktą, kad ieškovė, tikėtina, yra sumokėjusi 108 900 Eur pagal sutartis numatytą depozitą.
Teismas darė išvadą, jog tuo atveju, jei ieškovės ieškinys būtų atmestas, atsakovės tikėtinų nuostolių kompensacijos išieškojimas iš ieškovės būtų apsunkintas. Tapačios praktikos yra laikomasi ir aukštesnių instancijų teismuose (Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. e2S-263-460/2026 ir kt.)
Teismo vertinimu, tenkinus atsakovės prašymą dėl nuostolių užtikinimo, bus subalansuoti abiejų šalių interesai, t. y. ieškovės naudai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių atsakovė negali išnuomoti ginčo patalpų tretiesiems asmenims ir negali iškraustyti ieškovės iš nuomojamų patalpų, o atsakovės naudai bus užtikrinti galimi nuostoliai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Ecso“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė neįrodė nei vienos iš trijų būtinų nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų: nei realiai tikėtino nuostolių atsiradimo, nei priežastinio ryšio tarp galiojančios laikinosios apsaugos priemonės ir tariamų nuostolių, nei realios išieškojimo apsunkinimo rizikos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas hipotetinius nuostolius pripažino realiai tikėtinais, nepagrįstai rėmėsi anksčiau įvykusiais nuomos mokesčio mokėjimo vėlavimais, kaip „realiai tikėtino“ būsimų nuostolių atsiradimo pagrindu, ypač, kai visas 2024-2025 metų nuomos mokestis buvo sumokėtas. Be to, atsakovės nurodoma prognozuojama skola, grindžiama prielaida apie būsimą mokėjimų nevykdymą ir hipotetine skolos raida. Teismas, nors ir deklaratyviai nurodė, jog skaičiuojant buvo „įvertintas“ ieškovės sumokėtas 108 900 Eur depozitas, realiai šios sumos iš galutinės užtikrintinos sumos neatėmė.
Teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp laikinosios apsaugos priemonės ir tariamų nuostolių. Nuomos mokesčio mokėjimo prievolė kyla iš nuomos sutarčių, o ne iš laikinosios apsaugos priemonės taikymo - ji egzistuoja ir egzistuotų nepriklausomai nuo to, ar laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma.
Teismas neatliko jokios konkrečios ieškovės turto ir mokumo analizės, o realios išieškojimo apsunkinimo riziką konstatavo remdamasis išimtinai deklaratyviais teiginiais apie augančias skolas ir patirtus nuostolius.
Skundžiama nutartis pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir paneigia apeliacinio teismo jau peržiūrėtą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais:
Laikinosios apsaugos priemonės jų galiojimo metu visiškai pakeičią šalių Nuomos sutartimis nustatytų sutartinių santykių pusiausvyrą - ieškovė faktiškai įgyja galimybę visą bylos nagrinėjimo laikotarpį toliau naudotis ginčo pastatais nepriklausomai nuo jokių mokėjimų pagal Nuomos sutartis nebeatlikimo, o atsakovė prarado esminę savo kaip nuomotojo teisių gynimo priemonę - perimti savo pastatus iš sutartinių įsipareigojimų nevykdančios ieškovės. Tokioje situacijoje teismas visiškai pagrįstai nusprendė pritaikyti atsakovės nuostolių dėl negaunamų mokėjimų atlyginimo užtikrinimą, nes tik taip įmanoma bent iš dalies atkurti šalių interesų pusiausvyrą. Be to, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, ieškovė jokio nuomos sutartyje numatyto depozito iki šiol nėra sumokėjusi.
Atsakovės nuostoliai yra realūs, o ne hipotetiniai, todėl teismas pagrįstai užtikrino jų atlyginimą. Byloje nėra jokio ginčo, kad ieškovės įsiskolinimai pagal Nuomos sutartis realiai egzistuoja ir ji bent kelis pastaruosius mėnesius nebeatlieka jokių mokėjimų atsakovei. Be to, ieškovė jau šiuo metu faktiškai yra nemoki ir neturi bei ateityje neturės galimybės vykdyti savo įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovei iniciavus tarp šalių sudarytų dviejų patalpų nuomos sutarčių nutraukimą ieškovei nemokant nuomos mokesčio, ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama užkirsti kelią atsakovei vienašališkai nutraukti nuomos sutartis nuo 2025 m. spalio 5 d. bei prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones - iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei UAB „Vestartus“ pačiai ir (ar) per trečiuosius asmenis trukdyti ieškovei UAB „Ecso“ faktiškai naudotis patalpomis, kurias ieškovė yra išsinuomojusi pagal ginčo nuomos sutartis. Ginčijama nutartimi teismas tenkino iš dalies atsakovės prašymą pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė neįrodė nei vienos iš trijų būtinų nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų.
CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
Susiformavusioje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022).
