- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- R-75-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00046-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Beata Martišienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Piliečių, Z. V., E. Č., G. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
- Trečiasis asmuo
- E. K., R. J., G. M., N. U., A. V., D. B., V. N., T. J., T. S., R. Š., D. K., N. Č., A. T., J. U.
- Kategorijos
- 5.5Referendumas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjams Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės nariams Z. V. ir E. Č., atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. V., E. Č., G. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – E. K., R. J., G. M., N. U., A. V., D. B., V. N., T. J., T. S., R. Š., T. S., D. K., N. Č., A. T. ir J. U.) dėl termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Z. V., E. Č. ir G. U. (toliau – ir pareiškėjai), esantys Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – ir Grupė) nariais (Z. V. ir E. Č. taip pat Grupės koordinatoriais), kreipėsi į teismą su skundu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartimi priimtų reikalavimų dalyje), prašydami pratęsti 2025 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, ir atsakovas) sprendimu Nr. Sp-157 vykdomą piliečių referendumo iniciatyvą dviem dienomis. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti iš VRK bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai skunde nurodo šias aplinkybes ir argumentus:
VRK 2026 m. birželio 18 d. atsakyme Nr. 2-464(2.6) pripažino internetinės svetainės rinkejopuslapis.lt vidinės sistemos sutrikimą 2026 m. gegužės 25 d., tačiau iniciatyvos dėl to viena diena nepratęsė. Tai, kad VRK nepateikė duomenų apie 2026 m. gegužės 25 d. negalėjusių pasirašyti rinkėjų skaičių, nekeičia ginčo esmės – atsakovas iš esmės pripažino, kad minėta svetainė neveikė. Tai patvirtina, kad visi rinkėjai, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, negalėjo pasirašyti. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-8-525/2026 referendumo iniciatyva dėl minėtos internetinės svetainės sutrikimo 2026 m. gegužės 25 d. pratęstina 1 dieną.
Nors VRK 2026 m. birželio 18 d. atsakymu Nr. 2-465(2.6) nepripažino internetinės svetainės rinkejopuslapis.lt vidinės sistemos sutrikimo 2026 m. gegužės 27 d., nurodydama, kad pareiškėjui E. Č. pavyko prisijungti prie šios internetinės svetainės, tačiau vaizdo įrašas, kuriuo remiantis VRK padarė tokias išvadas, patvirtina priešingas aplinkybes, jog pareiškėjui reikėjo atlikti pakartotinius veiksmus, taigi buvo matyti akivaizdūs minėtos sistemos sutrikimai. Pareiškėjai nurodo, kad VRK pažeidė gero administravimo principą, nepaaiškinusi, kaip tokiu atveju elgtis rinkėjams. Nagrinėjamu atveju analogiškai turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-8-525/2026 ir referendumo iniciatyva taip pat pratęsta vieną dieną.
Šiam ginčui aktualu atkreipti dėmesį į tai, kad VRK rinkejopuslapis.lt ir www.vrk.lt skelbia, kad 2026 m. vasario 5 d. pradėti rinkti rinkėjų parašai dėl šios referendumo iniciatyvos parėmimo, nurodant, kad iniciatyva vykdoma pagal VRK 2025 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. Sp-157 nuo 2026 m. vasario 5 d. iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. Tuo pat metu VRK skelbia kitą klaidinantį pranešimą, kad parašai pradėti rinkti nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki 2026 m. sausio 29 d. ir kad parašų rinkimas nutrauktas, nes parašai nesurinkti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
VRK atsiliepime į skundą nurodo šias aplinkybes ir argumentus:
Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme nėra numatyta galimybė VRK pratęsti nustatytą piliečių parašų rinkimo terminą. Tai buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eR-16-821/2026.
