Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-479-815/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-07-29
Bylos Nr.: eA-479-815/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-10070-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas, Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: UAB "EPF Lit-two"
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-479-815/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10070-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.7; 12.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EPF Lit-two“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EPF Lit-two“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EPF Lit-two“ (toliau – ir Bendrovė, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. S-2023/186 (7-2023/160) (toliau – ir MGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir atsakovas) 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222Mr) FR0682-232 (toliau – ir VMI sprendimas).

Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

Bendrovė buvo įsteigta 2003 m. gruodžio 29 d. pavadinimu UAB „Baldų pasažas“. Nuo pat įsteigimo Bendrovė vykdė nuosavo ir nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklą, kuri apima negyvenamųjų patalpų nuomą bei kitas veiklas, tiesiogiai susijusias grąžos iš nekilnojamojo turto generavimu, įskaitant perleidimą. Visus 100 proc. jos akcijų valdo kita Lietuvos įmonė UAB „EPF Litone“. Ši įmonė valdė ir 100 proc. ankstesnės „Lit-two“, t. y. UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) (toliau – ir ankstesnė „Lit-two“, ir UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718)), akcijų. Visos šios bendrovės buvo ir yra valdomos „East Capital“ grupės, vykdančios nekilnojamojo turto valdymo veiklą Baltijos šalyse. Jos visos priklauso Švedijos įmonei „East Capital Baltic Property Fund AB“, kuri yra kolektyvinio investavimo subjektas. Ankstesnė „Lit-two“ buvo įkurta 2007 m. rugsėjo 17 d. ir iki pat jos prijungimo prie Bendrovės 2020 metais vykdė nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo (EVRK 682000), nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo (EVRK 681000), statybų plėtros (EVRK 411000) veiklą. Ji vykdė ir kitą tiesiogiai su nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu susijusią veiklą (pavyzdžiui, nuomininkų skolų valdymas iš išieškojimas) ir, kaip kolektyvinio investavimo struktūros, įsipareigojusios efektyviai valdyti / įdarbinti savo investuotojų lėšas, laikinai laisvas lėšas ankstesnė „Lit-two“ skolino už tai atitinkamai gaudama ir palūkanų pajamas.

2020 m. birželio 2 d., vykdant UAB „EPF Litone“ valdomos įmonių grupės pertvarką, ankstesnė „Lit-two“ buvo prijungta prie UAB „Baldų pasažas“. Reorganizavimo rezultate UAB „Baldų pasažas“ (pareiškėjas) universaliai perėmė visą ankstesnės „Lit-two“ turtą, visus sandorius, visas teises ir pareigas, t. y. visą ankstesnės „Lit-two“ vykdomą veiklą, kaip turto, teisių ir pareigų visumą, įskaitant ir visas teises bei pareigas, susijusias su verslo centro „JINJAN“, esančio adresu Mėnulio g. 7, Vilniuje, valdymu. Taip pat buvo pakeistas ir UAB „Baldų pasažas“ pavadinimas – ji tapo UAB „EPF Lit-two“, kurios įmonės kodas 142183274.

2022 m. vasario mėn. Bendrovė sudarė verslo centro „JINJAN“ perleidimo sandorį, dėl kurio, net ir panaudojus iš ankstesnės „Lit-two“ perimtų mokestinių nuostolių (2 520 140 Eur), buvo sumokėta 419 156 Eur pelno mokesčio.

VMI 2023 m. birželio 15 d. iniciavo Bendrovės mokestinį patikrinimą, kurio metu vertino, ar Bendrovė tinkamai vykdė pelno mokesčio (toliau – ir PM) prievoles laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė 2023 m. liepos 20 d. gavo VMI patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-232 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad VMI priskaičiavo papildomai mokėtiną 541 066 Eur PM sumą, nes, buvo pažeista Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 43 straipsnio 1 dalis, t. y. pateiktose metinėse PM deklaracijose atskaičiusi iš ankstesnės „Lit-two“ perimtus 3 607 107 Eur mokestinių nuostolių sumą, kadangi, perėmusi pastarosios veiklą, neišlaikė būtinos sąlygos, t. y. netęsė perimtos veiklos ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį, nes perleido iš ankstesnės „Lit-two“ perimtą verslo centrą „JINJAN“.

2023 m. rugpjūčio 10 d. Bendrovė pateikė VMI rašytines pastabas, kuriose išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Patikrinimo aktu. VMI į Bendrovės pastabose išdėstytus argumentus neatsižvelgė, jų iš esmės nevertino ir priėmė ginčijamą VMI sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 541 066 Eur PM sumą, apskaičiuoti 68 032,24 Eur PM delspinigių sumą bei skirti 162 320 Eur PM baudą. Bendrovė, nesutikdama su VMI sprendimu, kreipėsi į MGK. MGK 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo jos skundą atmetė ir patvirtino VMI sprendimą.

VMI ir MGK sprendimai priimti neįsigilinus į PMĮ 43 straipsnio 1 dalies turinį ir tikslus, neįvertinus tokiu jos aiškinimu ir taikymu, sukuriamų pasekmių, neišanalizavus visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir pažeidžiant ginčo šalių lygiateisiškumo, nešališkumo, rungimosi bei objektyvaus įrodymų vertinimo principus.

VMI ir MGK sprendimuose buvo netinkamai aiškintos ir taikytos PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos. MGK ir VMI pasirinktas PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo būdas Bendrovės atžvilgiu nepagrįstai siaurina jos teisę vykdant ekonominę veiklą patirtas sąnaudas ir dėl jų susidariusius mokestinius nuostolius atskaityti iš apmokestinamųjų pajamų, dėl ko jai sukuriama papildoma ženkli, tačiau formali ir PM logikos neatitinkanti mokestinė prievolė, nuo jos apskaičiuojami delspinigiai ir dar paskiriama ženkli bauda.

Apskaičiuojant PM, įmonės sąnaudų, susijusių su jos pajamų uždirbimu, atskaitymas iš gautų pajamų, yra vienas iš pamatinių pelno apmokestinimo principų. Juo užtikrinama, kad mokestis būtų sumokėtas tik nuo papildomai iš ekonominės veiklos sukurtos grąžos – pelno. VMI sprendimu apskaičiuota papildoma mokestinė prievolė Bendrovei kyla tik dėl to, kad tiesmukai, formaliai ir nenuosekliai taikant PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas tiesiog paneigiama Bendrovės teisė atskaityti iš kitos grupės įmonės po universalaus teisių ir pareigų perėmimo perimtus mokestinius nuostolius, faktiškai susidariusius leidžiamais atskaitymais pripažįstant to paties jungimo metu perimto verslo centro „JINJAN“ įsigijimo kainą. To rezultatas – dvigubas apmokestinimas, bent jau toje dalyje, kiek šio pastato įsigijimo kaina, gauta jai jį perleidus, apmokestinama pilna apimtimi, tačiau jo įsijimo kaina (t. y. bent 2 520 140 Eur, kurie faktiškai kaip sukaupti mokestiniai nuostoliai buvo atskaityti iš jos apmokestinamųjų pajamų jai perleidus perimtą verslo centrą „JINJAN“) tampa nebeatskaitoma, t. y. apmokestinamas jau ne jos pelnas, o sumos, kuriomis ji faktiškai tik kompensuoja buvusias išlaidas. Nei neoptimaliai parinktas verslo centro „JINJAN“ amortizacijos normatyvas (taikytas ankstesnės „Lit-two“), nulėmęs, kad verslo centro „JINJAN“ įsigijimo kaina (kurią ji po jungimo iš jo perleidimo pajamų būtų atskaičiusi be apribojimų) virto ankstesnės „Lit-two“ jai perduotais mokestiniais nuostoliais, nei PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostolių perkėlimo apribojimas, reikalaujantis perimtą veiklą tęsti bent 3 metus ir nukreiptas, pirmiausia, prieš dirbtinį nuostolių perėmimą, nėra ir negali būti priežastimis, kurios turėtų nulemti tokio dydžio papildomų mokestinių prievolių atsiradimą. Taip iš esmės sukuriant dvigubą jos gautų pajamų apmokestinimą, nes apmokestinta ir ta pajamų dalis, kuria faktiškai tik padengtos (atgautos) perleisto verslo centro „JINJAN“ įsigijimo išlaidos.

Kad Bendrovei PMĮ 43 straipsnio 1 dalies ribojimai taikomi nepagrįstai įrodo, jog visa iš ankstesnės „Lit-two“ perimta mokestinio nuostolio suma – 3 607 107 Eur, sudaro net mažiau kaip 70 proc. (ribojimas, numatytas PMĮ 30 str. 4 d.) iš verslo centro „JINJAN“ pardavimo gauto apmokestinamojo pelno 5 314 513 Eur (70 proc. nuo šios sumos sudaro 3 720 159 Eur), tad ir pati ankstesnė „Lit-two“, neįvykus prijungimui, verslo centro „JINJAN“ pardavimo pelną būtų galėjusi sumažinti visu savo turėtu ankstesnių laikotarpių mokestiniu nuostoliu ir dėl įvykusio jungimo jokio mokestinio pranašumo nebuvo įgyta.

MGK padarė nepagrįstą išvadą, jog PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 12 punktuose numatyti mokestiniai institutai logiškai patenka į PMĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto reguliavimo sritį, tačiau, taikomi skirtingiems juridiniams asmenims. MGK neigė susiklosčius dvigubo apmokestinimo situaciją. Ankstesnė „Lit-two“ pasibaigė prijungimo prie jos būdu. Toks universalus teisių ir pareigų perėmimas de jure ir de facto pripažįstamas ir mokesčių teisėje: veiklą tęsiantis juridinis asmuo perima visas prijungtojo juridinio asmens mokestines prievoles (jeigu paaiškėtų, kad iki jungimo prijungtasis juridinis asmuo jas būtų vykdęs netinkamai), teisę atskaityti (arba toliau sąnaudoms priskirti) jungimo metu perimto ilgalaikio turto įsigijimo kainą, teisę bei prievolę tikslinti pridėtinės vertės mokesčio atskaitą ir t. t. Dėl to MGK išvada, jog UAB „EPF Lit-two“ (t. y. ankstesnės „Lit-two“) veikla nebebuvo tęsiama, nes jos akcininkas nusprendė bendrovę reorganizuoti, tokiu būdu, baigti minėtos bendrovės veiklą, kas savaime reiškia, jog nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudos nebegali mažinti būsimų laikotarpių pelno mokesčio, yra nepagrįsta ir visiškai ignoruoja juridinių asmenų jungimo instituto esmę. Bendrovė tęsė ankstesnės „Lit-two“ veiklą, t. y. pati toliau nuomojo ir galiausiai perleido iš ankstesnės „Lit-two“ perimtą verslo centrą „JINJAN“, iš to gautas pajamas kaip laikinai laisvas lėšas panaudodama kitoms apmokestinamosioms pajamoms – palūkanoms – uždirbti, kaip tą darė ir ankstesnioji „Lit-two“.

PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 metų veiklos tęstinumo reikalavimas iš tiesų sietinas su galimo piktnaudžiavimo prevencija, kai nuostolingos įmonės prijungimu siekiama mažinti pelningai veikiančios įmonės pelną ir, atitinkamai, jos mokestines prievoles. PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos ir veiklos tęstinumo ar jos nutraukimo aspektais, įvertinant tiek iki įmonių prijungimo buvusią situaciją (jungime dalyvavusių įmonių veiklą, teisinį tarpusavio santykį), jungimo aplinkybes ir turinį (koks turtas, kokie įsipareigojimai, kokios kitos teisės ir pareigos jungimo procese buvo perduotos), jungimo teisinį, ekonominį ir mokestinį rezultatą.

VMI ir MGK padarė nepagrįstas išvadas, kad iš ankstesnės „Lit-two“ perimta jos vykdyta veikla buvo nutraukta, jog Bendrovė užsiėmė tuo, ko, tęsdama veiklą savarankiškai (ir taip pat priklausydama tai pačiai įmonių grupei) nebūtų vykdžiusi ankstesnė „Lit-two“. VMI klaidingai interpretavo PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje vartojamą terminą „tęsia perimtą veiklą ar veiklos dalį“, siekė įrodyti, kad Bendrovės iš ankstesnės „Lit-two“ perimta veikla buvo susijusi su išimtinai vieno objekto eksploatavimu. Bendrovė veiklos nenutraukė, o MGK ir VMI teiginiai dėl veiklos nutraukimo yra nepagrįsti. VMI ir MGK pozicija dėl ankstesnės „Lit-two“ veiklos nutrūkimo (netęsimo), 2022 m. vasario 25 d., sudarius verslo centro „JINJAN“ perleidimo sandorį, nepagrįsta ir nelogiška, nes verslo centro „JINJAN“ perleidimo sandoris, sudarytas 2022 m. vasario mėnesį, nebuvo įvykdytas momentiškai, jis buvo susijęs su eile iš šio sandorio prisiimtų įsipareigojimų (po šios datos buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų, dar bent pusę metų buvo vykdomi pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjo atžvilgiu prisiimi įsipareigojimai).

Lėšos, kurias Bendrovė gavo už verslo centro „JINJAN“ perleidimą, šiuo metu yra paskolintos ir, kol nėra investuotos į pačios jos veiklos strategiją ir jai keliamus tikslus atitinkantį nekilnojamąjį turtą, generuoja apmokestinamas palūkanų pajamas ir, atitinkamai, mokėtiną PM į valstybės biudžetą. Palūkanų pajamas, grupės įmonėms skolindama laikinai laisvas lėšas, generavo ir ankstesnė „Lit-two“.

Bendrovė vis dar priklauso tarptautinei nekilnojamojo turto investicijų ir valdymo veiklą plėtojančiai įmonių grupei „East Capital Group“ (toliau – ir ECG). ECG steigia ir valdo kolektyvinio investavimo subjektus – fondus, kurie investuoja į konkrečius nekilnojamojo turto objektus. Kaip „East Capital Baltic Property Fund AB“ netiesiogiai kontroliuojama veikianti bendrovė, Bendrovė tiesiog negali pradėti ir vykdyti kitos nei iki šiol vykdė veiklos (t. y. investicijų į nekilnojamąjį turtą, jo nuomos, laikinai laisvų lėšų paskolinimo kitoms investicinės grupės bendrovėms). Bendrovė, kaip kolektyvinio investavimo struktūros dalis, neturi vidinių resursų savarankiškiems sprendimams, yra valdoma per išorinį valdytoją – „East Capital Real Estate AS“, dėl to konkrečių veiksmų atskiros įmonės lygiu nebuvimas dar nerodo ir negali būti vertinamas kaip atitinkamos veiklos nutraukimas (įvertinant tai, kad ir ankstesnės „Lit-two“ veikla buvo vykdoma visiškai pagal tokį pat veiklos modelį) bei ir toliau patiria veiklos sąnaudas (apskaitos, audito išlaidas) ir, pavyzdžiui, kaip UAB „Laracija“ teisių perėmėja, vis dar vykdo išieškojimą iš vieno iš buvusių UAB „Laracija“ nuomininkų – UAB „EMR Logistika“, kas yra dažnai neišvengiama nekilnojamojo turto nuomos veiklos dalimi.

Bendrovės patikrinimo procesas, VMI atliktas informacijos surinkimas ir vertinimas, tiek jos Patikrinimo aktui pateiktų pastabų nagrinėjimas, tiek ir ginčo nagrinėjimas MGK nebuvo išsamūs, nuoseklūs ir visapusiški, t. y. tokie, kokių reikalautų jau vien Bendrovės ir visos investicinės grupės, kuriai ji priklauso, atžvilgiu kylančios mokestinės (ekonominės) pasekmės, iš esmės prilygstančios (o atskirais atvejais net ir viršijančios) už baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus taikomoms sankcijoms.

MGK sprendimas nebuvo priimtas nustačius bei tinkamai ir objektyviai išnagrinėjus visas sprendimui priimti reikšmingas faktines aplinkybes. MGK sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius aktualų teisinį reguliavimą, todėl jis turi būti panaikintas. MGK savo išvadą grindė aplinkybe (inicijuotu jos likvidavimu), kuria savo pozicijos VMI negrindė. Ši aplinkybė, jos priežastys ir įtaka Bendrovės veiklai šiame ginče apskritai nebuvo analizuota bei vertinama, dėl jos šalys neteikė savo įrodymų bei argumentų. Tokiu būdu nepagrįstai buvo peržengtos ginčo ribos. MGK sprendimą, nulėmusį Bendrovei kriminalinėms sankcijoms prilygstančias ekonomines pasekmes, galėjo nulemti MGK pirmininko pasirinktas pavaduojantis asmuo, kuris turėjo lemiamą balsą, kadangi balsavimas dėl sprendimo MGK baigėsi lygiosiomis, dviem MGK nariams balsavus „už“ ir dviem „prieš“.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

Bendrovė nepagrįstai teigė, kad ji prijungtos ankstesnės „Lit-two“ veiklą vykdė, todėl jai buvo galima taikyti PMĮ 43 straipsnio 1 dalį ir pateiktoje 2021 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpio metinėje PM deklaracijoje iš veiklos apmokestinamojo pelno atskaityti prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perimtų 2 520 140 Eur nuostolių.

VMI pagrįstai nustatė, kad Bendrovė nepagrįstai iš veiklos apmokestinamojo pelno atskaitė prie jos prijungtos UAB „EPF Lit-two“ perimtą 3 607 107 Eur veiklos mokestinį nuostolį. Mokestiniai nuostoliai perimami vadovaujantis PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis. PMĮ komentare (toliau – ir Komentaras) dėl 43 straipsnių nuostatų taikymo išaiškinta, kad PMĮ 41 straipsnio 1–6 ir 8 punktuose numatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, įsigyjamas ar perleidžiantysis vienetas ar vienetai mokestinio laikotarpio nuostolius, susidariusius iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos ir PMĮ 30 straipsnio nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, šioje dalyje nustatytomis sąlygomis gali perduoti įsigyjančiajam vienetui ar vienetams. Įsigyjantysis vienetas gali tęsti šių nuostolių perkėlimą, jeigu ne trumpiau kaip 3 metus tęsia iš įsigyto ar perleidžiančio vieneto ar vienetų perimtą veiklą ar veiklos dalį. Vieneto veiklos ar veiklos dalies perleidimo data yra ta data, kurią įsigyjamas ar perleidžiantysis vienetas įsigyjančiajam vienetui perdavė su ta veikla ar veiklos dalimi susijusį turtą, teises ir pareigas, t. y., kai perdavė su šiuo turtu susijusią riziką, naudą ir prievolę vykdyti to vieneto įsipareigojimus, susijusius su įsigyjama veikla ar veiklos dalimi. Šioje dalyje nustatytas 3 metų laikotarpis prasideda nuo kitos dienos po tos kalendorinės datos, kurią įsigyjantysis vienetas perėmė įsigyjamo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų veiklos dalį, ir pasibaigia po trejų metų – atitinkamą mėnesį ir dieną. Įsigyjančiojo vieneto perimta įsigyto ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų mokestinio laikotarpio nuostolių suma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti atskaitoma iš įsigyjančiojo vieneto pajamų pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jis perėmė veiklą ar veiklos dalį ir su ta veikla ar veiklos dalimi susijusius mokestinius nuostolius, jei veikla ar jos dalis bus tęsiama ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Jei įsigyjantysis vienetas, perėmęs su jam perleista veikla ar veiklos dalimi susijusius mokestinio laikotarpio nuostolius, kurį laiką (pvz. vienerius ar dvejus metus) tą veiklą ar veiklos dalį tęsia ir, apskaičiuodamas atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, šių nuostolių sumas atskaito iš pajamų, o trečiaisiais metais perimtos veiklos nebetęsia, tai šios dalies nuostatos netaikomos. Tokiu atveju įsigyjantysis vienetas turi perskaičiuoti atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir mokesčių administratoriui pateikti patikslintas tų mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas.

PMĮ 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog mokestinio laikotarpio įprastinės veiklos nuostolius galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Mokestinių nuostolių perkėlimo sąlygos yra: 1) įsigyjantysis vienetas gali tęsti šių nuostolių perkėlimą, jeigu ne trumpiau kaip 3 metus tęsia iš įsigyto ar perleidžiančio vieneto ar vienetų perimtą veiklą ar veiklos dalį, 2) tęsiama veikla dėl kurios šie nuostoliai susidarė.

