- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- TA-155-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00693-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Šileikis, Milda Vainienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Šileikio, Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba), 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas) ir nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2025 m. balandžio 23 d. yra nevykdomas administracijos sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas. Dėl to jis kreipėsi su skundais į Tarnybą, bet jo skundai buvo atmesti. Pareigūnai nevykdė įstatymų reikalavimų. Dėl šių pažeidimų jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, dvasinę skriaudą, priklausomybę nuo kitų, baimę uždaroms patalpoms, jį kankino nemiga. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas bausmę Alytaus kalėjime atlieka nuo 2023 m. sausio 5 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 53 straipsniu, individualus resocializacijos planas yra sudaromas nuteistajam vieną kartą visam bausmės atlikimo laikotarpiui ir bausmės vykdymo eigoje gali būti koreguojamas. Pareiškėjui šis planas buvo sudarytas 2023 m. sausio 18 d., su juo pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, kai kurias priemones, numatytas plane, pareiškėjas įvykdė, kitose dalyvauti atsisakė. 2025 m. vasario 20 d. buvo atliktas plano koregavimas, su juo pareiškėjas supažindintas pasirašytinai. Su skundais dėl individualaus resocializacijos plano vykdymo pareiškėjas iki 2025 m. vasario 3 d. nesikreipė, pirmą kartą kreipėsi 2025 m. vasario 3 d., jam buvo pateiktas 2025 m. vasario 14 d. atsakymas, antrą kartą kreipėsi 2025 m. kovo 4 d., jam buvo pateiktas atsakymas 2025 m. kovo 20 d., šie atsakymai nebuvo apskųsti. Individualus resocializacijos planas pareiškėjui buvo sudarytas, jo resocializacija buvo planuojama ir organizuojama tinkamai, pagal galimybes pareiškėjas įtraukiamas į pozityvaus užimtumo veiklas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Alytaus kalėjime sąlygomis, nesudarant ar nevykdant individualaus resocializacijos plano. Pareiškėjas padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. Ž. skundą.
Iš į bylą pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 18 d. buvo sudarytas individualus nuteistojo T. Ž. socialinės reabilitacijos planas Nr. RV-18-239 (toliau – ir Planas), su šiuo planu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Iš Plano matyti, jog dalis jo yra įvykdyta, o nuo dalies vykdymo pareiškėjas atsisakė. Iš pateikto koreguoto (tęstinio) Plano matyti, jog buvo atliktas pareiškėjo vertinimas, sudarytas resocializacijos planas. Iš rizikos valdymo įgyvendinimo dalies matyti, jog pareiškėjas, turėdamas leidimą, individualios veiklos nevykdo, dalyvauja sporto užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo veikloje, lankosi bibliotekoje, sielovados užimtumo veikloje, pradėtos psichologinės konsultacijos, lanko savanorių vedamas programas. Pareiškėjas pateikė tris skundus (2025 m. vasario 3 d., 2025 m. kovo 4 d., 2025 m. kovo 14 d.) Tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai dėl individualaus resocializacijos plano ir resocializacijos priemonių vykdymo bei pateikė 2025 m. kovo 14 d. skundą Tarnybai dėl socialinės reabilitacijos plano nevykdymo. Į pateiktus skundus buvo atsakyta (2025 m. vasario 14 d., 2025 m. kovo 20 d., 2025 m. balandžio 14 d.), atsakymai nebuvo apskųsti. Dar vieną skundą Alytaus kalėjimo viršininkui pareiškėjas pateikė 2025 m. balandžio 15 d., atsakymas jam pateiktas 2025 m. gegužės 7 d., jame dėl Plano vykdymo nurodoma, jog planas sudarytas nuo 2025 m. kovo 12 d., pareiškėjas dalyvauja pozityvaus užsiėmimo programose – sportuoja, lankosi bibliotekoje, naudojasi ribota interneto prieiga, dalyvavo su savanoriais sielovados, Biblijos studijos užsiėmimuose, programoje „Veiklieji žmonės“, pradėtos tęstinės psichologijos konsultacijos bei nurodoma, jog skundas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktos 2024 m. vasario 23 d. nuteistojo T. Ž. charakteristikos Nr. RV-18-802 matyti, jog jis yra charakterizuojamas neigiamai, Plano nevykdo, nerodo motyvacijos dalyvauti plane numatytose programose. Iš Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad pareiškėjui 2024 m. lapkričio 5 d. buvo suteiktas leidimas užsiimti individualia veikla, 2025 m. sausio 21 d. jis dalyvavo pozityvaus užimtumo veikoje – trikovės turnyro varžybose, buvo supažindintas su savižudybių ir savęs žalojimo prevencija, nevienkartinių pokalbių metu supažindintas su aktualiais teisės aktais, buvo kviestas motyvacinio pokalbio metu dalyvauti grupinėje „Pykčio ir agresijos valdymo“ programoje, bet atsisakė, buvo supažindintas su Resocializacijos skyriaus vykdomomis pataisos programomis ir pozityvaus užimtumo priemonėmis, 2023 m. 08/10 mėn. dalyvavo individualioje elgesio korekcijos programoje. Iš pateiktos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažymos matyti, jog pareiškėjas ne kartą kreipėsi dėl gydymo, tačiau niekada nėra siejęs sveikatos problemų su nevykdomu resocializacijos planu.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir BVK 53 straipsnio nuostatas, teismas konstatavo, kad BVK 53 straipsnio reikalavimai buvo įgyvendinti, pareiškėjas dalyvavo sudarant individualų resocializacijos planą, jis buvo sudarytas nustatytu terminu, pareiškėjas su juo buvo supažindintas pasirašytinai. Tokia pat tvarka atlikta ir Plano korekcija. Plane ir koreguotame Plane nurodytos priemonės iš dalies buvo įgyvendintos, dalies jų pats pareiškėjas atsisakė.
