Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeniniai sprendimai“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/26/00923, suinteresuoti asmenys antstolė Jurgita Žilinskaitė, uždaroji akcinė bendrovė „MyBee Fleet“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja skolininkė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skaitmeniniai sprendimai“ (toliau – skolininkė, pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės (toliau – antstolė) veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/26/00923 (dok. reg. Nr. CBP-17868, DOK-83089). Pareiškėja prašo panaikinti antstolės 2026 m. liepos 10 d. patvarkymą Nr. S-26-161-25951, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininkės prašymą; priimti patvarkymą, kuriuo būtų nustatyta laisvai disponuojama 2 346,41 Eur suma per mėnesį iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), skirta išskirtinai darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių (VMI, Sodra) mokėjimui; jeigu antstolė šio skundo netenkins, prašo persiųsti jį nagrinėti apylinkės teismui ir teismui siūlyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo sustabdyti priverstinį lėšų nurašymą iš sąskaitos darbuotojų algoms reikalingai sumai. Skunde pareiškėja nurodo, kad vykdant išieškojimą išieškotojos UAB „MyBee Fleet“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0161/26/00923 yra areštuota pareiškėjos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Pareiškėja pateikė antstolei prašymą leisti disponuoti pareiškėjai reikalinga pinigų suma, skirta sumokėti įmonės darbuotojų darbo užmokesčiams ir mokesčiams, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėja nesutinka su tokiu antstolės sprendimu ir nurodo, kad tokiu būdu yra pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatos, kurios nustato atsiskaitymų eilės tvarką, ir darbo užmokestis turėtų būti dengiamas antrąja eile, o skolos tiekėjams patenka tik į ketvirtąją eilę, todėl buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos. Taip pat nurodo, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys sumas, iš kurių negalima išieškoti, kadangi pareiškėjos darbuotojai – fiziniai asmenys – daugiau niekur nedirba, todėl atlyginimas gaunamas iš pareiškėjos yra vienintelis jų pragyvenimo šaltinis. Nurodo, kad būsimos įplaukos iš pirkėjų į pareiškėjos sąskaitą yra (bus) tikslinės, ir privalo būti skirtos pirmesnės eilės prievolėms ir tik jų likutis galėtų būti nukreiptas tiekėjų skoloms dengti. Antstolė 2026 m. liepos 21 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Patvarkyme antstolė nurodė, kad vykdydama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. balandžio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4155-504/2026 dėl 3 335,03 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Skaitmeniniai sprendimai“ išieškotojos UAB „MyBee Fleet“ naudai, 2026 m. birželio 16 d. buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-161-23830 iš pareiškėjos sąskaitų, esančių kredito įstaigose. Kadangi pareiškėja jokio registruojamo turto neturi, o apie neregistruojamą turtą informacijos nėra pateikusi, vienintelė bylose pritaikyta priverstinė priemonė yra lėšų areštas banko sąskaitoje. Vykdymo procese vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus ir pritaikius priverstinio išieškojimo priemones skolininkas netenka teisės pats spręsti, kam jis pageidautų skirti turimas lėšas. Priešingu atveju būtų pažeista pati priverstinio išieškojimo esmė. Reikalavimų patenkinimo eilė šiuo atveju yra nustatyta CPK 754 straipsnyje, ir, jeigu priverstiniam išieškojimui būtų pateikti pirmesnės eilės reikalavimai, tokie kaip darbuotojų reikalavimai, kylantys iš darbo teisinių santykių, jie ir būtų tenkinami antrąja eile, kaip yra nustatyta CPK 754 straipsnio 3 dalyje. Skolininkė skunde remiasi CPK 739 straipsniu, nustatančiu pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, kadangi pareiškėja planuoja mokėti darbo užmokesčius darbuotojams, tačiau šis straipsnis detalizuoja pajamų rūšis, kurios priklauso skolininkui, ir į kurias negalima nukreipti išieškojimo, t. y. kai skolininkas yra fizinis asmuo ir gauna nurodytos rūšies pajamas: išmokas, pašalpas, kompensacijas, pensijas, ir nėra susiję su vykdomu išieškojimu iš pareiškėjos – juridinio asmens. Pareiškėjos darbuotojai turi galimybę ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, o pareiškėja, būdama skolininke, kurios atžvilgiu priverstiniam vykdymui yra pateikti įsiteisėję teismų sprendimai, turėtų vadovautis CPK 18 straipsniu, nustatančiu, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir iš turimų ar planuojamų greitai gauti lėšų pirmiausiai įvykdyti teismų sprendimus. Pareiškėja 2026 m. liepos 3 d. prašymu prašo atlikti veiksmus nesant jokio teisinio pagrindo, ir jų atlikimas ne tik pažeistų išieškotojos teisėtus interesus, bet ir sukeltų realią turtinę žalą. Suinteresuotas asmuo UAB „MyBee Fleet“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti 2026 m. liepos 30 d. elektroninių ryšių priemonėmis – per EPP (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Civilinė byla pagal pareiškėjos skundą išnagrinėta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apie civilinės bylos nagrinėjimo tvarką, vietą ir laiką buvo informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0161/26/00923 medžiagos, nustatyta, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė 2026 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. S-26-161-20474 priėmė vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. balandžio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-4155-504/2006 dėl 2 847,53 Eur skolos, 10,15 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2026 m. kovo 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai. Vykdomojoje byloje buvo pradėti vykdymo veiksmai – skolininkei 2026 m. gegužės 15 d. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-26-161-20495, suėjus raginimo terminui, įvertinus, kad skolininkė jokio registruojamo turto neturi, o apie neregistruojamą turtą informacijos nėra pateikusi, 2026 m. birželio 16 d. buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-161-23830 iš skolininkės sąskaitų, esančių kredito įstaigose. Antstolei 2026 m. liepos 2 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-26-161-25382 paskirsčius išieškotą 9,89 Eur sumą, skolininkė 2026 m. liepos 3 d. pateikė antstolei prašymą leisti disponuoti įmonės lėšomis – 2 346,41 Eur suma, kuri būtų skirta direktoriaus ir darbuotojo algai bei su ja susijusiems mokesčiams sumokėti. Antstolė skundžiamu 2026 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. S-26-161-25951 netenkino skolininkės 2026 m. liepos 3 d. prašymo leisti disponuoti įmonės lėšomis. Ši patvarkymą skolininkė prašo panaikinti 2026 m. liepos 13 d. skundu. Antstolė 2026 m. liepos 21 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomasis dokumentas apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 27 punktas). Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vykdomoji byla laikoma užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