VMI, atlikusi Bendrovės sandorių tyrimą, nustatė, kad: 1) 2020 m. vasario 10 d. UAB „Baldų pasažas“ vienintelio akcininko sprendimu inicijuotas UAB „Baldų pasažas“ reorganizavimas prie jos prijungiant UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718). UAB „Baldų pasažas“ po prijungimo tęs savo ir UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) vykdytą veiklą, jai pereis UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) turtas, teisės ir pareigos. UAB „Baldų pasažas“ pavadinimas bus pakeistas į UAB „EPF Lit-two“ (kodas 142183274); 2) 2020 m. birželio 2 d. turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad nuo šio perdavimo – priėmimo akto pasirašymo momento UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perduoda UAB „Baldų pasažas“, o UAB „Baldų pasažas“ priima iš UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) visą pastarosios įmonės nuosavybės teise priklausantį ir bet kokiu kitu pagrindu valdomą turtą, visus sandorius, teises ir pareigas. Perduodamas turtas, teisės ir pareigos įtraukiami į UAB „Baldų pasažas“ buhalterinę apskaitą nuo perdavimo – priėmimo akto pasirašymo momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 2 d. Bendrovė 2020 m. birželio 2 d. Juridinių asmenų registre įregistravo naujus įstatus; 3) reorganizavime dalyvavusių įmonių vienintelis akcininkas yra ta pati UAB „EPF Litone“. Akcininko iki reorganizavimo turėtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) akcijos, kurių vertė 34 780 96 Eur, buvo pakeistos į po reorganizavimo veiklą tęsiančio pareiškėjo (prieš reorganizavimą UAB „Baldų pasažas“) akcijas, kurių vertė 202 720 Eur. Po reorganizavimo veiklą pabaigusios UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) turto ir įsipareigojimų balansinės vertės 2020 m. birželio 2 d. pridėtos prie Bendrovės, po reorganizavimo tęsiančios veiklą, turto ir įsipareigojimų balansinių verčių; 4) prijungta UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) išregistruota 2020 m. birželio 2 d. juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo. UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 2 d. pagrindinės veiklos: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, statybų plėtra. Įmonei nuosavybės teise nuo 2007 m. birželio 18 d. priklausė nekilnojamasis turtas, esantis Mėnulio g. 7, Vilniaus m.: žemės sklypas, 0,1420 ha, paskirtis kita, administracinis pastatas, 5456,59 kv. m., automobilių stovėjimo patalpa, 1688,84 kv. m., administracinės patalpos, 3 767,75 kv. m.; 5) reorganizuotos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) pardavimo pajamas sudarė turto nuomos ir suteiktų eksploatacinių paslaugų pajamos. UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) gautos pajamos nuo veiklos vykdymo pradžios iš viso sudarė vidutiniškai 615 198 Eur per mokestinį laikotarpį, iš jų pajamos už turto nuomą bei suteiktas eksploatacines paslaugas vidutiniškai 522 422 Eur arba apie 85 proc. visų gautų pajamų. Kitas pajamas sudarė palūkanų ir panašios pajamos; 6) Bendrovė ir prijungta įmonė vykdė tą pačią nekilnojamojo turto nuomos veiklą nuo 2007 m. Prijungta įmonė vykdė nekilnojamojo turto nuomos veiklą, nuomodama jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, esantį Mėnulio g. 7, Vilniaus m. Pareiškėjas nuomojo jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, esantį Dubysos g. 19, Klaipėdos m. Šis nekilnojamasis turtas (0,4798 ha žemės sklypas, baldų centras, aikštelė, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų šalinimo tinklai) pareiškėjui nuosavybės teise priklausė nuo 2005 m. iki 2019 m. Pareiškėjas nuo šio nekilnojamojo turto pardavimo iki nekilnojamojo turto, esančio Mėnulio g. 7, Vilniaus m., perėmimo (2020 m. birželio 2 d.) prie Bendrovės prijungus UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718), jokio nekilnojamojo turto neturėjo ir negavo jokių pajamų; 7) Bendrovė, po UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) prijungimo, tęsė tą pačią nekilnojamojo turto nuomos veiklą kaip ir prijungta UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) iki prijungimo momento. Po įvykusio reorganizavimo pareiškėjo pajamas didžiąja dalimi sudarė nekilnojamojo turto, esančio Mėnulio g. 7, Vilnius, nuomos ir suteiktų eksploatacinių paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto naudojimu, pajamos; 8) pareiškėjas nekilnojamojo turto nuomos veiklą vykdė iki 2022 m. vasario 25 d. 2022 m. vasario 25 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis su pirkėju UAB „EfTEN SPV 1“, pagal kurią buvo įformintas nekilnojamojo turto, esančio Mėnulio g. 7, Vilnius, pardavimas už 5 791 000 Eur (be PVM); 9) UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) pateiktose metinėse PM deklaracijose nuo vykdytos veiklos pradžios iki įvykusio reorganizavimo deklaravo 3 607 107 Eur sukauptą veiklos mokestinių nuostolių sumą; 10) UAB „Baldų pasažas“ nuo vykdytos veiklos pradžios iki įvykusio reorganizavimo metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo 585 847 Eur veiklos mokestinių nuostolių.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Bendrovė 2019 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpyje metinėse PM deklaracijose iš veiklos apmokestinamojo pelno atskaičiusi prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perimtą 3 607 107 Eur veiklos mokestinių nuostolių sumą nesivadovavo PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes perėmusi veiklą neišlaikė būtinos sąlygos, t. y. netęsė perimtos veiklos ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį.

Bendrovė prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) turtą, teises ir pareigas perėmė pagal Turto, teisių, pareigų perdavimo – priėmimo aktą nuo jo pasirašymo momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 2 d., o perimtą veiklą baigė vykdyti po nekilnojamojo turto perleidimo pagal 2022 m. vasario 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2022 m. vasario 28 d. perdavimo – priėmimo aktą. Po nekilnojamojo turto pardavimo Bendrovė nutraukė vykdytą nekilnojamojo turto nuomos veiklą. Tokiu būdu pareiškėjas prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2022 m. vasario 28 d.

Bendrovė, norėdama atskaityti nuostolių sumą, privalėjo veiklą vykdyti bent jau iki 2023 m. birželio 2 d., tačiau neįvykdžiusi PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, turėjo perskaičiuoti 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir pateikti patikslintas metines PM deklaracijas.

Bendrovė netinkamai aiškina PMĮ 43 straipsnio 1 dalį. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė mokestinių nuostolių perkėlimo sąlygas. Bendrovės siūlomas plečiamas PMĮ 43 straipsnio aiškinimas (įskaitant hipotetinį, neoptimaliai parinktą verslo centro „JINJAN“ įsigijimo kainos nusidėvėjimo normatyvo parinkimo vertinimą) prieštarauja nuosekliai formuojamai teismų praktikai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad ginčo nagrinėjimas MGK nebuvo objektyvus ir nešališkas, užtikrinantis ginčo šalių lygiateisiškumą, rungimosi principą, lygiai teisingą šalių pateikiamų argumentų ir akcentuojamų aplinkybių vertinimą, teisę būti išklausytam ir pan. MGK tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju MGK tyrė Bendrovės likvidavimo procedūros aplinkybes, kurios, jos nuomone, yra reikšmingos priimant teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas aiškiai aptarė Bendrovės nurodytas verslo centro pajamas kaip prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perimtos veiklos nuostolius, kuriuos ir vertino vadovaujantis PMĮ 43 straipsnio 1 dalies aspektu, todėl nėra pagrindo tam tikras pajamų sumas vertinti jas išskiriant iš bendros mokestinių nuostolių sumos.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „EPF Lit-two“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad:

2020 m. vasario 10 d. UAB „Baldų pasažas“ vienintelio akcininko sprendimu inicijuotas UAB „Baldų pasažas“ reorganizavimas prie jos prijungiant UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718); po prijungimo nuspręsta tęsti UAB „Baldų pasažas“ ir UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) vykdytą veiklą, UAB „Baldų pasažas“ pereinant UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) turtui, teisėms ir pareigoms. UAB „Baldų pasažas“ pavadinimą nuspręsta pakeisti į UAB „EPF Lit-two“ (kodas 142183274).

2020 m. birželio 2 d. UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) ir UAB „Baldų pasažas“ surašė turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodyta, jog nuo šio perdavimo – priėmimo akto pasirašymo momento UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perduoda UAB „Baldų pasažas“, o UAB „Baldų pasažas“ priima iš UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) visą pastarosios įmonės nuosavybės teise priklausantį ir bet kokiu kitu pagrindu valdomą turtą, visus sandorius, teises ir pareigas. Perduodamas turtas, teisės ir pareigos įtraukti į UAB „Baldų pasažas“ buhalterinę apskaitą nuo perdavimo – priėmimo akto pasirašymo momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 2 d.

Bendrovė 2022 m. vasario 25 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį su pirkėju UAB „EfTEN SPV 1“ (nuo 2022 m. kovo 14 d. pavadinimas UAB „EfTEN M7“). Sutartimi šalys įformino nekilnojamojo turto, esančio Mėnulio g. 7, Vilnius, pardavimą už 5 791 000 Eur (be PVM). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog šalys susitaria, kad turtas perduodamas kartu su visomis pardavėjo, kaip nuomotojo, teisėmis ir pareigomis pagal nuomos sutartis ir kt. Nuosavybės teisė į parduodamą turtą pereina pirkėjui nuo užbaigimo dienos, t. y. nuo to momento, kai šalys pasirašo perduoto nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktą.

Toks perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2022 m. vasario 28 d.

2022 m. rugsėjo 14 d. vienintelis Bendrovės akcininkas priėmė sprendimą nutraukti Bendrovės veiklą ir likviduoti Bendrovę.

2023 m. liepos 20 d. Bendrovei surašytas Patikrinimo aktas. Patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, jog Bendrovė 2019 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpio metinėse PM deklaracijose iš veiklos apmokestinamojo pelno atskaičiusi prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perimtą 3 607 107 Eur veiklos mokestinių nuostolių sumą nesivadovavo PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes perėmusi veiklą neišlaikė būtinos sąlygos, t. y. netęsė perimtos veiklos ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Taip pat nurodyta, jog Bendrovė prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) turtą, teises ir pareigas perėmė nuo 2020 m. birželio 2 d., tačiau perimtą veiklą baigė vykdyti po nekilnojamojo turto (Mėnulio g. 7, Vilnius) perleidimo 2022 m. vasario 28 d. Tad Bendrovė prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Patikrinimo akte nurodyta ir tai, jog Bendrovė neįvykdžiusi PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, turėjo perskaičiuoti 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir pateikti patikslintas metines PM deklaracijas. Patikrinimo akte padaryta išvada, jog Bendrovė nepagrįstai iš veiklos apmokestinamojo pelno atskaitė prie Bendrovės prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perimtą 3 607 107 Eur veiklos mokestinį nuostolį, iš jų už 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpį – 956 278 Eur, už 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpį – 130 689 Eur, už 2021 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpį – 2 520 140 Eur. Bendrovei Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuota 541 066 Eur PM.

Bendrovės vienintelis akcininkas 2023 m. birželio 10 d., t. y. šeštadienį, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atšaukti Bendrovės likvidavimą ir tęsti Bendrovės veiklą.

Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė VMI pastabas dėl Patikrinimo akto bei prašė Patikrinimo akto netvirtinti, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė ginčijamą VMI sprendimą, kuriuo nusprendė: patvirtinti Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 541 066 Eur PM sumą; apskaičiuoti 68 032,24 Eur PM delspinigių sumą; skirti 162 320 Eur PM baudą.

