Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje (toliau - Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta – 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2025 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirta galutine 54 MGL dydžio bauda ir skirta subendrinta – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 54 MGL (2700,00 Eur) dydžio bauda, į kurią įskaičiuota sumokėta/išieškota baudos dalis.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu NUT1 pripažintas recidyvistu.

Į bausmės laiką įskaitytas NUT1 laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. 09.00 val. iki 2025 m. rugpjūčio 23 d. 13.58 val. (viena para).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021, 2K-74-489/2026). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo turinio jame nėra ginčijama nuteistojo NUT1 kaltė, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, prašant ją švelninti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, patikrina ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant NUT1 bausmę.

Dėl recidyvisto kaip sunkinančios aplinkybės

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Teismų praktikoje pažymima, kad, skiriant bausmę, teismas turi įvertinti, ar bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-511/2021, Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-155-489/2023, 2K-10-976/2026).

Nors bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau, individualizuodamas bausmę, teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino NUT1 recidyvistu, kadangi jis padarė BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus nusikaltimus neišnykus teistumui. Iš viso NUT1 teistas septyniolika kartų, tarp jų daugybę kartų už turtinio pobūdžio nusikaltimus ir keletą kartų už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Įvertinus ankstesniais nuosprendžiais nustatytų nusikalstamų veikų ir skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuotų veikų tyčinį pobūdį, jų panašumą, bei tai, kad naujas nusikalstamas veikas NUT1 padarė neišnykus teistumui, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra BK 27 straipsnyje numatytos recidyvo sąlygos.

Pagal iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją atskiras teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo recidyvistu nebuvo būtinas, nes recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo, anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jeigu teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ir kuris vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijai, recidyvisto statusas siejamas su atskiro teismo sprendimo priėmimu, todėl asmuo laikomas recidyvistu tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo jis tokiu pripažįstamas. Iki tokio nuosprendžio įsiteisėjimo asmuo recidyvisto statuso neturi.

Aiškinant BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta būnant recidyvistu, gali būti konstatuojama tik tais atvejais, kai asmuo jau anksčiau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu ir, turėdamas šį statusą, padarė naują nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-511/2026). Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai tame pačiame nuosprendyje NUT1 pripažino recidyvistu ir kartu šį statusą vertino kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nors, kaip jau minėta, NUT1 pagrįstai pripažintas recidyvistu, tačiau nei 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu, recidyvistu jis pripažintas nebuvo, o recidyvu pripažintas tik skundžiamu Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos.

Remiantis tuo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas), todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas, pašalinant iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nuteistajam NUT1 nustatytą baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

Dėl bausmės

Skundžiamu nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymo. Baudžiamajame įstatyme už BK 259 straipsnio 1 dalį, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nors pirmosios instancijos teismas NUT1 už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė griežčiausios rūšies bausmes, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to NUT1 buvo nubaustas per griežtai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę NUT1, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas susijusias su neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 2 dalis), kita prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Taip pat teismas atitinkamai įvertino NUT1 kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos). Skiriant bausmes nuteistajam atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) bei veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Atsižvelgta ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir neapsunkino proceso (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad NUT1 anksčiau teistas septyniolika kartų bei daugybę kartų baustas administracine tvarka. Todėl teismas atsižvelgdamas į tai, teisingai konstatavo, kad NUT1 teisiamas jau ne pirmą kartą ir nusikalsta ne atsitiktinai, kas leidžia spręsti apie susiformavusį nusikalstamų veikų modelį. Pažymėtina, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės, tiek jų atlikimas, NUT1 teigiamai nepaveikė. Dėl ko šiuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, kad paskyrus NUT1 švelnesnę bausmę numatytą straipsnio sankcijose, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo NUT1 padarytą nusikaltimą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kelia ypatingą žalą ir pavojų narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių asmenų gyvybei, įtraukiant juos į psichinę ir fizinę priklausomybę. Todėl nuteistojo skunde nurodyti argumentai, kad amfetamino grynasis kiekis buvo labai mažas (0,344 g ir 0,054 g) nėra pakankami, pagrįsti sąlygą, kad mažas kiekis narkotinių medžiagų yra mažiau pavojingas žmogaus sveikatai. Taip pat minėta aplinkybė nėra išimtinė bei nemažina NUT1 padarytų nusikalstamų veikų ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumo, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskiras veikas, ir subendrinta bausmė yra neproporcinga ar aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors nuteistasis skunde teigia, kad jo įkalinimas paliktų neįgalų asmenį ir vaiką be priežiūros, tačiau akivaizdu, kad tokių atsakomybių turėjimas NUT1 neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Todėl, tokie nuteistojo argumentai, kaip noras dirbti, išlaikyti šeimą bei sumokėti baudą nėra pakankamai svarūs sprendžiant švelnesnės bausmės skyrimo klausimą. Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, paskyrus švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nebūtų pasiekti bausmės skyrimo tikslai.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog bausmės tikslai yra aiškiai apibrėžti BK 41 straipsnyje ir apima ne tik siekį teigiamai paveikti nuteistąjį, bet ir asmenų sulaikymą nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudimą už padarytą nusikalstamą veiką, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimą ar apribojimą, nuteistųjų skatinimą ateityje laikytis įstatymų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo nuosprendžiu pašalinama nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės paskirtos bausmės dydžiui, kadangi įvertinus visas pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nors laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai riboja asmens laisvę, skiriant bausmę privalu atsižvelgti ir į viešąjį interesą. Todėl nuteistajam paskirtos bausmės, laikytinos proporcingos padarytų veikų pavojingumui ir atitinkančios baudžiamojo įstatymo siekiamus tikslus.

Be to, dėmesys atkreiptinas į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko paskirtos subendrintos bausmės buvo sumažintos vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokia bausmė yra vertinama kaip tinkama ir adekvati, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Nuteistajam paskirtos sankcijose įtvirtintos laisvės atėmimo ir arešto bausmės atitinka veikų pavojingumo laipsnį ir yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje 2026 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir panaikinti nuteistojo NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje 2026 m. balandžio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.