- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- AS-803-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00211-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- UAB "Grėsmės nacionaliam saugumui"
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ skundą dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir piktnaudžiavimo administraciniu procesu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įvertinti skunde nurodytas aplinkybes kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir ŽEIT) atstovės piktnaudžiavimą administraciniu procesu; 2) konstatuoti, kad ŽEIT atstovės teismui pateikti teiginiai neatitiko faktinių aplinkybių; 3) įspėti ŽEIT atstovę dėl pareigos teismui teikti tik teisingą ir neklaidinančią informaciją. Pareiškėjas paaiškino, kad ŽEIT atstovės administracinėje byloje Nr. eI2-190-1161/2026 nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas neskundė ŽEIT 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo dėl interneto svetainės www.laisvaslaikrastis.lt pašalinimo, neatitinka tikrovės. Šią aplinkybę paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-105-556/2022 ir 2023 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-10-442/2023, kuriose nustatyta, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymus dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas juos atsisakė priimti. ŽEIT atstovės teiginys, kad pareiškėjas neskundė paminėto ŽEIT sprendimo, yra neteisingas, nes atsisakymas priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo negali būti tapatinamas su prašymų nepateikimu. Atsisakymo faktas patvirtina, kad prašymai buvo pateikti. Pareiškėjas pažymėjo, jog ŽEIT atstovė taip pat teigė, kad ŽEIT 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas ir įteiktas, tačiau šį teiginį paneigia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nebuvo administracinės bylos Nr. eI2-4813-983/2022 proceso dalyvis, todėl teismo nutartis jam nebuvo siunčiama, o jis neturėjo teisės jos gauti kaip proceso dalyvis. Todėl ŽEIT atstovės argumentas, kad ŽEIT sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas ir įteiktas, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, administraciniame procese proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, t. y. teikti tikrovę atitinkančius ir teisingus duomenis teismui. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju ŽEIT atstovės pateikti teiginiai prieštarauja teismų dokumentuose nustatytoms aplinkybėms, t. y. teismui buvo pateikta informacija, neatitinkanti paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ir Vilniaus apygardos administracinio teismo rašte užfiksuotų faktų, sudarant klaidingą įspūdį, kad pareiškėjas nepasinaudojo teisine gynyba, ir, kad jam buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai. Toks faktinių aplinkybių iškraipymas turi piktnaudžiavimo administraciniu procesu požymių, nes klaidina teismą dėl esminių bylos aplinkybių, iškreipia bylos faktus ir prieštarauja sąžiningo proceso principui.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ skundą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, nustatė, kad juo iš esmės siekiama konstatuoti, jog ŽEIT atstovė administracinėje byloje Nr. eI2-190-1161/2026 pateikė melagingus faktus ir taip piktnaudžiavo administraciniu procesu. Spręsdamas dėl tokio reikalavimo priimtinumo, teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik viešojo administravimo srities ginčus, o jų kompetencijai nepriskirtas bylų nagrinėjimas vien dėl tam tikrų faktų ar aplinkybių konstatavimo. Teisme gali būti ginamos tik pažeistos subjektinės teisės ar teisėti interesai, todėl pareikštas reikalavimas turi būti toks, kurio patenkinimas sukeltų konkrečias teisines pasekmes ir užtikrintų pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję tik su tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimu, nesiekiant konkretaus pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo. Dėl šios priežasties skundas nelaikytas nagrinėtinu administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ir kai kurių procesinių reikalavimų. Skundas buvo pateiktas elektroniniu paštu, nors procesiniai dokumentai elektronine forma turi būti teikiami per Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP) arba pateikiant jų originalus, taip pat pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė prašymo atleisti jį nuo šio mokesčio mokėjimo, nepridėjo skunde nurodytų priedų bei įrodymų ir nenurodė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Vis dėlto teismas nutarė nenustatyti termino šiems trūkumams pašalinti, nes net ir juos pašalinus, išliktų pagrindas atsisakyti priimti skundą dėl jo nenagrinėjimo administraciniame teisme. Teismo vertinimu, trūkumų šalinimo procedūra tokiomis aplinkybėmis neatitiktų proceso efektyvumo ir operatyvumo principų.
III.