VMI sprendime, be kita ko, nurodyta, jog Bendrovė 2019 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpio metinėse PM deklaracijose iš veiklos apmokestinamojo pelno atskaičiusi prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perimtą 3 607 107 Eur veiklos mokestinių nuostolių sumą nesivadovavo PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes perėmusi veiklą neišlaikė būtinos sąlygos, t. y. netęsė perimtos veiklos ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Bendrovė prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) turtą, teises ir pareigas perėmė pagal Turto, teisių, pareigų perdavimo – priėmimo aktą nuo jo pasirašymo momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 2 d. Bendrovė perimtą veiklą baigė vykdyti po nekilnojamojo turto perleidimo pagal 2022 m. vasario 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir 2022 m. vasario 28 d. perdavimo – priėmimo aktą. Po nekilnojamojo turto pardavimo Bendrovė nutraukė jos vykdytą nekilnojamojo turto nuomos veiklą. VMI sprendime nurodė, jog tokiu būdu, Bendrovė prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2022 m. vasario 28 d. Bendrovė, neįvykdžiusi PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, turėjo perskaičiuoti 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir pateikti patikslintas metines PM deklaracijas. VMI sprendime konstatuota, jog Bendrovė nepagrįstai iš veiklos apmokestinamojo pelno atskaitė prie jos prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perimtą 3 607 107 Eur veiklos mokestinį nuostolį. VMI sprendime nurodyta ir tai, kad už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Tad Bendrovei nuo tvirtintinos 541 066 Eur PM sumos paskaičiuota 68 032,24 Eur PM delspinigių. Taip pat VMI, įvertinusi Bendrovės padarytą pažeidimą, teisės aktų nuostatas bei nustačiusi atsakomybę sunkinančią aplinkybę (Bendrovė tyčiniais veiksmais, t. y. aiškiai suvokdama įstatymų leidėjo įtvirtintus mokestinių nuostolių perkėlimo reikalavimus PMĮ 43 straipsnio 1 dalį, pateikė neteisingas PM deklaracijas ir tokiu būdu padarė didelę žalą valstybės biudžetui, nes 541 066 Eur nesumokėtų mokesčių suma viršija 21 000 Eur (500 * 42 Eur) maksimalią sumą) ir nenustačiusi lengvinančių aplinkybių, nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių (541 066 Eur PM) skyrė Bendrovei 30 proc. dydžio baudą – 162 320 Eur.

Bendrovė, nesutikdama su VMI sprendimu, kreipėsi į MGK. MGK, vadovaudamasi MAĮ 100 straipsnio 2 dalimi, 141 straipsnio 3 dalimi, 155 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: patvirtinti VMI sprendimą; neatleisti nuo 68 032,24 Eur PM delspinigių ir 162 320 Eur PM baudos sumokėjimo. MGK sprendime nurodyta, jog Bendrovė po įvykusios reorganizacijos nebetęsė veiklos daugiau kaip 3 metus, kaip tai numato PMĮ 43 straipsnio 1 dalis. MGK pažymėjo, jog Bendrovei 2022 m. vasario 25 d. sudarius nekilnojamojo turto perleidimo sandorį su UAB „EfTEN SPV 1“ bei 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmus sprendimą likviduoti mokesčių mokėtoją, tapo aišku, jog Bendrovė, perimdama mokestinių laikotarpių nuostolius už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. bei sumažindama apskaičiuotiną PM dydį, neįvykdė privalomos PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios sąlygos, t. y., nevykdė perimtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) veiklos 3 metus. MGK įvertino ir Bendrovei paskirtą baudą ir jos dydį. MGK nurodė, jog VMI pagrįstai Bendrovei paskyrė 30 proc. PM baudą. Tačiau MGK vertinimu, VMI klaidingai bendradarbiavimo nepripažino lengvinančia aplinkybe. Nepaisant to, MGK paliko pareiškėjui skirtą 30 proc. PM baudą, kas atitinka MAĮ 139 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos, patvirtintos VMI viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 (toliau – ir Metodika), 17 punkto nuostatas.

Vertindamas bylos aplinkybės, teismas vadovavosi PMĮ 43 straipsnio 1 dalimi bei PMĮ Komentaru.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. sukaupė 4 113 771 Eur mokestinių laikotarpių nuostolius, kuriais mažino nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. mokėtiną PM, o likutis – 3 607 107 Eur, buvo perimtas Bendrovės po įvykusios reorganizacijos (2020 m. birželio 2 d.). Teismas laikė, kad didžiausią įtaką UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) veiklos nuostolių susidarymui turėjo veikloje naudoto nekilnojamojo turto, t. y. verslo centro „JINJAN“, esančio adresu Mėnulio g. 7, Vilniaus m., nusidėvėjimas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas po įvykusio reorganizavimo (2020 m. birželio 2 d.) metinėse PM deklaracijose deklaravo 4 192 954 Eur iš veiklos pelno atskaitytus mokestinio laikotarpio nuostolius, iš kurių 3 607 107 Eur sudarė po įvykusio reorganizavimo prijungti UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perimti veiklos nuostoliai, o būtent laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. persikėlė 956 278 Eur mokestinio laikotarpio nuostolius, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. persikėlė 130 689 Eur, o už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. persikėlė 2 520 140 Eur. Teismas pabrėžė, kad ginčo dėl UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) nuostolių susidarymo realumo ir jų pagrįstumo iš esmės nėra.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturėjo teisės apmokestinamąjį pelną sumažinti 3 607 107 Eur veiklos mokestinių nuostolių, kurie buvo perimti po reorganizacijos, suma, kadangi, kaip nustatė VMI ir MGK, Bendrovė prijungtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2022 m. vasario 28 d., kas reiškia, jog neįvykdė esminės PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad pareiškėjas, norėdamas atskaityti nuostolių sumą, privalėjo veiklą vykdyti bent jau iki 2023 m. birželio 2 d.

Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjas netęsė perimtos veiklos ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iš esmės patvirtina ir MGK sprendime nustatyta aplinkybė, su kuria teismas visiškai sutiko. Pareiškėjos akcininkas UAB „EPF Litone“ 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą nutraukti veiklą ir likviduoti pareiškėją ne teismo keliu. Teismas konstatavo, kad po nekilnojamojo turto perleidimo akcininkas iš esmės nebematė galimybių, jog pareiškėjas tęstų veiklą. Be to, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas sudarytoje likvidavimo dienai (2022 m. rugsėjo 14 d.) Pelno (nuostolių) ataskaitoje už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. deklaravo 7 615 Eur veiklos nuostolį. Pareiškėjo likvidavimas buvo atšauktas 2023 m. birželio 10 d. Tačiau tokį veiksmą MGK sprendime atitinkamai įvertino kaip gynybinę pareiškėjo ir jį valdančio akcininko UAB „EPF Litone“ poziciją. Teismas pažymėjo, kad MGK šį savo teiginį plačiai argumentavo. Teismas įvertinęs motyvaciją ir susiklosčiusią situaciją, visiškai sutiko su MGK padarytomis išvadomis minėtu aspektu. Akivaizdu, kad sužinojus apie mokesčio administratoriaus pavedimą tikrinti buvo imamasi iš esmės nesąžiningų veiksmų, siekiant parodyti, jog Bendrovės veikla, tuo pačiu ir UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) perimta veikla, yra tęsiama, tad iš esmės buvo surašomas „atbuline“ data sprendimas dėl pareiškėjo likvidavimo atšaukimo ir pan.

Teismas laikėsi pozicijos, kad byloje svarbi ir reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra pareiškėjo perimtos veiklos tęsimo laikotarpis. Šią aplinkybę nustatinėjo tiek VMI, tiek ir MGK, taip pat pareiškėjas šiuo klausimu teikė savo argumentus. Tai, kad MGK, darydama išvadą apie pareiškėjo perimtos veiklos tęsimo konkretų laikotarpį, be kita ko, rėmėsi faktu apie tai, jog pareiškėjo akcininkas buvo nusprendęs Bendrovę likviduoti, o vėliau likvidavimą atšaukė, niekaip neleidžia teigti, jog buvo peržengtos ginčo ribos.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo PMĮ 43 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, priešingai nei teigia pareiškėjas, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė mokestinių nuostolių perkėlimo sąlygas, kurių pareiškėjas iki galo neišpildė, t. y. perimtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) veiklos netęsė ne trumpiau kaip 3 metus. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo ginčijamą normą dėl jos neaiškumo aiškinti mokesčio mokėtojo naudai.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad turi būti įvertinta šios nuostatos (t. y. PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo 3 metus tęsti perimtą veiklą ar jos dalį) pagrindinė paskirtis ir jos santykis su realiai pareiškėjui ir visai verslo grupei sukuriamomis pasekmėmis, taip pat priežastimis ir aplinkybėmis, kurios kvalifikuojamos kaip galimas šio reikalavimo pažeidimas, teismas akcentavo, kad įstatymų leidėjas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė mokestinių nuostolių perkėlimo sąlygas, todėl pareiškėjo iš esmės siūlomas plečiamasis PMĮ 43 straipsnio 1 dalies aiškinimas yra negalimas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo subjektas gali veikti tik teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose ir bet koks viešosios teisės normų plečiamas aiškinimas yra draudžiamas. Šiame kontekste teismas sutiko su VMI argumentais, kad pareiškėjas iš esmės kvestionuoja valstybės ekonominės politikos priemonę, t. y. PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo taikymą grupėms (vienetams), tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas apskritai galbūt nesutinka su PMĮ 43 straipsnio 1 dalies reguliavimu, t. y. abejoja jo atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau nėra suformulavęs jokio prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismas laikėsi pozicijos, kad jam pačiam nekyla pagrįstų abejonių dėl minėtos įstatymo nuostatos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, perimdamas UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) mokestinių laikotarpių nuostolius už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. bei sumažindamas apskaičiuotiną pelno mokesčio dydį, neįvykdė privalomos PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytos imperatyvios sąlygos, t. y., nevykdė perimtos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) veiklos 3 metus. Tad pareiškėjas, neįvykdęs PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, turėjo perskaičiuoti 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir pateikti patikslintas metines PM deklaracijas. Tačiau pareiškėjas to nepadarė, tad visiškai pagrįstai VMI pareiškėjui papildomai priskaičiavo sumokėti 541 066 Eur PM sumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra pateikęs argumentų, jog minėta mokesčių suma būtų paskaičiuota neteisingai. Teismas taip pat teigė, kad nenustatė, jog paskaičiavimas būtų netinkamas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nekėlė klausimo dėl paskirtos baudos dydžio ir delspinigių paskaičiavimo teisingumo. Pareiškėjas manė, kad jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudų skaičiavimo arba jas taikyti tik minimalias. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui paskirta bauda atitinka MAĮ 139–140 straipsnių ir Metodikos 17 punkto reikalavimų nuostatas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad MGK sprendime pakoregavo VMI sprendime padarytas išvadas dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, t. y. MGK pagrįstai nurodė, kad byloje nustatyta viena sunkinanti aplinkybė ir viena lengvinanti aplinkybė (VMI buvo nustačiusi tik vieną sunkinančią aplinkybę ir nenustačiusi lengvinančių aplinkybių). Teismas sprendė, kad nepaisant to, įvertinus visas kitas teisės aktuose nurodytas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos baudos dydžiui, MGK visiškai pagrįstai nekeitė VMI paskirtos PM baudos dydžio, paliko įstatyme numatytos baudos vidurkį – 30 proc. trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą. Teismas taip pat konstatavo, kad nenustatė, jog pareiškėjui paskaičiuoti delspinigiai neatitiktų MAĮ 96–99 straipsnių nuostatų.

Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog 541 066 Eur PM buvo sumokėtas ar minėta suma buvo išdėstyta ar jos mokėjimo terminas atidėtas, todėl sprendė, kad vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos sumokėjimo nėra jokio pagrindo.

Teismas iš esmės sutiko MGK sprendime pakankamai išsamiai išdėstytais argumentais dėl pagrindų atleisti pareiškėją nuo delspinigių skaičiavimo nebuvimo ir vertino, kad pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ir argumentų šiuo aspektu nenurodė.