Paprastai teismas taiko atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti pasunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-402/2008; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-730/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-556/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-66-381/2015).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad atsakovės pateikti duomenys įrodo, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas. Atsakovė byloje nurodo, kad ieškovė laiku nemokėjo nuomos ir / ar kitų mokesčių atsakovei, atsakovė yra pateikusi buhalterinę pažymą apie ieškovės faktinį įsiskolinimą už pastatų nuomą, parodančią, kad 2026 m. vasario 10 d. ieškovės skola siekia 216 093,81 Eur, skola yra susidariusi per laikotarpį nuo 2025 metų gruodžio iki 2026 metų vasario mėnesio. Atsakovė teigimu, įsiskolinimas bylos nagrinėjimo laikotarpiu iš esmės tik didėja ir 2026 m. kovo 10 d. ieškovės įsiskolinimas siekė 216 093,81 Eur. Atsakovė neturi jokios realios galimybės imtis savo teisių gynimo priemonių – pradėti 6 mėnesius pagal nuomos sutartis trunkančią ginčo sutarčių nutraukimo procedūrą ir priversta toliau leisti ieškovei nevaržomai naudotis atsakovei priklausančiu išnuomotu turtu be jokių neigiamų pasekmių ieškovui. Ieškovė iš esmės aplinkybių dėl ginčo nuomos sutartyse numatyto savalaikio nuomos mokesčio nemokėjimo neginčija. Pritartina atsakovės argumentui, jog ieškovei nesikreipus į teismą ir nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė nepatirtų nuostolių, nes galėtų disponuoti savo turtu ir išnuomoti patalpas kitiems asmenims. Taigi, realiai tikėtinų nuostolių susidarymas dėl negautų nuomos pajamų priežastiniu ryšiu yra susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Nagrinėjamu atveju atsakovė savo nuostolių užtikrinimui prašė teismo įpareigoti ieškovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 293 312,09 Eur, t. y. trijų mėnesių mokėtinas nuomos mokestis su papildomais sutartiniais mokėjimais: 2026 m. sausio mėn. – 98 864,50 Eur, vasario mėn. – 97 550,62 Eur, kovo mėn. – 96 896,97 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už sausio mėn., bei, tikėtina, kad ieškovė yra sumokėjusi 108 900 Eur depozitą, nustatė 194 447,59 Eur užstato dydį (2026 m. vasario – kovo mėn. įsipareigojimų pagal nuomos sutartis suma). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas yra aiškus ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartis vyko tinkamai, t. y. sumokėjo nuomos mokestį už 2026 m. vasario – kovo mėn. Kaip nurodo atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei nuomos mokesčio iš už balandžio bei gegužės mėn., t. y. skola tik didėja. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog sumokėjo visą 2024 m.- 2025 m. nuomos mokestį, todėl galima preziumuoti, kad ieškovė nuomos mokestį sumokės, be to, ieškovė yra aktyviai veikianti ir pajamas generuojanti įmonė, pagal 2024 m. finansines ataskaitas ieškovės bendras turtas siekia 25 150 206 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro net 20 993 338 Eur, šios sumos ženkliai viršija tiek atsakovės prašytą 293 312,09 Eur, tiek teismo nustatytą 194 447,59 Eur užstato sumą, Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo teismas, pagal atsakovės pateiktus ieškovės finansinę padėtį pagrindžiančius duomenis matyti, jog ieškovės įsipareigojimai kreditoriams nuo 2024 m. didėja, nuostoliai 2024 m. siekė 4 536 634 Eur. Ieškovė tiek atsakovės prašymo nagrinėjimo metu, tie atskirajame skunde neneigia laikino likvidumo sunkumo, skolų mažinimo faktą įrodinėja tik deklaratyviais teiginiais. Pažymėtina, kad po skundžiamos teismo nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 21 d. sprendimu patenkino UAB „Motecha“ ieškinį atsakovei UAB „Ecso“ dėl 164 994 Eur skolos su palūkanomis priteisimo, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino UAB „Legion Team Holding“ prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl UAB „Ecso“ nevykdomos taikos sutarties, kuria išdėstytas 24 892,42 Eur skolos mokėjimas 6 mėn. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė negali padengti žymiai mažesnių skolų. Taip pat iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad praktiškai visas ieškovės valdomas ir realią vertę turtintis turtas yra įkeistas kreditoriui Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui užtikrinant 15 000 000 Eur prievolės įvykdymą (Įkeitimo duomenų išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir Sutarčių ir teisių suvaržymo registro). Įvertinęs pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja tikimybė, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realaus išieškojimo galimybė bus apsunkinta.
Taigi, atsakovė įrodė visas būtinas sąlygas CPK 146 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovę įpareigojo sumokėti atsakovės nuostolių, patiriamų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užstatą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą teismo nurodymams įvykdyti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecso“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “Ecso“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vestartus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 194 447,59 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 59 ct) sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, nurodant mokėjimo paskirtį – „nuostolių atlyginimo užtikrinimas, civilinė byla Nr. e2-1528-994/2026“ ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.