Net ir esant laikiniems rinkejopuslapis.lt sutrikimams 2026 m. gegužės 25 d., kurie buvo pašalinti tą pačią dieną, visada buvo galima pasirašyti popieriniuose piliečių parašų rinkimo lapuose, taigi teisė pasirašyti už referendumo iniciatyvą nebuvo pažeista. Už iniciatyvą buvo galima pasirašyti 2026 m. gegužės 25 d. visą laiką, išskyrus nuo 10 val. iki 16.30 val., todėl reikalavimas pratęsti piliečių parašų rinkimo terminą 2 dienomis yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Trumpalaikiai rinkejopuslapis.lt trikdžiai nedaro įtakos bendram piliečių parašų rinkimo terminui, kuris yra 6 mėnesiai – per kuriuos kiekvienas pilietis gali pasirašyti. VRK nėra gavusi nei vieno piliečio pranešimo apie tai, kad jis/ji negalėjo pasirašyti už Grupės vykdomą referendumo iniciatyvą 2026 m. gegužės 25 d., todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti dėl poreikio pratęsti 6 mėnesių terminą.
VRK 2026 m. birželio 18 d. raštu Nr. 2-465(2.6) buvo įvertinos pareiškėjo E. Č. 2026 m. gegužės 28 d. raštu nurodytos aplinkybės ir jokių trukdžių 2026 m. gegužės 27 d. pasirašyti už referendumo iniciatyvą nebuvo nustatyta. Minėtą dieną VRK nėra gavusi jokių piliečių pranešimų apie tai, kad būtų kokie nors trukdžiai pasirašant už Grupės vykdomą referendumo iniciatyvą el. būdu, todėl šiuo atveju taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo svarstyti klausimą dėl poreikio pratęsti 6 mėnesių terminą. Be to, VRK yra pateikusi paaiškinimą naudotojams rinkejopuslapis.lt kaip elgtis tais atvejais, kai nepavyksta pasirašyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl tariamo rinkėjų klaidinimo yra nesusijusios su priimtu skundo reikalavimu, be to, šiuo aspektu jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. liepos 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eR-19-1188/2026.
Tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-8-525/2026 pratęsė Grupės vykdomos referendumo iniciatyvos terminą, nereiškia, kad toks terminas turi būti tęsiamas bet kokiu atveju.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo pratęsti VRK 2025 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. Sp-157 vykdomą piliečių referendumo iniciatyvą 2 dienomis teisėtumo ir pagrįstumo.
Šios bylos kontekste pažymėtina, jog referendumo institutas yra vienas esminių konstitucinių demokratinės valstybės institutų. Antai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumo procedūromis sprendžiant svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus užtikrinama demokratija, prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės. Kartu pastebėtina, kad nereikėtų referendumo pervertinti: atkreiptinas dėmesys ypač į tuos substantyvius konstitucinius gėrius, kuriuos Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas laiko nepakeičiamais ir kurių negali paneigti nė pati Tauta, kuriai priklauso suvereni valdžia, t. y. demokratija, žmogaus teisės ir laisvės (jų prigimtinis pobūdis), valstybės nepriklausomybė. Niekas negali paneigti Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių šias pamatines konstitucines vertybes, nes tai reikštų pačios Konstitucijos esmės paneigimą. Todėl net paisant iš pačios Konstitucijos kylančių jos keitimo apribojimų negali būti priimamos Konstitucijos pataisos, naikinančios prigimtinį žmogaus teisių ir laisvių pobūdį, demokratiją ar valstybės nepriklausomybę (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Piliečių referendumo iniciatyva įgyvendinama naudojantis aktyviąja rinkėjų teise: antai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Kartu aktyvioji rinkimų teisė nėra absoliuti, nes Konstitucijoje nustatyta, kad tik piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę (Konstitucijos 34 str. 1 d.); be to, rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais (Konstitucijos 34 str. 3 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu akcentuoti, kad piliečių referendumo iniciatyvai įgyvendinti pagal Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinį įstatymą yra nustatyti šeši mėnesiai, per kuriuos turi būti surinkti 300 tūkstančių piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, parašų (Referendumo konstitucinio įstatymo 12 str. 4 d.), šiuos parašus renkant nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos (Referendumo konstitucinio įstatymo 12 str. 6 d.). Taigi, Referendumo konstituciniame įstatyme įstatymų leidėjas nustatė galimybę piliečiams pasirašyti šešis mėnesius tam, kad būtų įgyvendinta piliečių referendumo iniciatyva, be to, piliečiai savo valią inicijuoti referendumą gali pareikšti pasiriktinai arba popieriniuose parašų rinkimo lapuose, arba elektroninės formos piliečių parašų rinkimų lape. Lietuvos Respublikos referendumo konstituciniame įstatyme nėra numatyta galimybė VRK pratęsti nustatytą piliečių parašų rinkimo terminą arba nustatyti naujus piliečių referendumo iniciatyvos teisės realizavimo terminus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-16-821/2026).
Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad būtent teismas gali pratęsti nustatytą referendumo iniciatyvai realizuoti piliečių parašų rinkimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-8-525/2026). Kartu ypač pabrėžtina, kad šia teismo galimybe teismas gali naudotis tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti, kad referendumo iniciatyvos įgyvendinimas netaptų menamas: antai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eR-8-525/2026 konstatuota, jog „teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šiuo atveju taikomas termino pratęsimas yra išskirtinis, kadangi susijęs tik konkrečiai su nustatytais sistemos trikdžiais, kurių sistemiškumas daro tiesioginę didelę įtaką piliečių valios išraiškai. Teisėjų kolegija šioje byloje pratęsdama terminą reaguoja į susiklosčiusią išskirtinę piliečių teisinę padėtį ir jos įtaką piliečių teisėms“. Taigi, minėtoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija įvertino, kad elektroninės parašų rinkimo sistemos trikdžiai buvo sisteminiai bei ilgalaikiai, kai kuriais atvejais trukę net visą parą (pvz., 2026 m. balandžio 6 d. sutrikimai truko 23 val. ir 59 min.).
Šioje gi byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, 2026 m. gegužės 25 d. nuo 10 val. iki 16 val. 30 min. trukęs elektroninės parašų rinkimo sistemos sutrikimas negali būti laikomas ilgalaikiu, nes rinkėjai savo valią galėjo pareikšti kitu tos pačios paros (2026 m. gegužės 25 d.) laiku ar kitomis vėlesnėmis dienomis elektroninėje parašų rinkimo sistemoje, taip pat tai galėjo padaryti popieriniuose parašų rinkimų lapuose. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjai tuo metu sistemiškai negalėjo pasirašyti elektroninėje parašų rinkimo sistemoje (posėdžio metu pareiškėjas E. Č. minėjo vieną ar du asmenis, kurie jam skambino, o tai negali būti laikoma sistemiškumu). Vadinasi, šiuo aspektu nėra jokio pagrindo teiginiams, kad 2026 m. gegužės 25 d. referendumo iniciatyvos įgyvendinimas buvo menamas: atitinkamai, teismui pratęsus terminą parašams rinkti, būtų nepaisoma Referendumo konstituciniame įstatyme nubrėžto imperatyvo, kad teismas gali pratęsti nustatytą referendumo iniciatyvai realizuoti piliečių parašų rinkimo terminą tik išimtiniais atvejais, būtų sudaromos prielaidos pažeisti Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas.
Pasisakydama dėl 2026 m. gegužės 27 d., pasak pareiškėjų, buvusių elektroninės parašų rinkimo sistemos trikdžių, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtieji sutrikimai nebuvo nei ilgalaikiai, nei sistemiški, nors ir apsunkinantys parašų rinkimą (pats pareiškėjas E. Č. įrodė, kad jungtis prie sistemos apsunkintai buvo galima). Šiuo aspektu būtų net iracionalu teigti, kad 2026 m. gegužės 27 d. referendumo iniciatyvos įgyvendinimas buvo menamas: atitinkamai, teismui pratęsus terminą parašams rinkti, būtų nepaisoma Referendumo konstituciniame įstatyme nubrėžto imperatyvo, kad teismas gali pratęsti nustatytą referendumo iniciatyvai realizuoti piliečių parašų rinkimo terminą tik išimtiniais atvejais, būtų sudaromos prielaidos pažeisti Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo reikalavimas, priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartimi, atmestinas. Atitinkamai, netenkinus pareiškėjų skundo, jų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų Z. V., E. Č., G. U. skundo reikalavimą, priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartimi, atmesti. Sprendimas neskundžiamas.