III.

Pareiškėjas UAB „EPF Lit-two“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti MGK ir VMI sprendimus. Jei pirminis reikalavimas nebus tenkintas, pareiškėjas nurodo alternatyvų reikalavimą – pakeisti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų PM delspinigių bei paskirtos PM baudos arba juos sumažinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus, be kita ko, nurodo:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neįvertino PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtino reikalavimo „3 metus tęsti perimtą veiklą ar jos dalį“ turinio ir pagrindinės paskirties, jos santykio su bendraisiais pelno apmokestinimo principais, tikrųjų priežasčių ir aplinkybių, kurios kvalifikuojamos kaip galimas šio reikalavimo pažeidimas.

Formalus PMĮ 43 straipsnio 1 dalies taikymas, nevertinant šios nuostatos tikslų ir turinio, konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos aplinkybių ir tokiu taikymu nulemto ekonominio rezultato nėra nei pagrįstas, nei teisingas. Tokiu (ir taip taikomu) reguliavimu mokesčių teisės aktais nepagrįstai ir neproporcingai ribojama ūkinės veiklos laisvė, visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyva: bendrovėms, kurios (kaip ir pareiškėjas) įmonių jungimo metu perimtais mokestiniais nuostoliais siekia padengti iš to paties jungimo metu perimtos veiklos (ar turto) po jungimo gautą pelną (taip, kaip nesant jungimo tą būtų padariusi ir pati prijungtoji bendrovė), nustatomas niekuo objektyviai nepagrįstas reikalavimas trejus metus tęsti veiklą, kurios, galbūt, nebuvo numatyta arba neprotinga ir neefektyvu tęsti; priešingu atveju tokios bendrovės (kaip ir pareiškėjas) susiduria su neproporcingu papildomu apmokestinimu. Tam tikrais atvejais toks reguliavimas gali būti pateisinamas prevenciniais tikslais, tačiau pareiškėjo atveju toks besąlyginis imperatyvas nepagrįstai riboja ūkio subjektų teises ir laisves pasirinkti ir pertvarkyti savo veiklą pagal verslo tikslus, aplinkybes, verslo raidos etapus, kai tokiu pertvarkymu (jungimu) nei siekiama, nei gaunama kokia nors mokestinė nauda, teises į kurią galima būtų siekti apriboti. Toks teisinis reguliavimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 ir 3 dalyse valstybei ir įstatymų nustatytais imperatyvais.

Nei PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje, nei kitose PMĮ nuostatose nėra pateikiama jokių objektyvių požymių, kurie nusakytų, kaip (kokiais parametrais ir kriterijais remiantis) turėtų būti identifikuota veikla, kurią po reorganizavimo veikianti ir nuostolius siekianti perkelti įmonė turi tęsti. Tai palikta teisės aiškinimo procesui, kuris turėtų įvertinti ne tik lingvistinę normos konstrukciją, bet ir jos tikslus, paskirtį, vietą kitų norminių taisyklių sistemoje, galiausiai rezultato, kuris gaunamas ją taikant, adekvatumą ir t.t. Tačiau nei VMI, nei MGK, nei pirmosios instancijos teismas to nedarė.

VMI, MGK ir pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad iš ankstesnės „Lit-two“ perimta jos vykdyta veikla buvo nutraukta, jog pareiškėjas užsiėmė tuo, ko, tęsdama veiklą savarankiškai (ir taip pat priklausydama tai pačiai įmonių grupei), nebūtų vykdžiusi ankstesnė „Lit-two“. Tiek VMI, tiek MGK ir atitinkamai teismas sprendimuose padarytos išvados, jog pareiškėjas neįvykdė nurodytos veiklos tęstinumo sąlygos, referuoja į skirtingas faktines aplinkybes.

Atsakovo pozicija, kad 2022 m. vasario 25 d. sudarius verslo centro „JINJAN“ perleidimo sandorį, ankstesnės „Lit-two“ veikla nutrūko, yra nepagrįsta, kadangi minėtas perleidimo sandoris nebuvo įvykdytas momentiškai, jis buvo susijęs su eile pareiškėjo iš šio sandorio prisiimtų įsipareigojimų (po šios datos buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų, dar bent pusę metų buvo vykdomi pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjo atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai), lėšos, kurias pareiškėjas gavo už verslo centro „JINJAN“ perleidimą, buvo paskolintos ir, kol nėra investuotos į pačio pareiškėjo veiklos strategiją ir jai keliamus tikslus atitinkantį nekilnojamąjį turtą, generuoja pareiškėjui apmokestinamas palūkanų pajamas ir, atitinkamai, mokėtiną PM į valstybės biudžetą (palūkanų pajamas, grupės įmonėms skolindama laikinai laisvas lėšas, generavo ir ankstesnė „Lit-two“), pareiškėjas vis dar priklauso tarptautinei nekilnojamojo turto investicijų ir valdymo veiklą plėtojančiai įmonių grupei East Capital grupei, kuri steigia ir valdo kolektyvinio investavimo subjektus – fondus, kurie investuoja į konkrečius nekilnojamojo turto objektus, ir kaip East Capital Baltic Property Fund AB netiesiogiai kontroliuojama veikianti bendrovė, pareiškėjas tiesiog negali pradėti ir vykdyti kitos nei iki šiol vykdė veiklos (t. y. investicijų į nekilnojamąjį turtą, jo nuomos, laikinai laisvų lėšų paskolinimo kitoms investicinės grupės bendrovėms); pareiškėjas, kaip kolektyvinio investavimo struktūros dalis, neturi vidinių resursų savarankiškiems sprendimams, (kaip ir ankstesnė „Lit-two“ bei UAB „Laracija“) yra valdoma per išorinį valdytoją – East Capital Real Estate AS, dėl to konkrečių veiksmų atskiros įmonės lygiu nebuvimas dar nerodo ir negali būti vertinamas kaip atitinkamos veiklos nutraukimas (įvertinant tai, kad ir ankstesnės „Lit-two“ veikla buvo vykdoma visiškai pagal tokį pat veiklos modelį), galiausiai, pareiškėjas ir toliau patyrė veiklos sąnaudas (apskaitos, audito išlaidas) ir, pavyzdžiui, kaip UAB „Laracija“ teisių perėmėjas, vykdydamas išieškojimą iš vieno iš buvusių UAB „Laracija“ nuomininkų – UAB „EMR Logistika“, kas yra dažnai neišvengiama nekilnojamojo turto nuomos veiklos dalimi, todėl teigti, kad pareiškėjo veikla buvo nutraukta yra nepagrįsta. Net ir PMĮ Komentare pats atsakovas veiklos tęstinumo nesiejo su jos „identiškumu“ ar konkrečių perimtų turtinių vienetų naudojimu: pvz., nekilnojamojo turto nuomos atveju – toliau nuomoti tą patį nekilnojamojo turto objektą, mažmeninės prekybos atveju – pardavinėti tik tos pačios rūšies ir prekės ženklo produktus ir pan. Šie (ir kiti) pareiškėjo nurodyti faktai bei argumentai, taip pat ir PMĮ Komentare pateikiami paaiškinimai ignoruoti ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

Juridinio fakto, kad pareiškėjo vienintelio akcininko 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nuspręsta nutraukti pareiškėjo veiklą ir pareiškėją likviduoti, akcentavimas MGK sprendime savaime patvirtina, jog vien perimto nekilnojamojo turto objekto (verslo centro „JINJAN“) pardavimas pats savaime neleidžia teigti, kad nebus tęsiama iš ankstesnės „Lit-two“ perimta veikla – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, statybų plėtra. Pareiškėjas, kuris priklauso tarptautinei nekilnojamojo turto investicijų ir valdymo veiklą plėtojančiai East Capital įmonių grupei, gavęs pajamas iš nudėvėto nekilnojamojo turto objekto pardavimo, turėjo ir tebeturi visas galimybes investuoti gautas lėšas į kitą nekilnojamąjį turtą.

Abu paminėti juridiniai faktai nėra pakankami ir pareiškėjo atveju neleidžia paneigti PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto veiklos tęstinumo reikalavimo, jeigu aplinkybių visuma vertinama objektyviai, įsigilinus į vertinamos veiklos logiką ir atliktų veiksmų priežastis bei pasekmes. Be to, vieno iš jų – pareiškėjo likvidavimo iniciavimo ir vėliau šio proceso atšaukimo – aplinkybės apskritai nebuvo niekaip tiriamos, nebuvo mokestinio patikrinimo, kurio pagrindu priimti atitinkami VMI, MGK ir pirmosios instancijos teismo sprendimai, objektu.

Nei PMĮ, nei PMĮ Komentare išdėstyta VMI nuomonė dėl PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimo nenustato aiškių kriterijų, juridinių faktų ar įvykių, kurie leistų daryti vienareikšmę išvadą, jog veikla yra nebetęsiama ar nutraukta. Aiškus ir nekeliantis abejonių veiklos nutraukimo požymis galėtų būti tai, kada įmonė pradeda vykdyti iš esmės kitą (kito pobūdžio ar kitos rūšies) veiklą. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju tokios aplinkybės nesusiklostė. Pareiškėjas nenutraukė vykdytos veiklos, neišleido iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų kitiems tikslams, kas leistų teigti, kad pareiškėjas pradėjo vykdyti kitą veiklą ar objektyviai nebeturi galimybių tęsti savo pagrindinės veiklos, susijusios su nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu ar statybų plėtra.

Vienintelio akcininko sprendimo likviduoti pareiškėją data taip pat negali būti laikoma atskaitos tašku, kada įmonė turėtų būti laikoma nutraukusia vykdytą pagrindinę veiklą, nes, po tokio įmonės akcininko sprendimo įmonė privalo užbaigti vykdyti visus savo įsipareigojimus, įvykdyti perduoti arba nutraukti sutartis, atsiskaityti su kreditoriais ir pan. Iki visiško veiklos sustabdymo ir įmonės išregistravimo yra įmonės veiklos baigiamasis etapas. Tai, pavyzdžiui, plačiai pripažįstama pridėtinės vertės mokesčio srityje, vertinant teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą likvidavimo procese.

Akcininko sprendimas pradėti likvidavimą nėra neatšaukiamas ir, jį priėmus, dar nėra garantijų, kad įmonė būtinai bus likviduota. Sprendimas pradėti šį procesą ir vėliau jį atšaukti, gali turėti savų visiškai logiškai pateisinamų priežasčių: pavyzdžiui, viešai paskelbus apie likvidavimą, per nustatytus terminus gauti visų jos buvusių kreditorių ir kontrahentų pretenzijas, kurios iki tol galėjo būti nepareikštos, vadovą pakeitus likvidatoriumi atlikti išorinę nepriklausomą įmonės sandorių patikrą, galiausiai gauti mokesčių administratoriaus išvadas dėl ankstesnės veiklos mokestinių prievolių apimties ir t. t. Toks atšaukimas įvyko ir pareiškėjo atveju, įmonės vienintelis akcininkas atšaukė (UAB „EPF Litone“ 2023 m. birželio 10 d. sprendimas) savo sprendimą likviduoti pareiškėją. Dėl to nelieka pagrindo ir išvadai, jog pareiškėjas nutraukė ir nebetęsia savo pagrindinės veiklos, t. y. įmonė, disponuodama piniginėmis lėšomis iš verslo centro „JINJAN“ pardavimo, tebeturi visas galimybes jas investuoti į kitą nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu pareiškėjas nėra nei likviduota, nei likviduojama, turi turto, priklauso tai pačiai nekilnojamojo turto investicinei grupei, generuoja palūkanų pajamas ir moka nuo jų pelno mokestį.