Pareiškėjas UAB „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 29 d. nutartį (pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta 2026 m. sausio 28 d., o įvykis byloje dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą sukurtas 2026 m. sausio 29 d.) ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto – ŽEIT atstovės – veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, todėl, jo nuomone, šis ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo skunde suformuluoti reikalavimai yra susiję tik su tam tikrų faktų konstatavimu. Pareiškėjo teigimu, skundu siekiama ne vien konstatuoti faktines aplinkybes, bet ir pripažinti neteisėtais ŽEIT atstovės veiksmus. Taip pat pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl formalių procesinių trūkumų. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Atsisakymas suteikti galimybę pašalinti skundo trūkumus ir atsisakymas priimti skundą, pareiškėjo vertinimu, nepagrįstai apribojo jo teisę į teisminę gynybą, užkirto kelią ginti savo teisėtus interesus teisme ir prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad juo iš esmės siekiama ne viešojo administravimo ginčo išsprendimo ar tariamai pažeistų subjektinių teisių gynimo, o tik tam tikrų faktinių aplinkybių (melagingų teiginių bei piktnaudžiavimo administraciniu procesu) konstatavimo. Teismo vertinimu, tokie reikalavimai nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, todėl skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas taip pat nustatė procesinius skundo trūkumus, tačiau neskyrė termino jiems pašalinti, motyvuodamas tuo, kad net ir juos pašalinus, išliktų pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl jo nenagrinėjimo administraciniame teisme.
Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdamas, kad ginčas byloje kilo dėl viešojo administravimo subjekto – ŽEIT atstovės – veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, todėl jis turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jo skundo reikalavimai apsiriboja faktinių aplinkybių konstatavimu, pabrėždamas, kad jis siekia ne tik jų nustatymo, bet ir neteisėtų ŽEIT atstovės veiksmų pripažinimo. Be to, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą nesuteikęs termino formaliems trūkumams pašalinti, taip pažeisdamas jo teisę į teisminę gynybą bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis procesinių kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė: 1) įvertinti skunde nurodytas aplinkybes kaip ŽEIT atstovės piktnaudžiavimą administraciniu procesu; 2) konstatuoti, kad ŽEIT atstovės teismui pateikti teiginiai neatitiko faktinių aplinkybių; 3) įspėti ŽEIT atstovę dėl pareigos teismui teikti tik teisingą ir neklaidinančią informaciją. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia ŽEIT atstovės procesinių veiksmų, atliktų kitame administraciniame procese, įvertinimo ir jų pripažinimo neteisėtais, tačiau nenurodo, kokios jo subjektinės teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti šiais veiksmais, taip pat nepagrindžia, kokias teisines pasekmes galėtų sukelti šių veiksmų pripažinimas neteisėtais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinio ginčo objektu gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. nustato, pakeičia ar panaikina jo teises ar pareigas arba kitaip daro tiesioginę įtaką jo teisinei padėčiai. Tuo tarpu skundai, kuriais siekiama ne pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo, o vien juridinę reikšmę turinčių faktų ar aplinkybių konstatavimo, nesiejant jų su realių teisinių pasekmių pareiškėjui atsiradimu, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-42-556/2023 ir kt.).
Pareiškėjo argumentas, kad jis siekia ne tik faktinių aplinkybių konstatavimo, bet ir neteisėtų veiksmų pripažinimo, pats savaime nepakeičia ginčo kvalifikacijos. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių materialiniams teisiniams santykiams, todėl tokio pobūdžio reikalavimai, nesusiję su subjektinių teisių gynimu, nepatenka į administracinių teismų kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-42-556/2023 ir kt.).
Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti ŽEIT atstovės veiksmai, kuriais, jo nuomone, pastaroji piktnaudžiavo administraciniu procesu ir teigė melagingus teiginius, buvo atlikti nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-190-1161/2026 pirmosios instancijos teisme, todėl gali būti įvertinti tik toje administracinėje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose. Pareiškėjui nėra užkirstas kelias savo argumentus pateikti administracinėje byloje Nr. eI2-190-1161/2026.
Dėl procesinių trūkumų šalinimo procedūros pažymėtina, kad ji taikoma tik tais atvejais, kai skundas iš esmės yra teismingas administraciniam teismui, tačiau turi formalių trūkumų. Nustačius, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, tokia procedūra netaikoma, nes ji negali pašalinti esminės skundo nepriimtinumo kliūties.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus dėl teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų procesinių priimtinumo sąlygų. Skundžiama teismo nutartis nepaneigia pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, o joje tik konstatuojama, kad pareiškėjo pasirinktas teisinės gynybos būdas – siekis atskiru administraciniu ginču pripažinti ŽEIT atstovės procesinį elgesį kitoje administracinėje byloje neteisėtu – nepatenka į administracinių teismų kompetenciją.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.