- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- eAS-834-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04952-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- "Gargždų geležinkelis"
- Atsakovas
- "LTG Infra"
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovui akcinei bendrovei „LTG Infra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba) įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų, patvirtintų akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „LTG Infra“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-462 (2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. ĮS-PAJ(LGI)-709 redakcija) (toliau – ir Tinklo nuostatai) 10 priedo 9 punkte nustatytą pareiškėjų pasirengimo panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vertinimo tvarką; 2) įpareigoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją nustatyti objektyvius pareiškėjų pasirengimo panaudoti pajėgumus vertinimo kriterijus; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. (67.17Mr)1B-3721 „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ 2021 m. rugsėjo 10 d. skundo Nr. 161“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra geležinkelio įmonė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka siekia teikti krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas. Siekiant vykdyti šią veiklą, yra būtina gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, kuriuos skirsto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas AB „LTG Infra“. Pareiškėjas kasmet teikia paraiškas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, tačiau paraiškos yra netenkinamos dėl neva nepakankamų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų kiekių. Kasmet geležinkelio linijos, kurias prašo skirti pareiškėjas, yra pripažįstamos perpildytomis ir siekiant paskirstyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus yra taikomi prioriteto kriterijai, nustatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakyme Nr. 3-197 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ (toliau – ir Prioriteto taisyklės).
Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 10 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas panaikinti Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkte nustatytą pareiškėjų pasirengimo panaudoti pajėgumus vertinimo tvarką kaip diskriminuojančią privačius vežėjus ir įpareigoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją nustatyti objektyvius pareiškėjų pasirengimo panaudoti pajėgumus vertinimo kriterijus, tačiau Tarnyba Įsakymu pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas tvirtino, kad AB „LTG Infra“ netinkamai interpretuoja Prioriteto taisyklių 1.1. ir 2.1. punktų nuostatas ir neturi teisės reikalauti iš pareiškėjų pateikti Tinklo nuostatų 10 priedo 9.1.1.–9.1.3. punktuose nustatytą informaciją ir dokumentus bei vertinti pareiškėjų pasirengimą veiklos vykdymui. Jokie tarptautiniai ar nacionaliniai teisės aktai nesuteikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui teisės reikalauti iš geležinkelio įmonių pateikti duomenis apie jų ketinamus naudoti traukos riedmenis, personalą ar sutartinius įsipareigojimus. Tai yra pertekliniai reikalavimai, kurių pagrindu gautų duomenų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neturi kompetencijos vertinti. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – ir Direktyva 2012/34/ES) nėra jokių nuorodų į tai, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turėtų teisę reikalauti iš geležinkelio įmonių pateikti informaciją, susijusią su geležinkelio įmonės riedmenimis, darbuotojų duomenimis bei sutarčių nuostatomis. Direktyvos 2012/34/ES IV priede yra nurodyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo rengiamiems Tinklo nuostatams keliami reikalavimai, tačiau nėra jokių nuorodų į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teisę vertinti pareiškėjų pasirengimą vykdyti veiklą.