Nesant jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų vertinamas „veiklos“ tęstinumas ar jos nutraukimas, Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai turi būti aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

Pagal VMI praktiką, įprastine (tipine) paprastai laikoma tokia įmonės veikla, kuriai vykdyti įmonė buvo įkurta, įprastinė (tipinė) veikla yra suprantama kaip nuolat pasikartojančios ūkinės operacijos, tai veikla, kurią įmonė laiko pagrindine ir kurią apibrėžia savo lokaliniuose aktuose (pvz. nuostatuose) ar tretiesiems asmenims ginčo byloje pateiktuose duomenyse. Tokiu būdu su šios veiklos vykdymu susijusios pajamos ir sąnaudos priskirtinos įprastinės veiklos pajamoms ar sąnaudoms.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo bylos faktinių aplinkybių nagrinėjimo ir peržengtų ginčo ribų. Aplinkybės dėl pareiškėjo likvidavimo (ir jo atšaukimo), pripažįstant reikšmingomis šiam ginčui išspręsti, tiek jos, tiek ir bendrai pareiškėjo veikla po verslo centro „JINJAN“ pardavimo taip pat turėjo būti tiriamos ir vertinamos, analizuojama visa tebesitęsianti pareiškėjo veikla. Vertinant ir išvadas, kurios yra skundžiamo sprendimo pagrindas, grindžiant tik vienu po tikrinamojo laikotarpio įvykusiu faktu (kuris nevertintas patikrinimo metu ir kuriuo nesiremia VMI) ir nevertinant kitų, su juo ir nagrinėjamu ginču tiesiogiai susijusių aplinkybių, nepagrįstai yra peržengiamos ginčo ribos, pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo, objektyvaus įrodymų vertinimo ir nešališkumo principai.

Dėl jungimo, mokestinių nuostolių perėmimo ir jų atskaitymo iš pajamų pareiškėjas nesumokėjo mažiau mokesčių, negu įprasta tvarka būtų sumokėjusi ankstesnė „Lit-two“, arba būtų sumokėjęs pats pareiškėjas, jeigu ankstesnė „Lit-two“ būtų taikiusi ilgesnius nusidėvėjimo normatyvus (ir pareiškėjui jungimo metu perdavusi ne mokestinius nuostolius, o didesnę perduoto verslo centro „JINJAN“ įsigijimo kainą). Jokio nepagrįsto mokestinio pranašumo dėl jungimo ir mokestinių nuostolių perkėlimo pareiškėjas neįgijo, valstybės biudžetas pajamų, kurias nesant jungimo ir nuostolių perdavimo būtų gavęs, neprarado.

Tiek PMĮ 43 straipsnio 1 dalies turinys, tiek MAĮ 9 straipsnio ir 3 straipsnio 5 dalies nuostatos sudaro pakankamą pagrindą ne tik neskaičiuoti pareiškėjui papildomo PM, bet ir savarankišką pagrindą atleisti jį nuo delspinigių ir baudų arba jas taikyti tik minimalias.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė mokestinių nuostolių perkėlimo sąlygas: 1) įsigyjantysis vienetas gali tęsti šių nuostolių perkėlimą, jeigu ne trumpiau kaip 3 metus tęsia iš įsigyto ar perleidžiančio vieneto ar vienetų perimtą veiklą ar veiklos dalį; 2) tęsiama veikla dėl kurios šie nuostoliai susidarė. Šiuo atveju mokesčių administratorius atliko pareiškėjo sandorių tyrimą ir nustatė svarbias aplinkybes, kurios leido daryti išvadą, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpio metinėse PM deklaracijose iš veiklos apmokestinamojo pelno atskaitęs prijungtos UAB „EPF Lit-two“ perimtą 3 607 107 Eur veiklos mokestinių nuostolių sumą nesivadovavo PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes perėmęs veiklą neišlaikė būtinos sąlygos, t. y. netęsė perimtos veiklos ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Pareiškėjas prijungtos ankstesnės „Lit-two“ turtą, teises ir pareigas perėmė pagal Turto, teisių, pareigų perdavimo – priėmimo aktą nuo jo pasirašymo momento, t. y. nuo 2020 m. birželio 2 d. Pareiškėjas perimtą veiklą baigė vykdyti po nekilnojamojo turto perleidimo pagal 2022 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2022 m. vasario 28 d. perdavimo – priėmimo aktą. Po nekilnojamojo turto pardavimo pareiškėjas nutraukė jo vykdytą nekilnojamojo turto nuomos veiklą. Tokiu būdu, pareiškėjas prijungtos bendrovės veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2022 m. vasario 28 d., tuo tarpu, norėdamas atskaityti nuostolių sumą privalėjo veiklą vykdyti bent jau iki 2023 m. birželio 2 d. Pareiškėjas, neįvykdęs PMĮ 43 straipsnio 1 dalies numatytos sąlygos, turėjo perskaičiuoti 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir pateikti patikslintas metines PM deklaracijas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (tas pats nekilnojamojo turto verslas, pajamų panaudojimas kito nekilnojamojo turto objekto įsigijimui (ar planavimas jas panaudoti), parduoto pastato stogo tvarkymas ir pan.) nepagrindžia įstatymų leidėjo nustatytų sąlygų.

Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė mokestinių nuostolių perkėlimo sąlygas, todėl pareiškėjo siūlomas plečiamas PMĮ 43 straipsnio aiškinimas (įskaitant hipotetinį, neoptimaliai parinktą verslo centro „JINJAN“ įsigijimo kainos nusidėvėjimo normatyvo parinkimo vertinimą) prieštarauja nuosekliai formuojamai teismų praktikai ir yra atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

VMI veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir taip, kaip nustato įstatymai. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vertinti bei pasisakyti dėl pareiškėjo nurodytų kriterijų.

Tiek MGK, tiek pirmosios instancijos teismas tyrė pareiškėjo likvidavimo procedūros aplinkybes, kurios yra reikšmingos priimant teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas ne viename procesiniame dokumente kėlė argumentus, jog reikia tirti pareiškėjo veiklą PMĮ 43 straipsnio 1 dalies aspektu, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepagrįsto jo veiklos, įskaitant likvidavimo procedūrą, tyrimo yra prieštaringi, nepagrįsti ir atmestini.

Atsiliepimas

Atsakovas aiškiai aptarė pareiškėjo nurodytas verslo centro „JINJAN“ pajamas kaip prijungtos UAB „EPF Lit-two“ perimtos veiklos nuostolius, kuriuos ir vertino vadovaujantis PMĮ 43 straipsnio 1 dalies aspektu, todėl nėra pagrindo tam tikras pajamų sumas vertinti jas išskiriant iš bendros mokestinių nuostolių sumos.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas nurodo, kad PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas besąlygiškas imperatyvas, įpareigojantis 3 metus tęsti reorganizavimo ar perleidimo metu perimtą veiklą, siekiant išsaugoti teisę atskaityti iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos prijungtoje įmonėje susidariusiais mokestiniais nuostoliais, nagrinėjamoje byloje analizuojamoje situacijoje nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis ūkinės veiklos laisvę, imperatyvą remti visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei ir įstatymu saugomą sąžiningą konkurencijos laisvę bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia asmenų lygiateisiškumo principą. Toks formalus 3 metų veiklos tęstinumo reikalavimas perimtų nuostolių perkėlimui, nenustatant jokių skirtingas mokesčių mokėtojų situacijas identifikuojančių ir kvalifikuojančių kriterijų (pavyzdžiui, nevertinant iš kokių pajamų toks nuostolis atskaitomas arba neleidžiant mokėtojui pagrįsti, kad nuostolis per trumpesnį nei 3 metų laikotarpį buvo atskaitytas būtent iš perimtos veiklos ar perimto turto perleidimo gautų pajamų), neleidžia individualizuoti skirtingų mokesčių mokėtojų situacijų, neproporcingai varžo ūkio subjektų galimybes pertvarkyti savo veiklą, atsižvelgiant į faktinius ūkio subjektų poreikius, nesusijusius su kokiu nors piktnaudžiavimu ar mokestinio pranašumo įgijimu. Atsižvelgdamas į tai pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su klausimu: „Ar Lietuvos Respublikos Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies bei 29 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinka toks Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytas reguliavimas, pagal kurį reorganizavimo ar perleidimo atvejais, įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų mokestinius laikotarpio nuostolius, susidariusius iki reorganizavimo pabaigos, neperkeltus į kitus metus, tęsiant šių nuostolių perkėlimą įsigyjantysis vienetas ar vienetai gali perkelti tik tuo atveju, jei įsigyjantysis vienetas ar vienetai tęsia perimtą veiklą ar veiklos dalį ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį, neatsižvelgiant į tai, iš kokių pajamų toks mokestinis nuostolis faktiškai yra atskaitomas ir nesudarant jokių kitų prielaidų mokesčių mokėtojui pagrįsti, kad tokiu mokestinių nuostolių atskaitymu nėra piktnaudžiaujama ar siekiama įgyti nepagrįstą mokestinį pranašumą?“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl MGK 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. S-2023/186 (7-2023/160) ir VMI 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (21.222Mr) FR0682-232 teisėtumo ir pagrįstumo.

VMI 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (21.222Mr) FR0682-232VMI (VMI sprendimas), atlikusi pareiškėjo bei ankstesnės „Lit-two“ (prijungtos bendrovės) sandorių tyrimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, 2019 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpio metinėse PM deklaracijose iš veiklos apmokestinamojo pelno atskaitęs ankstesnės „Lit-two“ perimtą 3 607 107 Eur veiklos mokestinių nuostolių sumą, nesivadovavo PMĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes perėmęs veiklą neišlaikė būtinos sąlygos, t. y. netęsė perimtos veiklos ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Pareiškėjas ankstesnės „Lit-two“ turtą, teises ir pareigas perėmė nuo 2020 m. birželio 2 d., o perimtą veiklą baigė vykdyti po nekilnojamojo turto (Mėnulio g. 7, Vilnius) perleidimo 2022 m. vasario 28 d. VMI sprendė, kad tokiu būdu, pareiškėjas prijungtos bendrovės veiklą vykdė trumpiau nei 3 metus, t. y. nuo 2020 m. birželio 3 d. iki 2022 m. vasario 28 d., tuo tarpu pareiškėjas, norėdamas atskaityti nuostolių sumą, privalėjo veiklą vykdyti bent jau iki 2023 m. birželio 2 d. Pareiškėjas, neįvykdęs PMĮ 43 straipsnio 1 dalies numatytų sąlygų, turėjo perskaičiuoti 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir pateikti patikslintas metines PM deklaracijas. VMI sprendime nuspręsta patvirtinti VMI Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 541 066 Eur PM sumą, apskaičiuoti 68 032,24 Eur PM delspinigių sumą ir skirti 162 320 Eur PM baudą.

Pareiškėjui nesutikus su VMI sprendimu ir apskundus jį MGK, MGK 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. S-2023/186 (7-2023/160) (MGK sprendimas) nusprendė patvirtinti VMI sprendimą bei neatleisti pareiškėjo nuo 68 032,24 Eur PM delspinigių ir 162 320 Eur PM baudos sumokėjimo. MGK papildomai pažymėjo, jog pareiškėjo vieninteliam akcininkui priėmus 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą nutraukti veiklą ir likviduoti pareiškėją, tapo aišku, kad po nekilnojamojo turto perleidimo akcininkas nebematė galimybių, jog pareiškėjas tęstų veiklą ir ją nutraukė.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą dėl VMI ir MGK sprendimų panaikinimo atmesti. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikia apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Byloje esminis ginčas kyla dėl PMĮ 43 straipsnio 1 dalies tinkamo taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

PMĮ 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad reorganizavimo ar perleidimo atvejais, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų mokestinio laikotarpio nuostolius (išskyrus vienetų (ne finansų įstaigų) nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo), susidariusius iki reorganizavimo ar perleidimo pabaigos ir šio įstatymo nustatyta tvarka neperkeltus į kitus metus, tęsiant šių nuostolių perkėlimą, gali perkelti įsigyjantysis vienetas ar vienetai, jei įsigyjantysis vienetas ar vienetai tęsia perimtą veiklą ar veiklos dalį ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį. Įsigyjančiajam vienetui ar vienetams gali būti perduodami tik su įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų perleista ir įsigyjančiajame vienete tęsiama veikla ar veiklos dalimi susiję mokestinių laikotarpių nuostoliai.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtino reikalavimo „3 metus tęsti perimtą veiklą ar jos dalį“ turinio ir pagrindinės paskirties, jos santykio su bendraisiais pelno apmokestinimo principais, tikrųjų priežasčių ir aplinkybių, kurios kvalifikuojamos kaip galimas šio reikalavimo pažeidimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie argumentai yra pertekliniai, nesudarantys pagrindo vertinti, kaip ir kokiu aspektu ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šią normą, pagrįstai pažymėjo, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė mokestinių nuostolių perkėlimo sąlygas: 1) įsigyjantysis vienetas gali tęsti šių nuostolių perkėlimą, jeigu ne trumpiau kaip 3 metus tęsia iš įsigyto ar perleidžiančio vieneto ar vienetų perimtą veiklą ar veiklos dalį; 2) tęsiama būtent ta veikla dėl kurios šie nuostoliai susidarė. Todėl taikant šią normą, turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjas įgyvendino minėtas sąlygas. Minėtų sąlygų įgyvendinimas yra įrodymų vertinimo dalykas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

Kaip matyti iš VMI sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, prijungta UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718), Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. rugsėjo 18 d., adresas: Mėnulio g. 7, Vilniaus m., išregistruota 2020 m. birželio 2 d. juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo. UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718), nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 2 d. pagrindinės veiklos: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, statybų plėtra. Šiai įmonei nuosavybės teise nuo 2007 m. birželio 18 d. priklausė nekilnojamasis turtas, esantis Mėnulio g. 7, Vilniaus m.: žemės sklypas, 0,1420 ha, paskirtis kita, administracinis pastatas, 5 456,59 kv. m., automobilių stovėjimo patalpa, 1 688,84 kv. m., administracinės patalpos, 3 767,75 kv. m. Reorganizuotos UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718), pardavimo pajamas sudarė turto nuomos ir suteiktų eksploatacinių paslaugų pajamos. UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) gautos pajamos nuo veiklos vykdymo pradžios iš viso sudarė vidutiniškai 615 198 Eur per mokestinį laikotarpį, iš jų pajamos už turto nuomą bei suteiktas eksploatacines paslaugas vidutiniškai 522 422 Eur arba apie 85 proc. visų gautų pajamų. Kitas pajamas sudarė palūkanų ir panašios pajamos. Pareiškėjas ir prijungta įmonė vykdė tą pačią nekilnojamojo turto nuomos veiklą nuo 2007 m. Prijungta įmonė vykdė nekilnojamojo turto nuomos veiklą, nuomodama jai nuosavybės teise priklausiusį turtą, esantį Mėnulio g. 7, Vilniaus m. Pareiškėjas nuomojo jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, esantį Dubysos g. 19, Klaipėdos m. Šis nekilnojamasis turtas (0,4798 ha žemės sklypas, baldų centras, aikštelė, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų šalinimo tinklai) pareiškėjui nuosavybės teise priklausė nuo 2005 m. iki 2019 m. Pareiškėjas nuo šio nekilnojamojo turto pardavimo iki nekilnojamojo turto, esančio Mėnulio g. 7, Vilniaus m. perėmimo (2020 m. birželio 2 d.) prie pareiškėjo prijungus UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718), jokio nekilnojamojo turto neturėjo ir negavo jokių pajamų. Pareiškėjas nekilnojamojo turto nuomos veiklą vykdė iki 2022 m. vasario 25 d. Pagal 2022 m. vasario 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį Mėnulio g. 7, Vilnius, už 5 791 000 Eur (be PVM). Sutartyje nurodyta, kad šalys susitaria, kad turtas perduodamas kartu su visomis pardavėjo, kaip nuomotojo, teisėmis ir pareigomis pagal nuomos sutartis ir kt. Sutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į parduodamą turtą pereina pirkėjui nuo užbaigimo dienos, t. y. nuo to momento, kai šalys pasirašo perduoto nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktą. Toks aktas pasirašytas 2022 m. vasario 28 d. Pareiškėjo apskaitoje apskaitytos pirkėjams paskutinės PVM sąskaitos faktūros už suteiktas nekilnojamojo turto nuomos ir susijusias eksploatacines paslaugas išrašytos 2022 m. kovo 18 d. Paskutinė PVM sąskaita faktūra išrašyta 2022 m. kovo 31 d. (2 PVM sąskaitos faktūros už perparduotus papildomus darbus nekilnojamojo turto pirkėjui ir 1 PVM sąskaita faktūra už ryšio paslaugas). Pareiškėjas po įvykusio pardavimo sandorio nevykdė nekilnojamojo turto nuomos veiklos. UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) pateiktose metinėse PM deklaracijose nuo vykdytos veiklos pradžios iki įvykusio reorganizavimo deklaravo 3 607 107 Eur sukauptą veiklos mokestinių nuostolių sumą. Didžiausią įtaką prijungtos įmonės veiklos nuostolių susidarymui turėjo naudoto (vykdyta nuoma) nekilnojamojo turto, esančio Mėnulio g. 7, Vilniaus m., nusidėvėjimas. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (už vėlesnius laikotarpius nusidėvėjimo sąnaudos nebuvo skaičiuotos) metinėse PM deklaracijose deklaruota 5 349 493 Eur nusidėvėjimo sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną. UAB „Baldų pasažas“ nuo vykdytos veiklos pradžios iki įvykusio reorganizavimo metinėse PM deklaracijose deklaravo 585 847 Eur veiklos mokestinių nuostolių. Didžiausią įtaką UAB „Baldų pasažas“ veiklos nuostolių susidarymui turėjo naudoto (vykdyta nuoma) nekilnojamojo turto, esančio Dubysos g. 19, Klaipėdos m., nusidėvėjimas. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. metinėse PM deklaracijose deklaruota 1 455 830 Eur nusidėvėjimo sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną. Pareiškėjas po įvykusio reorganizavimo (2020 m. birželio 2 d.) deklaravo 4 192 954 Eur iš veiklos pelno atskaitytų mokestinių nuostolių, iš kurių 3 607 107 Eur sudarė po įvykusio reorganizavimo prijungtos UAB „EPF Lit-two” (kodas 301114718) perimti veiklos nuostoliai. Pareiškėjas atskaitė perimtos UAB „EPF Lit-two“ veiklos nuostolius, kurie sudarė 70 proc. pareiškėjo mokestiniu laikotarpiu apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos. Mokestinio ginčo medžiagoje pažymėta, jog ankstesnės „Lit-two“ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 2 d. pagrindinės veiklos: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (EVRK 682000), nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas (EVRK 681000), statybų plėtra (EVRK 411000), o pareiškėjo deklaruojama pagrindinė veikla – nuosavo arba nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (kodas pagal EVRK 682000).

Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju UAB „EPF Lit-two“ (kodas 301114718) buvo prijungta prie UAB „Baldų pasažas“ ir prijungtos įmonės veiklos mokestiniais nuostoliais (3 607 107 Eur) sumažintas Bendrovės apmokestinamasis pelnas. Taip pat byloje iš esmės nėra ginčo, jog šioje normoje nustatyto 3 metų laikotarpio pradžia sietina su 2020 m. birželio 2 d. (kada UAB „EPF Litone“ vykdydama valdomos įmonių grupės pertvarką, ankstesnę „Lit-two“ prijungė prie UAB „Baldų pasažas“ ir reorganizavimo rezultate UAB „Baldų pasažas“ (pareiškėjas) universaliai perėmė visą ankstesnės „Lit-two“ turtą, visus sandorius, visas teises ir pareigas). Atsižvelgiant į tai, šio 3 metų laikotarpio pabaigta turėtų būti ne anksčiau kaip 2023 m. birželio 2 d.

Nagrinėjamu atveju esminis ginčas yra dėl to, ar Bendrovė tęsė perimtos įmonės veiklą 3 metus (mažiausiai iki 2023 m. birželio 2 d.), kaip to reikalauja PMĮ 43 straipsnio 1 dalis. Kaip matyti iš VMI nustatytų aplinkybių, kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenuginčijo, didžiausią įtaką prijungtos įmonės veiklos nuostolių susidarymui turėjo naudoto (vykdyta nuoma) nekilnojamojo turto, esančio Mėnulio g. 7, Vilniaus m., nusidėvėjimas. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (už vėlesnius laikotarpius nusidėvėjimo sąnaudos nebuvo skaičiuotos) metinėse PM deklaracijose deklaruota 5 349 493 Eur nusidėvėjimo sąnaudų, mažinančių apmokestinamąjį pelną. Be kita ko, prijungtos įmonės pagrindinė veikla, sudariusi net 85 proc. visų šios įmonės pajamų, buvo nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (EVRK 682000).

