- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- AS-1136-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01028-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT), 1075 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo LKT, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 24 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo LKT, 190 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą. Teismas nustatė, kad paskutinė Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo apskundimo termino diena buvo 2026 m. kovo 26 d. (ketvirtadienis, darbo diena), o pareiškėjo apeliacinis skundas, paduotas 2026 m. kovo 30 d. data, buvo paštu išsiųstas 2026 m. balandžio 1 d., t. y. akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl šis terminas buvo praleistas, neprašė atnaujinti šį terminą, o teismas taip pat nenustatė aplinkybių šiam terminui atnaujinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 str. 3 d.).
III.
Pareiškėjas T. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį. Pareiškėjas teigia, kad Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 24 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2026 m. kovo 3 d., todėl jis nepraleido termino apeliaciniam skundui paduoti, kadangi paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2026 m. balandžio 2 d., atsižvelgiant į ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ABTĮ 132 straipsnio 3 dalies pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, vadovaudamasis ABTĮ 132 straipsnio 3 dalimi atsisakė priimti apeliacinį skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis nepraleido termino apeliaciniam skundui paduoti, nes Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. vasario 24 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2026 m. kovo 3 d.
ABTĮ nustato tikslią ir aiškią terminų sistemą, leidžiančią asmenims tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų kilusį ginčą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2026 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Taigi apeliacinis skundas galėjo būti paduotas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo, t. y. iki 2026 m. kovo 26 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė 2026 m. kovo 30 d. t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi jį atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus ABTĮ nustatytą sprendimo apskundimo terminą.
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi pareiškėjo argumentas, kad apeliacinio skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo teismo sprendimo paskelbimo, bet nuo jo įteikimo dienos, yra nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-452-438/2020; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-736-1047/2023). Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas terminą paduoti apeliacinį skundą praleido nežymiai, nelaikytina objektyvia aplinkybe, leidžiančia atnaujinti praleistą terminą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui, neprašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, savo iniciatyva įvertinusi pareiškėjo nurodomas priežastis, kodėl apeliacinis skundas nebuvo pateiktas per įstatyme numatytus terminus, jų nepripažįsta svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.