Pareiškėjas skunde detalizavo argumentus dėl Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkto reikalavimų diskriminacinio pobūdžio. Teigė, kad šių argumentų Taryba nenagrinėjo, o šios nuostatos diskriminuoja privačius vežėjus, tarp jų ir pareiškėją, rinkoje įsitvirtinusio AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės krovinių vežėjo AB „LTG Cargo“ atžvilgiu. Dėl Prioriteto taisyklių 1.1. ir 2.1. punktų diskriminacinio pobūdžio Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra pradėjusi tyrimą. Europos Komisija dėl Prioriteto taisyklių prieštaravimo Direktyvos 2012/34/ES nuostatoms, kiek jos susijusios su prioriteto taikymu perpildytos viešosios geležinkelių infrastruktūros atveju, yra pradėjusi oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui papildomuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad susisiekimo ministro 2024 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 3-74 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3-197 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildyta paskelbtoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), įsigaliojęs 2024 m. kovo 1 d. Apraše nebėra nuostatų, susijusių su pareiškėjų pasirengimo panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vertinimu, kurios atitiktų Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktus. Atitinkamai, galiojančiuose Tinklo nuostatuose nebėra pareiškėjų pasirengimo panaudoti pajėgumus vertinimo tvarkos, atitinkančios ginčijamų Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „LTG Infra“ atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas akcentavo, jog pagal Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktus jis turi ne teisę, o prievolę reikalauti, kad pareiškėjas pagrįstų esamą pasirengimą panaudoti prašomus pajėgumus, t. y. Tinklo nuostatų nustatyta tvarka pateikti dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jis turi traukos riedmenų, traukinio mašinistų ir kitų darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto eismu, taip pat sutartinių įsipareigojimų dėl keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu veiklos vykdymo, naudojantis skirtais pajėgumais. Atsakovas, užtikrindamas nurodytų reikalavimų įgyvendinimą, Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkte nustatė pasirengimo naudotis prašomais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais, dėl kurių jos dalis paskelbta perpildyta, tvarką. Atsakovas pažymėjo, kad vertinimo tvarkos nurodymas Tinklo nuostatuose pagrįstas ne vien tik Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktais, bet ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. (1.9E)1V-524 patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatų turinio reikalavimų aprašo 11.12.13 punktu, kuris nustato, kad Tinklo nuostatuose turi būti pateikiama informacija apie prioriteto taisykles, kuriomis vadovaujantis skiriami pajėgumai perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje, šių taisyklių taikymo tvarka, įskaitant jose nurodytų kriterijų nustatymo (apskaičiavimo) aprašymą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų, nurodytų Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas, GTK) 24 straipsnio 1 dalyje, sąrašas nėra baigtinis. Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktai nustatė atsakovui prievolę nustatyti vertinimo tvarką ir reikalauti jos pagrindu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateikti prašomus duomenis. Šiuo atveju bendro pobūdžio patvirtinimas niekaip nebūtų suderinamas su pareiškėjo prievole pagrįsti pasirengimą panaudoti prašomus pajėgumus.
Atsakovo teigimu, Direktyvos 2012/34/ES 47 straipsnio 3 ir 4 dalys suteikia teisę atsakovui skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje taikyti prioriteto kriterijus. GTK 29³ straipsnio 7 dalimi minėta nuostata įgyvendinta kaip prievolė pajėgumus perpildytoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje skirti taikant Prioriteto taisykles, tačiau Direktyva 2012/34/ES ir GTK neapriboja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro teisės Prioriteto taisykles susieti su jų 1.1 ir 2.1 punktuose numatytu pasirengimo panaudoti prašomus pajėgumus kriterijumi. Taip pat Direktyvos 2012/34/ES VI priedo 3 punktas nustato, kad Tinklo nuostatuose nurodomi konkretūs skirstant pajėgumus taikomi kriterijai, o tai atitinka Tinklo nuostatuose aprašomą viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo tvarką, įskaitant ir vertinimo tvarką.
Atsakovas tvirtino, kad vertinimo tvarkoje jis nenustatė papildomų reikalavimų, nei nustatyti Prioriteto taisyklių 1.1 ir 1.2 punktuose. Vertinimo tvarka nepaneigia geležinkelio įmonės (vežėjo) teisės aktuose nustatytos atsakomybės už savo personalą, traukos riedmenų naudojimą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atsakovo įsitikinimų, pareiškėjas nepagrindė argumentų, kad yra diskriminuojamas. Kartu atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas prašo panaikinti vertinimo tvarką, nors ši tvarka apima 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį, kuriam skiriant pajėgumus pareiškėjas buvo pripažintas pasirengusiu panaudoti prašomus pajėgumus. Pareiškėjo reikalavimai susiję su 2021–2022 metų Tinklo nuostatais, kurie šiuo metu negalioja. Net ir patenkinus reikalavimus (panaikinti vertinimo tvarką bei įpareigoti nustatyti kriterijus), realių teisinių pasekmių nebūtų, nes Tinklo nuostatai visa apimtimi negalioja, o retrospektyvus įpareigojimas neįmanomas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą. Tarnyba nurodė, kad valdytojo teisė prašyti dokumentų ir informacijos, įtvirtinta Tinklo nuostatų 10 priedo 9.1.1–9.1.3 papunkčiuose pagrįsta Kodekso 29 straipsnio 1 dalies, 29³ straipsnio 7 dalies ir Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 papunkčių nuostatomis, kurios galioja ir taikytinos visiems pareiškėjams, siekiantiems gauti pajėgumų, o pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujų ir (ar) pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šią Tarnybos Įsakyme konstatuotą išvadą. Skiriant pajėgumus 2020–2021 metais, tvarkos galiojimo laikotarpiu vadovautasi ne skundžiamų Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktu, o Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų 9 priedo 9 punkto reikalavimais. Tuo tarpu, valdytojui priėmus skundžiamus Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkto pakeitimus, pareiškėjas, skiriant pajėgumus 2021–2022 metų tvarkos galiojimo laikotarpiui, buvo pripažintas pasirengusiu naudotis prašomais pajėgumais.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad byloje turėtų būti nagrinėjamas ginčas dėl teisės, t. y. Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkte nustatytų asmenų pasirengimo panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vertinimo tvarkos ir reikalavimo įpareigoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją nustatyti objektyvius pareiškėjų pasirengimo panaudoti pajėgumus vertinimo kriterijus teisėtumas ir pagrįstumas.
Buvo nustatyta, kad AB „LTG Infra“ generalinio direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-462 patvirtino Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatus. Tinklo nuostatų 1.6.1.1 papunktyje įtvirtinta, kad šie Tinklo nuostatai galioja nuo jų paskelbimo datos ir taikomi tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui nuo 2021 m. gruodžio 12 d. 00.00 val. iki 2022 m. gruodžio 10 d. 24.00 val.
Vadovaudamasis Kodekso nuostatomis, teismas nurodė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo skundą, turėjo įgaliojimus vertinti Tinklo nuostatų turinį. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo (pats pareiškėjas nurodė), kad šiuo metu pirmiau nurodyti Tinklo nuostatai negalioja, jie nereguliuoja viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo proceso ir nenustato pareiškėjo ginčijamų reikalavimų (Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktas). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo tvarka pakeista Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2024 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 3-74 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3-197 „Dėl Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ pakeitimo“. Šiuo įsakymu patvirtintas Aprašas įsigaliojo 2024 m. kovo 1 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas akcentavo, jog Apraše nebėra nuostatų, susijusių su pareiškėjų pasirengimo panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vertinimu, t. y. nėra nuostatų, kurios atitiktų pareiškėjo kvestionuotų Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktą, kuris kildinamas iš Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktų; pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu galiojančiuose tinklo nuostatuose nėra vertinimo tvarkos, kuri atitiktų ginčijamų Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktą. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas patvirtino, kad šiuo metu esanti vertinimo tvarka nenustato pareiškėjo ginčijamų reikalavimų.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, teismas pabrėžė, kad tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Pažymėjęs, kad pareiškėjas skundžia 2021–2022 metų Tinklo nuostatų normas, kurios šiuo metu negalioja, teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodinėjo, jog ginčo Tinklo nuostatai, net ir negaliojantys, jam sukelia teisines pasekmes. Todėl neginčijant ir teismui nenustačius, jog 2021–2022 metų Tinklo nuostatai daro įtaką pareiškėjo teisėms ar pareigoms, teismas darė išvadą, kad aptariamų nuostatų 10 priedo 9 punktas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Teismo vertinimu, net ir panaikinus ginčijamą Tinklo nuostatų dalį, teismas pareiškėjo teisių negalėtų apginti, nes pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Pareiškėjas, siekdamas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, šiuo metu negalėtų būti vertinamas pagal ginčijamus Tinklo nuostatus, kadangi bylos nagrinėjimo metu taikomi kiti Tinklo nuostatai (šią aplinkybę papildomuose paaiškinimuose nurodė ir pats pareiškėjas). Teismas nurodė, kad jeigu teismas vertintų negaliojančių Tinklo nuostatų teisėtumą ir pagrįstumą, toks teismo procesas būtų beprasmis, susijęs tik su tam tikrų faktų konstatavimu, o ne pareiškėjo pažeistų teisių (interesų) gynimu. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo ginčijama Tinklo nuostatų dalis nagrinėjamu atveju negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo pozicijos, kad jis skundžia 2021–2022 metų Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktą, kadangi tie patys reikalavimai bus taikomi ir vėlesniais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo laikotarpiais, pvz., 2022–2023 metais, pareiškėjas siekia, kad būtų pakeista ydinga viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta pareiškėjų pasirengimo vykdyti veiklą vertinimo tvarka ir užkirstas kelias tolimesniam neobjektyvių kriterijų taikymui ir privačių vežėjų diskriminavimui, teismas pakartojo, kad, pareiškėjo tvirtinimu, galiojančiuose Tinklo nuostatuose nėra vertinimo tvarkos, atitinkančios ginčijamų Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomas tikslas, kodėl jis apskritai siekė Tinklo nuostatų dalies panaikinimo, yra įgyvendintas, kadangi viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta vertinimo tvarka buvo pakeista ir, pasak pareiškėjo, joje neliko jos ginčijamų nuostatų. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad skųsdamas Tinklo nuostatus jis siekė užkirsti kelią visų privačių vežėjų diskriminavimui, patvirtino, jog pareiškėjas tikėtina siekė ginti ne vien savo subjektinę teisę, bet ir viešąjį interesą, t. y. kitų privačių vežėjų teises.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Nurodęs, kad pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą, teismas sprendė, kad skundo argumentai dėl kitų privačių vežėjų teisių atmestini. Buvo pakartotinai atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjo nurodomas tikslas, jog pareiškėjų pasirengimo vykdyti veiklą vertinimo tvarka būtų pakeista, yra įgyvendintas, galiojančiuose Tinklo nuostatuose nebėra vertinimo tvarkos, kuri atitiktų pareiškėjos ginčijamą Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktą. Tokios aplinkybės, teismo įsitikinimu, patvirtino, kad byloje ginčijama Tinklo nuostatų dalis, kuri šiuo metu negalioja, nedaro įtakos pareiškėjo teisėms, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją nustatyti objektyvius pareiškėjų pasirengimo panaudoti pajėgumus vertinimo kriterijus, teismas nurodė, kad aktuali LVAT 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-6-789/2025, kurioje teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo įpareigotas atsakovas iš naujo išnagrinėti UAB „Gargždų geležinkelis“ paraišką dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, pažymėjo, kad pareiškėjas paraiškoje prašė skirti pajėgumus 2020–2021 metų. tvarkaraščiui, t. y. jau pasibaigusiam laikotarpiui, todėl konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nebūtų įmanoma iš naujo įvertinti bendrovės paraišką.
Atsižvelgęs į aptartą LVAT praktiką ir nustatęs, kad ginčijama Tinklo nuostatų dalis yra negaliojanti, t. y. ji negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nenustatė pagrindo spręsti dėl tokių nuostatų pakeitimo. Teismas pastebėjo, kad ir pareiškėjas sutiko, jog ankstesnė tvarka negalioja, todėl nebuvo aišku, kodėl iki šiol palaikė šį skundo reikalavimą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir LVAT praktika, teismas sprendė, kad reikalavimas panaikinti Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkte nustatytą pareiškėjų pasirengimo panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vertinimo tvarką negali būti administracinės bylos dalyku, taip pat administracinės bylos dalyku negali būti išvestinis reikalavimas įpareigoti valdytoją pakeisti negaliojančius Tinklo nuostatus. Nustatęs, kad Tarnybos Įsakymo dalyku buvusi ginčijama Tinklo nuostatų tvarka negali būti administracinės bylos dalyku, kuri ir būtų vertinama tokio pobūdžio ginčuose, o ne Tarnybos Įsakymas, teismas nurodė, kad savarankiškas reikalavimas panaikinti šį Įsakymą taip pat pripažintinas netinkamu administracinės bylos objektu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Konstatavęs, kad pareiškėjas skundžia negaliojančias Tinklo nuostatas, kurios jam jokių teisinių pasekmių nesukelia, pareiškėjas nepagrindė tokio reikalavimo nagrinėjimo būtinumo, šis reikalavimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, atsižvelgęs į tai, kad negali būti tenkinamas išvestinis reikalavimas pakeisti negaliojančius Tinklo nuostatus, taip pat į tai, kad pagrindinis ginčas dėl ginčijamos teisės nebuvo nagrinėtas iš esmės, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl Tarnybos Įsakymo panaikinimo, teismas darė išvadą, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir ją nutraukė (ABTĮ 103 str.1 d.).
III.
Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį ir administracinę bylą perduoti teismui nagrinėti iš esmės.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktas negalioja ir nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, pareiškėjas nurodo, kad nutraukdamas bylą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ginčijamų Tinklo nuostatų specifiškumą ir ginčui taikytiną teisinį reguliavimą. Vadovaujantis Kodeksu (3 str. 50 d., 24⁴ str.), Tinklo nuostatai yra rengiami kiekvieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir jame nustatoma atitinkamam tarnybinio traukinių tvarkaraščiui galiojanti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo tvarka bei kitas aktualus, su infrastruktūros naudojimu susijęs reguliavimas. Šios administracinės bylos ginčo objektas – Tinklo nuostatai, galioję 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio metu, t. y., nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 10 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas išsamiai paaiškino savo skunde pirmosios instancijos teismui, kad Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktas buvo nustatytas neteisėtai ir diskriminavo privačias geležinkelio įmones, tarp jų ir pareiškėją. Pareiškėjui 2020–2021 metais nebuvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, nes jis buvo pripažintas kaip nepasirengęs veiklos vykdymui pagal Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktus bei, atitinkamai, Tinklo nuostatuose nustatytą pareiškėjų vertinimo tvarką. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos taryba 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1S-162(2023) konstatavo, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos veiksmais, patvirtinus privačias geležinkelio įmones, tarp jų ir pareiškėją, diskriminuojančius Prioriteto taisyklių 1.1, 2.1 ir 2.7 punktus, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Tai reiškia, kad ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktas turi būti pripažintas neteisėtu, kadangi jis buvo priimtas Prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktų pagrindu.
Pareiškėjas nurodo, kad Tinklo nuostatai buvo taikomi tik 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo metu, taigi, šios administracinės bylos nagrinėjimo metu jų galiojimas baigėsi. Tačiau teismas, nutraukdamas administracinę bylą, iš esmės formuoja praktiką, kad teisme negali būti tikrinamas jau nebegaliojančio teisės akto teisėtumas, nes tai neva nesukeltų teisinių pasekmių pareiškėjui. Tai reiškia, kad kaskart pasibaigus tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir baigus galioti atitinkamiems Tinklo nuostatams, teismas nebetikrintų pareiškėjui taikytų Tinklo nuostatų teisėtumo. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo formuojama praktika yra ydinga, kadangi iš esmės yra paneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą ir patikrinti jo atžvilgiu taikyto teisės akto teisėtumą. LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į LVAT išnagrinėtą administracinę bylą Nr. eAS-547-968/2020. Teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti administracinę bylą remdamasis aplinkybe, kad Tinklo nuostatai jau yra nebegaliojantys ir teismo sprendimas pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių padarinių.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartimi buvo pažeista teisė kreiptis į teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Šioje administracinėje byloje ginčas kilo būtent dėl objektyvios teisinės tvarkos apsaugos (pranc. k. recours objectif), t. y. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo priimtų Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkto, kurio pagrindu pareiškėjui nebuvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Pareiškėjas pažymi, kad jis įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, ginčydamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtintą Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkte nustatytą pareiškėjų vertinimo tvarką, bei, atitinkamai, Tarnybos Įsakymą. Pažeidus pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, kartu paneigiami ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai. Teismas, nutraukdamas administracinę bylą, neužtikrino objektyvios teisinės tvarkos apsaugos ir nepatikrino Tinklo nuostatų ir, atitinkamai, Įsakymo teisėtumo, nenustatė, ar konkrečiu atveju nebuvo padarytas teisės aktų pažeidimas, ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas neviršijo savo kompetencijos. Teisė į teisingą teismą apima pareiškėjo teisę į viešą bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką bei teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas administracinę bylą nagrinėja jau nuo 2021 metų, bei tai, kad galiausiai nusprendė ją nutraukti, savo sprendimą grįsdamas neva teisinių padarinių nebuvimu pareiškėjui, tokie teismo veiksmai laikytini pažeidžiančiais Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.
Pareiškėjas nurodo, kad Tinklo nuostatų teisėtumo patikrinimas turi teisines pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui yra pateikęs skundą dėl žalos atlyginimo iš valstybės, kuris nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI2-1373-423/2026 (toliau – Žalos byla). Pareiškėjas Žalos byloje, be kita ko, prašo jam iš valstybės priteisti pareiškėjo patirtus nuostolius dėl nepagrįstai 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui pareiškėjui nepaskirtų jo prašytų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Skirstant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus aktualiu laikotarpiu, pareiškėjui buvo taikyti neteisėti Prioriteto taisyklių punktai bei Tinklo nuostatu 10 priedo 9 punkte nustatyta pareiškėjų pasirengimo vertinimo tvarka. Taigi, pareiškėjas yra suinteresuotas, kad teisme būtų atlikta Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkto, taikyto skirstant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2021-2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiu, teisėtumo patikra. Pareiškėjo atlikti procesiniai veiksmai taip pat rodo, kad jis buvo suinteresuotas bylos išnagrinėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „LTGlink“ atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą, kadangi Tinklo nuostatai yra negaliojantys. Atsakovo manymu, nutartimi ginčas nutrauktas ne tik dėl to, kad Tinklo nuostatai yra nebegaliojantys (pasibaigus aktualiam laikotarpiui), bet ir dėl to, kad skundžiamos jų nuostatos apskritai yra nebeaktualios, t. y. galiojančiuose (2025–2026 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio) tinklo nuostatuose nenumatytas toks reguliavimas, kokį skundė pareiškėjas. Pats pareiškėjas yra pripažinęs, kad teisinis reguliavimas pasikeitė ir jame nebėra nuostatos, atitinkančios Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktą. Teismas skundžiamą nutartį priėmė įvertinęs tiek iš esmės pasikeitusį reguliavimą, tiek tai, kad pareiškėjas šią aplinkybę pripažino, taigi, net ir išnagrinėjus bylą iš esmės, teismo procesinis sprendimas nebesukurtų teisių ir pareigų ginčo šalims.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tinklo nuostatai tik įgyvendino Prioriteto taisykles, kurių teisėtumas nagrinėjamas kitame administraciniame ginče (administracinėje byloje Nr. eA-546-552/2026) tarp Konkurencijos tarybos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (pareiškėjas ir atsakovas dalyvauja tik kaip tretieji suinteresuoti asmenys). Atsakovo įsitikinimu, žalos kilimas kitoje pareiškėjo inicijuotoje byloje gali būti siejamas su Prioriteto taisyklėmis, bet ne su Tinklo nuostatais.
Pasak atsakovo, nutraukus bylą, pareiškėjo teisės nėra ribojamos – jis gali jas ginti kitais būdais, ką atskirajame skunde pareiškėjas patvirtino tai darąs. Tuo tarpu ginčo dėl Tinklo nuostatų tolimesnis nagrinėjimas nesukeltų teisinių pasekmių. Atsakovo įsitikinimu, bylos nutraukimas nepažeidžia teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą. Vadovaujantis susiformavusia LVAT praktika, administraciniai teismai turi teisę nutraukti bylą, jei akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nebesukelia teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, kaip bylą, nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nes nustatė, kad pareiškėjo ginčijami Tinklo nuostatai (10 priedo 9 punktas) negalioja, todėl darė išvadą, kad Tinklo nuostatai pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos dalyku.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, pažeidė pareiškėjo teisę į jo pažeistų teisių teisminę gynybą, kadangi ginčijamo akto teisėtumą teismas turėjo vertinti pagal jo priėmimo metu buvusias aplinkybes. Tinklo nuostatų ginčijama dalis buvo nustatyta neteisėtai. Diskriminuojant pareiškėją ir kitus vežėjus, pareiškėjui 2020–2021 metais nebuvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai.
Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti ABTĮ 103 straipsnyje, vienas iš jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.). Tai reiškia, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų – ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui, bylą nutraukia. Šis bylos nutraukimo pagrindas būtent susijęs su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimu laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, šiuo atveju – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų, viena iš kurių – ginčo priskirtinumas teismui, tačiau ne su materialiąja teise į skundo patenkinimą (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-274-822/2023).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti AB „LTG Infra“ generalinio direktoriaus 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. ĮS-PAJ(LGI)-462 (2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. ĮS-PAJ(LGI)-709 redakcija) patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros 2021–2022 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkte nustatytą pareiškėjų pasirengimo panaudoti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus vertinimo tvarką, įpareigoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją nustatyti objektyvius pareiškėjų pasirengimo panaudoti pajėgumus vertinimo kriterijus; panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Įsakymą.
Kodekso 3 straipsnio 50 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija) nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – dokumentas, kuriame nurodomos naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apmokestinimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklės, terminai, procedūros ir kriterijai, įskaitant kitą informaciją, kurios reikia kreipiantis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo.
Kodekso 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1858 redakcija) nustatyta rinkos reguliuotojo funkcija, t. y. savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, rinkos reguliuotojo sprendimai ar jų nepriėmimas per nustatytą terminą gali būti skundžiami teismui.
LVAT 2025 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-6-789/2025, be kita ko, konstatavo, kad Kodekso normomis įgyvendinamos Direktyvos 2012/34ES 56 straipsnyje yra įtvirtinta pareiškėjo teisė apskųsti reguliavimo institucijai, be kita ko, infrastruktūros valdytojo sprendimus dėl preliminarių ir galutinių tinklo nuostatų redakcijų, tinklo nuostatuose nustatytų kriterijų, taip pat nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijų priimtiems sprendimams būtų taikoma teisminė kontrolė.
Įvertinus nustatytas aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo ir LVAT praktikos kontekste, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019).
Taigi aplinkybė, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu nustojo galioti pareiškėjo skundžiama Tinko nuostatų dalis, savaime nereiškia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punkto panaikinimo negali būti administracinės bylos dalyku, nes teismas turi patikrinti ginčijamo administracinio akto teisėtumą, buvusį jo priėmimo metu.
Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad Tinklo nuostatų 10 priedo 9 punktas negalioja ir nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, t. y. nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Taigi konstatuoti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pagrįstumą (nepagrįstumą) galima tik išnagrinėjus administracinį ginčą iš esmės.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ atskirąjį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės. Nutartis neskundžiama.