Vykdymo proceso tikslų antstolis siekia taikydamas CPK 624 straipsnyje numatytas vykdymo priemones bei vadovaudamasis CPK 665 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininko turto eile. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnio 3 dalis). CPK 665 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas; trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalyje; ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Tai reiškia, kad viena pagrindinių vykdymo priemonių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Tais atvejais, kai skolininkas kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, išieškojimas iš piniginių lėšų yra vienintelė efektyvi vykdymo priemonė, leidžianti įvykdyti teismo sprendimą

Skolininkė, prašydama leisti naudotis 2 346,41 Eur suma darbuotojų atlyginimams sumokėti, skunde remiasi CPK 754 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, bei CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo sutarčių, o ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Tačiau teismas sutinka su antstolės patvarkyme nurodytu argumentu, kad šios įstatymo nuostatos būtų taikomos tik tuo atveju, jeigu priverstiniam išieškojimui būtų pateikti pirmesnės eilės reikalavimai (pvz., darbuotojų reikalavimai, kylantys iš darbo teisinių santykių). Taip pat skolininkė skunde remiasi CPK 739 straipsniu, nustatančiu pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, tačiau šis straipsnis detalizuoja skolininkui fiziniam asmeniui priklausančias pajamų rūšis, į kurias negalima nukreipti išieškojimo – išmokas, pašalpas, kompensacijas, pensijas ir kt., ir nėra susiję su vykdomu išieškojimu iš skolininkės – juridinio asmens.

Nagrinėjamu atveju skolininkė nepateikė duomenų, kad turi vykdomų aukštesnės eilės priverstinių išieškojimų, taip pat vykdymo procese nėra numatyta išimčių tuo atveju, kai skolininkas turi kitų įsipareigojimų ar kreditorių, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti skolininkės skundą ir nustatyti neišieškomą sumą nėra teisinio pagrindo. Galimybė skolininkei disponuoti lėšomis iš esmės pažeistų išieškotojos interesus ir apsunkintų išieškojimo galimybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti antstolės 2026 m. liepos 10 d. patvarkymo Nr. S-26-161-25951, todėl pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Teismas dėl dalyvaujančių byloje asmenų nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad skolininkė skunde buvo išreiškusi prašymą jeigu antstolė šio skundo netenkins, persiųsti jį nagrinėti apylinkės teismui ir teismui siūlyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo sustabdyti priverstinį lėšų nurašymą iš sąskaitos darbuotojų algoms reikalingai sumai. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO2 duomenimis nustatyta, kad skolininkė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsniu, 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 593 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skaitmeniniai sprendimai“ skundą dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0161/26/00923. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, antstolei Jurgitai Žilinskaitei grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0161/26/00923. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.