Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-06-17 · Administracinė byla Nr. eAS-867-556/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-17
Bylos Nr.
eAS-867-556/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00347-2026-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
"HISK"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-867-556/2026 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00347-2026-0 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės „HISK“ (toliau – ir Bendrovė) dokumento formą, būtiną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Sodra) dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 2) panaikinti Sodros 2026 m. sausio 30 d. Nr. (13-12E) 1-1141 sprendimą (toliau – ir Sodros Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą – išnagrinėti iš naujo, ginčijamais jo administraciniais aktais neteisingai išspręsta (neskirti išankstinės pensijos) klausimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnis); 3) taikyti reikalavimų užtikrinimo (ABTĮ 70 str. 3 d. 1-3 p.) priemones, užtikrinančias man disponuoti pas atsakovą turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi: pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti išankstinę pensiją; sustabdyti antstolio vykdomus, pagal vykdomuosius dokumentus, išieškojimų veiksmus; įpareigoti antstolį nedelsiant / skubiai priimti patvarkymą – skubiai padidinti vienkartinį (2026 vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų (pas atsakovą esančių/sukauptų) lėšų – 4 265,14 Eur dydžiu, limitą; 4) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją už, neteisėta veika, sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus...) diskomfortą ir, to pasėkoje patirtą moralinę / materialinę žalą. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė terminą iki 2026 m. vasario 20 d. skundo trūkumams pašalinti. 2026 m. vasario 18 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą ir patikslintą skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikęs patikslintą skundą nepašalino Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Teismas nurodė, kad kilusiam ginčui įstatymu yra nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, dokumentų, kad jis šia tvarka pasinaudojo, o kadangi tai yra kliūtis tokį ginčą nagrinėti teisme, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, kad atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nesprendžiamas. Teismas taip pat nurodė, kad žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas, nes jis nėra sumokėtas šioje byloje, o prie skundo pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas, yra pateiktas iš kitos bylos.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) bei pripažinti, kad teiginiai pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 neatitinka faktinės tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimus, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017; kt.).

Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pareiškėjo skunde, nei atskirajame skunde nėra nurodyta ir nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl skundo (pareiškimo) dalį dėl Sodros Sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad atsisakius priimti skundo (pareiškimo) dalį dėl Sodros Sprendimo panaikinimo, atsisakytina priimti išvestinius skundo (pareiškimo) reikalavimus.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius