Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. N. (K. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)); uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 18² dalį, pažeidžiamas asmuo – tai asmuo turintis specialiųjų poreiki, pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Nepaisant to, jog Migracijos departamentas žinojo, kad ji savo prieglobsčio prašymą grindžia (duomenys neskelbtini), šios aplinkybės atsakovo nebuvo vertinamos kaip indikuojančios asmens pažeidžiamumą ir net nesvarstyta jai taikyti specialiąsias procedūrines garantijas, nagrinėjant jos prieglobsčio prašymą, atitinkamai ir vertinant jos pasakojimo patikimumą, kas tiesiogiai lėmė netinkamą jos prieglobsčio prašymo vertinimą ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Neužtikrinus tinkamų specialiųjų procedūrinių garantijų (prašymas nagrinėtas skubos tvarka, pažeidžiamumo vertinimas atliktas tik jau po apklausų atlikimo, apklausą atliko vyriškos lyties specialistai, nedalyvavo nei advokatas, nei psichologas, neatsižvelgta į jos pažeidžiamumą vertinant jos teiginių patikimumą), nebuvo užtikrintas ir tinkamas pareiškėjos parodymų vertinimas, atitinkamai ir jos pasakojimo patikimumo vertinimas ar vertinimas dėl jos atitikties tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams.

Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja dėl jos paaiškintų aplinkybių nebus persekiojama savo kilmės valstybėje bei kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

Įstatymo X2 skyriaus 140¹⁴ straipsnio 3 dalis numato, jog Lietuvos Respublikoje esant paskelbtai nepaprastajai padėčiai dėl masinio užsieniečių antplūdžio nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, šio Įstatymo 76 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos netaikomos. Atsižvelgiant į tai, kad nepaprastoji padėtis nėra atšaukta, nelydimų nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir prieglobsčio prašytojų, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą, prieglobsčio prašymai gali būti nagrinėjami skubos tvarka.

Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 23 d. specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimą gavo prieš vykdant pirminę apklausą (2025 m. lapkričio 18 d.), todėl pareiškėjos cituojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 35 punkto veiksmo atlikimas pakartotinai įvertinti pareiškėjos pažeidžiamumą nėra logiškas. Nagrinėjant Tvarkos aprašo IV skyrių nuosekliai, šio aprašo 35 punktas vykdomas, kai po prieglobsčio prašymo pateikimo ir pirminės apklausos ir Migracijos departamento prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo (ne)nustatymo yra gaunama Priėmimo ir integracijos agentūros (toliau – ir PIIA, Agentūra) specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo ataskaita. Šiuo atveju Migracijos departamentas gavo PIIA ataskaitą prieš prieglobsčio prašymo padavimą. Migracijos departamentas, vykdydamas pirminę apklausą ir konstatuodamas (ne)pažeidžiamumą ir specialiųjų priemonių būtinumą, įvertino PIIA pateiktos ataskaitos turinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-947 „Dėl Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Užsieniečių pažeidžiamumo nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Pažeidžiamumo nustatymo aprašas) 8 punktu, vien užsieniečio priskyrimas vienai iš šio aprašo 4 punkte (asmenys nurodyti Įstatymo 2 str. 18² d. ir kiti užsieniečiai, kurie gali turėti specialių poreikių) nurodytų asmenų grupių savaime nelemia šio asmens pažeidžiamumo ir specialiųjų poreikių.

Pareiškėjos pasakojime nustatyti prieštaravimai tarp jos pateiktų faktų turi esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, nes jeigu nebuvo (duomenys neskelbtini), tai, tikėtina, nebuvo ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, jog nustatyti prieštaravimai tarp pareiškėjos pateiktų faktų, kurie turi esminę įtaką prieglobsčiui suteikti, konstatuotina, jog pareiškėja savo veiksmais klaidino tyrimą.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, jog pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl savo amžiaus tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), tiek Utenos apylinkės teismui, tiek Migracijos departamentui. Ji nurodė, jog gimė (duomenys neskelbtini) ir yra nepilnametė. PIIA atlikus pareiškėjos amžiaus nustatymo tyrimą, buvo nustatyta, jog ji yra pilnametė, jos biologinis amžius yra apie (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) metų intervale. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančią informaciją Lietuvos valstybės institucijoms dėl savo amžiaus, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ne iš karto po jos sulaikymo, o praėjus beveik trims mėnesiams, neteisėtai pasišalino iš Ruklos 5 priėmimo centro ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebendradarbiavo su VSAT pareigūnais jos sulaikymo metu, darytina išvada, jog užsienietė yra bendrai nepatikima.

Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Pareiškėja nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės, todėl jos deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pagal Ginkluotų konfliktų vietų ir įvykių duomenų projekto (ACLED) naujausius statistinius duomenis ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) ataskaitą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gimė ir daugiau nei 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), todėl yra pažįstama su šalies kultūra ir šalyje taikomais įstatymais / papročiais. Ji turi šeimos palaikymo tinką, gyveno tetos šeimoje ((duomenys neskelbtini)). Ji priklauso (duomenys neskelbtini) klanui. Taigi, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, apsunkinančių pareiškėjos galimybes suvokti, įvertinti ir išvengti beatodairiško smurto. Atsižvelgiant į tai, jog kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)regionuose), nėra realios rizikos pareiškėjai būti asmeniškai paveiktai beatodairiško smurto, kaip tai suprantama pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 15 straipsnio c punktą, tai pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Priimant sprendimo dalį išsiųsti pareiškėją, buvo įvertinti Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai. Taip pat nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio pagrindų, dėl ko pareiškėjos išsiuntimas būtų draudžiamas. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos atveju bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėja ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, užsienietės duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

II.

Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėja buvo pripažinta pažeidžiamu asmeniu (Įstatymo 2 str. 18² p.) dėl šių specialiųjų poreikių: (duomenys neskelbtini).

Teismas akcentavo, kad yra itin reikšminga, jog Migracijos departamento ginčo tyrimo metu žinota, tačiau iš esmės dėl vienokių ar kitokių priežasčių (kurių Migracijos departamentas jokiais įrodymais neįrodinėjo) ignoruota aplinkybė apie prieglobsčio prašytojos pateiktą rašytinį įrodymą – gimimo liudijimo kopiją, tačiau šio rašytinio dokumento (ne)tyrimą ir (ne)vertinimą – kas akivaizdžiai įrodo, jog Migracijos departamentas neatliko išsamaus ir objektyvaus prieglobsčio prašytojos individualią padėtį lemiančių aplinkybių viseto vertinimo. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl šio dokumento galimo netikrumo, duomenų netikslumo, jame esančių duomenų įrodomosios reikšmės (jog negali patvirtinti asmens tapatybės, nes surašomas tik iš asmens žodžių ir patvirtina tik gimimo faktą ir pan.), kadangi šių aplinkybių vertinimas turėjo būti Migracijos departamento prieglobsčio prašymo tyrimo vertinimo dalykas, todėl niekaip nepaneigia ir / ar nesumažina padaryto procedūrinio pažeidimo reikšmingumo.

Teismo vertinimu, ginčo situacijoje, kuomet kilo abejonės dėl prieglobsčio prašytojos tapatybės ir amžiaus, t. y. ar ji yra nepilnametė, įvertinant tai, jog šis duomuo yra vienas iš pažeidžiamo prieglobsčio prašytojo socialinių poreikių ir procedūrinių garantijų prieglobsčio suteikimo procedūros metu taikymą lemiančių kriterijų (nelydimas nepilnametis), o Agentūros 2025 m. spalio 20 d. sprendimo N. 9K-22833 „Dėl užsienietės K. M. (ILTU (duomenys neskelbtini)) amžiaus nustatymo“ rezultate buvo nustatyta, kad pareiškėjos biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) intervale, t. y. akivaizdžiai yra labai artimas prieglobsčio prašytojos Migracijos departamento pareigūnui įvardintam amžiui (gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžius)), šis rašytinis dokumentas turėjo esminės reikšmės nustatant esminius faktus, turinčius įtakos prieglobsčio prašytojos individualios situacijos vertinimui, taip pat ir prieglobsčio prašytojos pasakojimo nuoseklumui bei patikimumui įvertinti.

Teismas akcentavo, kad visapusiškai neištyrus ir neįvertinus pareiškėjos nurodomų galbūt objektyvių duomenų, įvertinus tai, kad specialiųjų poreikių turinti pareiškėja pakartotinai buvo apklausta neužtikrinus jai, kaip pažeidžiamai prieglobsčio prašytojai, specialiųjų procedūrinių garantijų, neišsiaiškinus pareiškėjos specialiųjų poreikių, būtų pernelyg skubota teigti, jog pažeidžiama pareiškėja laikytina nepatikima, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių ir ar 2025 m. lapkričio 28 d. apklausos, atliktos jai neužtikrinus specialiųjų procedūrinių garantijų (pvz., psichologo, advokato, moteriškos lyties vertėjų ir apklausiančiojo pareigūno ir pan.), metu duotas pasakojimas yra (ne)patikimas ir kad prieglobsčio prašytojos pasakojimui negalėtų būti taikoma „abejonės privilegija“. Teismas pabrėžė, jog prieglobsčio prašytojos pasakojimų abstraktumas, negalėjimas atsiminti tam tikrų kilmės valstybę palikti paskatinusių įvykių ar jų detalių, gali būti susijęs ne tik su siekiu nuslėpti tam tikrą informaciją, tačiau ir su pažeidžiamo asmens sveikatos būkle, turimais gebėjimais, orientavimusi laike ir erdvėje. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo atveju apklausos metu prieglobsčio prašytoja nurodė neturinti išsilavinimo, nesanti gerai skaičiuojanti, nelabai besiorientuojanti datose, tačiau Migracijos departamentas šių aplinkybių netyrė ir Sprendimu neįvertino.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas neatliko rūpestingo ir atidaus pažeidžiamos pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį individualaus tyrimo, taip pat objektyviai nepagrindė Sprendimo išvados, jog pareiškėjai prieglobstis nesuteiktinas. Atsakovo surinkti duomenys apie ginčo situaciją ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nebus kankinama, su ja nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jos orumas, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės, todėl, neatlikus išsamaus aplinkybių, nustačius ir užtikrinant pažeidžiamai prieglobsčio prašytojai specialiąsias procedūrines garantijas, užtikrinant ir vertinant pareiškėjos pažeidžiamumą dėl (duomenys neskelbtini), Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir dėl to pareiškėjos skundas tenkinamas. Teismas nurodė, kad panaikinus Sprendimą, Migracijos departamentas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

III.

Pagal Pažeidžiamumo nustatymo aprašo 6 punktą, nustačius, jog užsienietis yra pažeidžiamas asmuo, ši informacija (nurodomas užsieniečio vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, kontaktinė informacija (telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas), pažeidžiamumo kategorija, asmens specialūs poreikiai) per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) perduodama Migracijos departamentui. Specialius poreikius nustato ne Migracijos departamentas, o darbuotojai, atliekantys specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimą. Iš abejų atliktų vertinimų matyti, jog nei viename pareiškėjai nebuvo nustatyti jokie specialieji poreikiai, įskaitant „Skirkite tinkamai apmokytą atsakingą pareigūną“, „Reikėtų atsižvelgti į prašytojo pageidavimą dėl prieglobsčio procese dalyvaujančio arba pokalbį dėl prieglobsčio vedančio darbuotojo lyties“, „Reikėtų atsižvelgti į prašytojo pageidavimą dėl prieglobsčio procese dalyvaujančio arba pokalbį dėl prieglobsčio procese dalyvaujančio vertėjo lyties“. Pareiškėja skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodžiusi apklausos metu ar kurios prieštarautų apklausos metu padotuotiems parodymams, taigi teismo argumentai, jog Migracijos departamentas netinkamai atliko apklausą ir surinkti duomenys gali būti nepatikimi, yra nepagrįsti.

Migracijos departamentas nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjos teismo posėdžio metu pateikto gimimo liudijimo neįvertinimas yra pagrindas konstatuoti Sprendimo neteisėtumą. Pagal UNICEF pateiktą informaciją, (duomenys neskelbtini). Įvertinus, jog pareiškėja teigia, kad yra (duomenys neskelbtini), abejotina, jog ji buvo užregistruota jai tik gimus ir išduotas gimimo sertifikatas, valstybinių organų, ką tik po gimimo. Taigi, labai tikėtina, jog pareiškėjai anksčiau nebuvo išduotas gimimo liudijimas, kas kelia pagrįstų abejonių dėl gimimo liudijimo kopijoje esančios informacijos patikimumo.

Pareiškėja pateikė gimimo liudijimą, kuris išduotas (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjos apklausos metu pateiktus parodymus pareiškėja laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2025 m. balandžio mėn. iš (duomenys neskelbtini) neišvyko. Nesant jokių oficialių dokumentų, pagrindžiančių, kada pareiškėja yra gimusi, pagrįsta manyti, jog gaunant gimimo liudijimą, gimimo data ir kita informacija nustatoma pagal prašymą pateikusio asmens ir(ar) šeimos nario / klano seniūno liudijimą. Pagal Norvegijos surinktą kilmės valstybės informaciją didžioji dalis gimimo liudijimų (duomenys neskelbtini), net ir (duomenys neskelbtini), yra klastotės arba nepakankamai patvirtina asmens tapatybę, todėl kyla didelių problemų, susijusių su patvirtintos tapatybės patikimumu. Kitame Norvegijos leidinyje akcentuota, jog „(duomenys neskelbtini)“. Nors šiame leidinyje kalbama apie paso procedūras, daryti prielaidą, jog išduodant žemesnę reikšmę turintį dokumentą būtų taikomos griežtesnės patikros priemonės nėra pagrindo. Taigi, gimimo liudijime nurodyta data vertinama kritiškai.

PIIA sprendimu dėl pareiškėjos amžiaus nustatymo pareiškėja pripažinta pilnamete, vertinimą atliko kompetentingi specialistai ir nėra pagrindo abejoti atlikta amžiaus nustatymo procedūra. PIIA atliktame 2025 m. gruodžio 11 d. vertinime taip pat naudoja gimimo datą, nustatytą pagal atliktą amžiaus nustatymo sprendimą. Be to, VSAT sulaikymo metu pareiškėja vengė nurodyti savo gimimo datą, prisistatant keisdavo asmens duomenis.

Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog nors gimimo liudijimai išduoti valstybės organų, juose esanti informacija dažnai nėra tikrovės atitinkanti ir tokia informacija kaip gimimo datos yra nustatomos ne oficialiais duomenimis, o pagal asmenų pateiktus parodymus. Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją, atliktą amžiaus nustatymo tyrimą, kuria pareiškėja pripažinta pilnamete, bei tai, kad pareiškėjos pateiktuose dokumentuose vienintelė esminė informacija yra jos gimimo data, kuri yra paneigta atliktu amžiaus nustatymo tyrimu, teismo argumentai dėl šio dokumento yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 26S27885 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos K. M. N. (K. M.) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, priėjęs prie išvados, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas skubotai, nesurinkus, neįvertinus visų pareiškėjos prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių dėl pažeidžiamos prieglobsčio prašytojos individualios padėties, neužtikrinus visų pareiškėjos asmens byloje nustatytų pažeidžiamų prieglobsčio prašytojo specialiųjų procedūrinių garantijų.

Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad: specialius poreikius nustato ne Migracijos departamentas, o darbuotojai, atliekantys specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimą, tačiau nei viename vertinime pareiškėjai nebuvo nustatyti jokie specialieji poreikiai; kilmės valstybės informacija patvirtina, jog nors gimimo liudijimai išduoti valstybės organų, juose esanti informacija dažnai neatitinka tikrovės ir tokia informacija kaip gimimo datos yra nustatomos ne oficialiais duomenimis, o pagal asmenų pateiktus parodymus; Priėmimo ir integracijos agentūros sprendimu pareiškėja pripažinta pilnamete ir nėra pagrindo abejoti atlikta amžiaus nustatymo procedūra.

Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, įvertinant apeliacinio skundo argumentus, patikrinamas ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

Prašymo suteikti prieglobstį priimtinumo ir nagrinėjimo tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo IV skyriuje. Tvarkos aprašo 34 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, įvertinęs prašyme suteikti prieglobstį pateiktus duomenis ir atsižvelgdamas į pažymėtus Aprašo 2 priede nurodytus požymius, kurie gali būti reikšmingi nustatant, ar prieglobsčio prašytojui taikytinos specialiosios procedūrinės garantijos (kol Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka nėra nustatyta, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo), nustato prieglobsčio prašytojui specialiąsias procedūrines garantijas, nurodytas Aprašo 3 priede, ir pažymi jas MIGRIS asmens byloje. Kai Migracijos departamentas iš Priėmimo ir integracijos agentūros gauna prieglobsčio prašytojo specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo ataskaitą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas iš naujo įvertina specialiųjų procedūrinių garantijų poreikį prieglobsčio prašytojui ir, nustatęs tokių garantijų poreikį, pažymi taikomas specialiąsias procedūrines garantijas MIGRIS. Atlikdami Apraše nustatytas procedūras, Migracijos departamento valstybės tarnautojai užtikrina asmens byloje pažymėtų specialiųjų procedūrinių garantijų laikymąsi (Tvarkos aprašo 35 p.).

Iš Tvarkos aprašo 3 priede nurodyto prieglobsčio prašytojui taikytinų specialiųjų procedūrinių garantijų sąrašo matyti, jog turi būti užtikrinama, kad prieglobsčio prašytojo apklausą atliktų tos pačios lyties valstybės tarnautojas ir vertėjas, taip pat turi būti atsižvelgiama į prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumą vertinant jo (jos) teiginių patikimumą.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 18² dalį, pažeidžiamas asmuo – tai asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo metu pareiškėjos padėtis buvo vertinama kaip (duomenys neskelbtini) („Specialiųjų poreikių turintys asmenys“ 6 p.) ir rekomenduojama tęsti psichologinės būklės stebėseną, užtikrinti saugią aplinką. 2025 m. gruodžio 11 d. specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo metu pareiškėjos padėtis buvo vertinama kaip (duomenys neskelbtini) („Specialiųjų poreikių turintys asmenys“ 6 p.). Taigi, tiek 2025 m. rugsėjo 23 d., tiek 2025 m. gruodžio 11 d. specialiųjų poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo metu pareiškėjos padėtis buvo vertinama kaip pažeidžiamo asmens (Įstatymo 2 str. 18² d.), todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nei viename vertinime pareiškėjai nebuvo nustatyti jokie specialieji poreikiai.

Kaip minėta, viena iš prieglobsčio prašytojui taikytinų specialiųjų procedūrinių garantijų yra tai, jog turi būti užtikrinama, kad prieglobsčio prašytojo apklausą atliktų tos pačios lyties valstybės tarnautojas ir vertėjas. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojos (pareiškėjos) apklausą 2025 m. lapkričio 28 d. vykdė vyriškos lyties Migracijos departamento pareigūnas bei vertėjavo du vyriškos lyties vertėjai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad specialiųjų poreikių turinti pareiškėja pakartotinai buvo apklausta neužtikrinus jai, kaip pažeidžiamai prieglobsčio prašytojai, specialiųjų procedūrinių garantijų.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovui buvo kilusi abejonė dėl prieglobsčio prašytojos amžiaus, t. y. ar ji yra nepilnametė, todėl buvo atlikta užsieniečių amžiaus nustatymo procedūra ir Agentūros 2025 m. spalio 20 d. sprendime N. NN-88 „Dėl užsienietės K. M. (ILTU (duomenys neskelbtini)) amžiaus nustatymo“ konstatuota, jog užsienietė, (duomenys neskelbtini) pilietė K. M., yra pilnametė, jos biologinis amžius yra apie (duomenys neskelbtini) metų, t. y. (duomenys neskelbtini) metų intervale.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, o atsakovas apeliaciniame skunde šios aplinkybės neneigia, kad pareiškėja Ruklos priėmimo centrui pateikė rašytinį įrodymą – gimimo liudijimo kopiją, kuria pareiškėja grindė savo tapatybės duomenis (vardą, pavardę ir gimimo datą) ir apie kurį Migracijos departamentui buvo žinoma tyrimo metu, tačiau šis rašytinis įrodymas ginčijamame Migracijos departamento Sprendime nebuvo įvertintas. Teismas sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos dokumente fiksuoti duomenys apie moterį K. M. N., gimimo data (duomenys neskelbtini), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini), tėvo – M. N., motinos – M. H. D., gimimo vieta – (duomenys neskelbtini). Dokumento išdavimo data – (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgus į tai, kad Agentūros buvo nustatyta, jog pareiškėjos biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) metų intervale, t. y. labai artimas prieglobsčio prašytojos 2025 m. lapkričio 28 d. apklausoje įvardintam amžiui (gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metų amžius)), taip pat įvertinus, jog šis duomuo yra vienas iš pažeidžiamo prieglobsčio prašytojo socialinių poreikių ir procedūrinių garantijų prieglobsčio suteikimo procedūros metu taikymą lemiančių kriterijų (nelydimas nepilnametis), teisėjų kolegija mano, kad šis rašytinis įrodymas (gimimo liudijimo kopija) Migracijos departamento taip pat turėtų būti įvertintas kartu su kitais pareiškėjos prieglobsčio byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl gimimo liudijimo galimo netikrumo ir netikslumo galėtų būti teisiškai reikšmingi tuo atveju, jeigu šiais argumentais būtų grindžiamas Migracijos departamento Sprendimas. Tačiau, kaip minėta, dėl pareiškėjos pateiktos gimimo liudijimo kopijos Migracijos departamento Sprendime nepasisakyta ir šis įrodymas atsakovo nebuvo įvertintas.

Nagrinėjamu atveju nustačiusi, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas nebuvo įvertintas individualiai, teisės aktų nustatyta tvarka neįvertintas pareiškėjos pažeidžiamumas ir jo įtaka pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį tyrimo procedūrai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį tyrimą atliko netinkamai ir tai yra pagrindas panaikinti Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. lapkričio 18 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.