Teismas akcentavo, kad iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nebuvo aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, dalies programų atsisakė pats, individualios veiklos nevykdė, nors turėjo leidimą. Vykdomą resocializaciją sunkino ir paties pareiškėjo elgesys, kuomet jis iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausminę, kas apribojo resocializacijos priemonių taikymą. Duomenų apie motyvuotą pareiškėjo įsitraukimą į resocializacijos procesą nėra. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog skundo dėl resocializacijos nevykdymo pareiškėjas iki 2025 m. vasario 3 d. neteikė, kaip ir neteikė prašymų dėl susitikimų su atitinkamais specialistais, o savo teikiamuose skunduose nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su resocializacijos plano vykdymu, tik abstrakčiai nurodė, kad jis yra nevykdomas.
Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, individualus resocializacijos planas buvo sudarytas ir sudarytas laiku, padaryta jo korekcija, atsižvelgiant į patį pareiškėją, ir vykdomas tiek, kiek tai lėmė („sąlygojo“) pats planas bei paties pareiškėjo įsitraukimas į resocializaciją. Teismas sprendė, kad skunde išdėstytos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga, todėl skundą atmetė.
III.
Pareiškėjas T. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo atvykimo į Alytaus kalėjimą, tai yra nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2025 m. skundo padavimo teismui dienos, yra nevykdomas individualus resocializacijos planas, tačiau Regionų administracinio teismo teisėjas nepagrįstai neįžvelgė neteisėtų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnį. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų (pareiškėjui sudaryto individualaus resocializacijos plano nevykdymo) laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2025 m. balandžio 23 d., atlyginimo priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-442/2018; 2020 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-725-1062/2020; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).
Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).
BVK 53 straipsnio 1 dalis nustato, kad resocializacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų resocializacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. Sudarant individualų resocializacijos planą, gali būti įtraukiamos šio kodekso 51 straipsnyje nurodytos įstaigos ir organizacijos, ir patikimi savanoriai, kurių dalyvavimas įgyvendinat resocializacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam resocializuotis. Individualus resocializacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus. Nepilnamečiams nuteistiesiems individualus resocializacijos planas sudaromas atsižvelgiant ir į jų socialinę brandą, asmenybės ugdymo poreikius (BVK 53 str. 2 d.). Individualus resocializacijos planas turi būti sudarytas ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į bausmės atlikimo vietą dienos (BVK 53 str. 3 d.). Nuteistasis su individualiu resocializacijos planu supažindinamas pasirašytinai (BVK 53 str. 4 d.).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad BVK 53 straipsnio reikalavimai buvo įgyvendinti, pareiškėjas dalyvavo sudarant individualų resocializacijos planą, jis buvo sudarytas nustatytu terminu, pareiškėjas su juo buvo supažindintas pasirašytinai, tokia pat tvarka atlikta ir Plano korekcija. Plane ir koreguotame Plane nurodytos priemonės iš dalies buvo įgyvendintos, dalies jų pats pareiškėjas atsisakė. Byloje taip pat nustatyta, kad skundo dėl individualaus resocializacijos plano nevykdymo pareiškėjas iki 2025 m. vasario 3 d. neteikė, kaip ir neteikė prašymų dėl susitikimų su atitinkamais specialistais, o savo teikiamuose skunduose nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su individualaus resocializacijos plano vykdymu, tik abstrakčiai teigė, kad jis yra nevykdomas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, juo labiau, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, nenurodo konkrečių nesutikimo motyvų, o tik abstrakčiai teigia, kad nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2025 m. skundo padavimo teismui dienos (skundas teismui paduotas 2025 m. balandžio 23 d.), yra nevykdomas individualus resocializacijos planas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė neteisėtų veiksmų pagal CK 6.246 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ir išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2025 m. balandžio 23 d., todėl apeliaciniame skunde nurodytas ankstesnis laikotarpis (nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. sausio 17 d.) nevertintinas.
Akcentuotina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė materialiosios teisės normų, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.