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria atsakovui ir pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjui 2022 m. vasario 25 d. sudarius nekilnojamojo turto (verslo centro „JINJAN“) pardavimo sandorį su UAB „EfTEN SPV 1“, ankstesnės „Lit-two“ ir 2022 m. vasario 28 d. perdavimo – priėmimo aktu perdavus šį nekilnojamąjį turtą, vykdyta veikla (nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas), dėl kurios didžiausią įtaką turėjo nuostolių susidarymas, nutrūko. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad tęsiamas tas pats nekilnojamojo turto verslas, pajamos planuojamos panaudoti kito nekilnojamojo turto objekto įsigijimui, tvarkomas parduoto pastato stogas, nepaneigia išvadų, kad pagrindinė veikla (nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas) nutrūko. Šių išvadų, kad veikla, dėl kurios iš esmės susidarė nuostoliai nutraukta, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pačiame PMĮ Komentare pats atsakovas veiklos tęstinumo nesiejo su jos „identiškumu“ ar konkrečių perimtų turtinių vienetų naudojimu. Šiuo atveju sutiktina su MGK papildomai nustatytomis aplinkybėmis, kad vieninteliam akcininkui UAB „EPF Litone“ priėmus 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą nutraukti veiklą ir likviduoti pareiškėją tapo aišku, kad po nekilnojamojo turto perleidimo akcininkas nebematė galimybių, jog pareiškėjas tęstų veiklą. Taip pat pritartina MGK, kuri konstatavo, kad, tai, jog pareiškėjo likvidavimas buvo 2023 m. birželio 10 d. atšauktas, yra gynybinė pareiškėjo ir ją valdančio akcininko pozicija, nes 2023 m. birželio 16 d. informacinėje sistemoje „Mano VMI“ buvo patalpintas pareiškėjo pavedimas tikrinti Nr. (21.222 Mr) FR0773-810, su kuriuo pareiškėjas susipažino 2023 m. birželio 16 d. Akcininko sprendimas priimtas 2023 m. birželio 10 d. (šeštadienį), duomenų apie minėtą datą priimtus kitus sprendimus ar duomenis apie jų registravimą mokestinio ginčo byloje nėra. Tuo labiau, jog akcininko sprendimas kartu su valdybos sprendimu, įgaliojimais, pranešimu apie kontaktinius duomenis ir prašymu atšaukti teisinį statusą „likviduojamas“ valstybės įmonei Registrų centrui buvo pateiktas tik 2023 m. liepos 19 d., kai tuo tarpu duomenys apie pareiškėjo likvidavimą valstybės įmonei Registrų centrui buvo pateikti tą pačią dieną (2022 m. rugsėjo 14 d.).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nepatyrė jokio mokestinio pranašumo, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus. Nagrinėjamu atveju buvo vertinamas PMĮ 43 straipsnio 1 dalies tinkamas taikymas. Pareiškėjui sumažinus apmokestinamąjį pelną perkeltų nuostolių suma, mokesčių administratorius, kuriam teisės aktų pavesta kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, atliko patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas pažeidė minėtos nuostatos sąlygas. Nustatęs, kad pareiškėjas jų tinkamai neįvykdė mokestinių prievolių, mokesčių administratorius turėjo pagrindą konstatuoti minėtos normos pažeidimą ir taikyti iš to kylančias teisines pasekmes.

Vertinant, ar MGK peržengė ginčo ribas, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo, objektyvaus įrodymų vertinimo ir nešališkumo principus, papildomai vertindama su Bendrovės likvidavimu susijusias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad su Bendrovės likvidavimu susijusios aplinkybės yra papildomos patvirtinančios veiklos pabaigą aplinkybės, tačiau nelemiančios šios išvados, todėl vien remiantis tuo nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjui būtų apribota galimybė pateikti paaiškinimus šiuo aspektu ir jie nebūtų įvertinti.

Taigi apibendrintai konstatuotina, kad byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visuma nuosekliai patvirtina, jog pareiškėjas PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų neįvykdė, todėl neįgijo teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną iš įsigyto vieneto perkeltais nuostoliais, todėl VMI sprendime pagrįstai papildomai apskaičiuota 541 066 Eur PM suma, kurią patvirtino ir MGK. Pareiškėjas nenurodo atskirų argumentų dėl papildomai apskaičiuotos PM sumos teisingumo, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Dėl atleidimo nuo apskaičiuotų PM delspinigių bei paskirtos PM baudos arba jų sumažinimo

VMI sprendime, vadovaujantis MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktais bei 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 97 straipsnio 1 dalimi, apskaičiuota 68 032,24 Eur delspinigių sumą. Taip pat minėtame sprendime, vadovaujantis MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi ir 140 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu ir 4 dalies 5 punktu, atsižvelgus, kad nagrinėjamu atveju nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pareiškėjas tyčiniais veiksmais, t. y. aiškiai suvokdamas įstatymų leidėjo įtvirtintus mokestinių nuostolių perkėlimo reikalavimus PMĮ 43 straipsnio 1 dalyje, pateikė neteisingas metines PM deklaracijas ir tokiu būdu padarė didelę žalą valstybės biudžetui, nes 541 066 Eur nesumokėtų mokesčių suma viršija 21 000 Eur (500 x 42 Eur) maksimalią sumą) ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (įstatymų leidėjas nustatė, jog nepakanka mokesčių mokėtojo geranoriško bendradarbiavimo mokestinio patikrinimo metu su mokesčių administratoriumi, tačiau reikia ir pripažinti padarytą pažeidimą; šiuo atveju pareiškėjas nepripažino teisės pažeidimo), todėl nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių (541 066 Eur PM) yra pagrindas skirti 30 proc. dydžio baudą – 162 320 Eur PM.

MGK sprendimu VMI sprendimu apskaičiuoti delspinigiai bei paskirta bauda liko nepakeisti, be kita ko, konstatavus, kad VMI nepagrįstai bendradarbiavimo nepripažino lengvinančia aplinkybe. MGK, pasisakydama dėl galimybės pareiškėją atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos, įvertinusi atleidimo nuo jų teisinius pagrindus, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei teisinio, nei faktinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo šių sumų mokėjimo. MGK, be kita ko, akcentavo, kad apskaičiuoti PN delspinigiai atitinka MAĮ nuostatas ir aptartus teisingumo, protingumo kriterijus, proporcingumo ir kitus principus.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pagrindo pareiškėją atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas iš esmės nekelia klausimo dėl paskirtos baudos dydžio ir delspinigių paskaičiavimo teisingumo, konstatavo, kad pareiškėjui paskirta bauda atitinka MAĮ 139–140 straipsnių ir Metodikos 17 punkto reikalavimų nuostatas. Teismas sutiko su MGK sprendime atliktais pakoregavimais dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių bei akcentavo, kad nepaisant to, įvertinus visas kitas teisės aktuose nurodytas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos baudos dydžiui, MGK visiškai pagrįstai nekeitė VMI paskirtos PM baudos dydžio, paliko įstatyme numatytos baudos vidurkį – 30 proc. trūkstamos mokesčio sumos dydžio baudą. Taip pat teismas pažymėjo, kad nenustatė, jog pareiškėjui paskaičiuoti delspinigiai neatitiktų MAĮ 96–99 straipsnių nuostatų. Įvertinęs MAĮ 141 straipsnio 2 dalį bei aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų sumokėjęs papildomai paskaičiuotą mokestį arba šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas, teismas sprendė, kad atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos sumokėjimo nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasis MAĮ 100 straipsniu bei 141 straipsnio 1 dalimi bei konstatavęs, kad MGK pakankamai išsamiai pasisakė dėl pagrindų atleisti pareiškėją nuo delspinigių skaičiavimo nebuvimo, pritarė MGK argumentams. Teismas vertino, kad pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ir argumentų teismui nėra nurodęs, todėl sprendė, kad nėra pagrindo situaciją vertinti kitaip, nei ją įvertino MGK. Apibendrinęs teismas darė išvadą, kad atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių taip pat nėra pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų PM delspinigių bei paskirtos PM baudos arba juos sumažinti, jei nebus tenkintas pirmasis reikalavimas panaikinti šį sprendimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl prijungimo nesumokėjo mažiau mokesčių negu įprasta tvarka būtų sumokėjusi pati ankstesnė „Lit-two“, arba būtų sumokėjęs pats pareiškėjas, jei ankstesnė „Lit-two“ būtų taikiusi ilgesnius nusidėvėjimo normatyvus (ir pareiškėjui jungimo metu perdavęs ne mokestinius nuostolius, o didesnę perduoto verslo centro „JINJAN“ įsigijimo kainą). Pareiškėjas akcentuoja, kad jokio nepagrįsto mokestinio pranašumo dėl jungimo ir mokestinių nuostolių perkėlimo pareiškėjas neįgijo, valstybės biudžetas pajamų, kurias nesant jungimo ir nuostolių perdavimo būtų gavęs, neprarado. Be to, vertindamas tiek PMĮ 43 straipsnio 1 dalies turinį, tiek MAĮ 9 straipsnio nuostatas, turėtų būti taikomas principas, jog visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai ir ne tik neskaičiuoti papildomo PM, bet ir atleisti jį nuo delspinigių ir baudų arba jas taikyti tik minimalias.

Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų argumentų, dėl kurių nepasisakė VMI, MGK ir pirmosios instancijos teismas.

MAĮ 100 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 2) tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiajame mokesčių įstatyme; 3) yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 4) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims.

Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

Šiuo atveju taip pat primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto – mokesčių mokėtojui įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala ir tokiu būdu nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo delspinigių ir baudos (žr., pvz., 2010 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2010, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-556/2020).

Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai paminėtina, kad mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-963/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atlikti su papildomai apskaičiuotais mokesčiais susijusių sumų (delspinigių ir baudos) korekciją pareiškėjo naudai būtų galima tik egzistuojant itin svarioms priežastims. Šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudos ar juos sumažinti (MAĮ 141 str.).

Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies bei 29 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinka toks Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytas reguliavimas, pagal kurį reorganizavimo ar perleidimo atvejais, įsigyjamojo ar perleidžiančiojo vieneto ar vienetų mokestinius laikotarpio nuostolius, susidariusius iki reorganizavimo pabaigos, neperkeltus į kitus metus, tęsiant šių nuostolių perkėlimą įsigyjantysis vienetas ar vienetai gali perkelti tik tuo atveju, jei įsigyjantysis vienetas ar vienetai tęsia perimtą veiklą ar veiklos dalį ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį, neatsižvelgiant į tai, iš kokių pajamų toks mokestinis nuostolis faktiškai yra atskaitomas ir nesudarant jokių kitų prielaidų mokesčių mokėtojui pagrįsti, kad tokiu mokestinių nuostolių atskaitymu nėra piktnaudžiaujama ar siekiama įgyti nepagrįstą mokestinį pranašumą. Dėl šio pareiškėjo prašymo teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015; 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės kelia PMĮ 43 straipsnio 1 dalies taikymo (nes tam tikrais atvejais minėtos nuostatos taikymą pateisina), o ne šios nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę) bei 29 straipsnio 1 dalies (Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs) nuostatoms klausimą. Nepaisant to, teisėjų kolegija išanalizavo minėtą teisės normą ir nenustatė pagrindo manyti, kad ši teisės norma nesuderinama su minėtomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ar konstituciniais principais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, nurodytą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „EPF Lit-two“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRičardas PiličiauskasErnestas Spruogis