Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. C. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. C. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog, įsigaliojus Sprendimui dėl prieglobsčio, pareiškėjas prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje, be to, pareiškėjas nebendradarbiauja sprendžiant jo grįžimo į užsienio valstybę klausimą, pagrįstai skundžiamu Sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždraudė jam 2 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvedė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 12 d., kai su grupe kitų asmenų neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką; jis nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių ir / ar suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje dokumentų. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas 2022 m. sausio 6 d. Sprendimu dėl prieglobsčio nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), šis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 11 d. Skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė: 1) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu jis išvyko iš Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijos ne vykdant šį sprendimą, – nuo išvykimo dienos; 3) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijos ne vykdant šį sprendimą, – nuo išvykimo dienos; 4) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Dėl pareiškėjo išsiuntimo

Teisėjų kolegija Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (šiuo metu – Regionų administracinis teismas) buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2959-821/2022 pagal pareiškėjo François C. S. skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 22S55149 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Minimoje byloje pateikti dokumentai (pareiškėjo (prieglobsčio prašytojo) pirminės apklausos protokolas, apklausos transkripcijos nuorašas, raštas dėl laikinosios rūpybos nustatymo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos raštas dėl amžiaus nustatymo ir kt.) patvirtina, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jis yra nelydimas nepilnametis, jam buvo skirtas laikinas rūpintojas; atliekant pareiškėjo apklausą, dalyvavo jo atstovas advokatas; nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Sprendimo dėl prieglobsčio teisėtumo teisme, taip pat dalyvavo pareiškėjo atstovas advokatas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad, nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, t. y. nepilnametis, todėl nebuvo tinkamai ginamos jo teisės. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo dėl prieglobsčio teisėtumo ir pagrįstumo, 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Apskundus šį sprendimą apeliacinės instancijos teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2339-654/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami pareiškėjo skundą dėl Sprendimo dėl prieglobsčio pagrįstumo ir teisėtumo, vertino atsakovo pateiktus duomenis dėl pareiškėjo amžiaus ir kt., tačiau nenustatė, kad atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiais teismų procesiniais nustatytų aplinkybių. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas atsakovo Sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti ir įverti perspėjimą į SIS, tačiau nėra nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo, konstatuotina, jog atsakovo veiksmai / neveikimas nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę. Pagal Įstatymo 125 straipsnio 7 dalį, sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nelegaliai kirtęs valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo atmestas atsakovo Sprendimu dėl prieglobsčio, kuris įsiteisėjo 2022 m. gegužės 11 d. Kadangi pareiškėjas neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir kelionės dokumento, nebuvo galimybės iš karto jam grįžti į kilmės šalį, todėl atsakovas kreipėsi į pareiškėjo kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl pareiškėjo tapatybės nustatymo ir kelionės dokumento išdavimo. Byloje taip pat nustatyta, kad, gavus pareiškėjo kilmės valstybės informaciją apie jo tapatybę ir kelionės dokumento išdavimą, 2026 m. vasario 11 d. atsakovas pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųstu pranešimu paprašė nurodyti, ar jis sutinka savanoriškai išvykti į kilmės valstybę bei paaiškino galimybę kreiptis į Tarptautinę Migracijos Organizaciją dėl pagalbos savanoriškai grįžtant į kilmės valstybę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per atsakovo nurodytą terminą (iki 2026 m. vasario 17 d.) pateikė atsakymą į minėtą pranešimą.

Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvą ir joje yra neteisėtai, t. y. neturėdamas jo teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į atsakovą dėl galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesuteikdamas laikotarpio savanoriškai išvykti. Sprendimas priimtas gavus pareiškėjo kilmės valstybės informaciją apie jo tapatybę ir kelionės dokumento išdavimą. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo pilnametis.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aplinkybės, kad atsakovas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjui, kaip nelydimam nepilnamečiui, negrąžinus jo į užsienio valstybę, pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo priimtas sprendimas negrąžinti pareiškėjo į kilmės valstybę ir dėl to atsirado pagrindas išduoti jam ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (Įstatymo 129 str. 2 d.). Byloje pateiktas pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 28 d. prašymas suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes jo išsiuntimo procesas užtruko, ir atsakovo pateiktas atsakymas į minimą prašymą patvirtina, kad, priėmus Sprendimą dėl prieglobsčio, buvo vykdoma pareiškėjo išsiuntimo / grąžinimo procedūra, kuri užtruko dėl objektyvių priežasčių (žr. šios nutarties 34 p.). Atsakovas atsiliepime taip pat patvirtino, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė likti Lietuvos Respublikoje, kol buvo sprendžiamas jo grąžinimo į kilmės valstybę klausimas, tačiau jam nebuvo išduotas nei dokumentas, suteikiantis teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje (viza), nei dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimas laikinai gyventi).

Įstatymo 128 straipsnio 1 dalis nustato, kad, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, priimdamas spendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, išnagrinėjo visas Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įvertino pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybes, jo buvimo Lietuvoje teisėtumą (kad pareiškėjas Lietuvoje yra neturėdamas teisinio pagrindo), jo socialinius ryšius (pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikos piliečiais, gyvenančiais Lietuvoje, ar asmenimis, turinčiais leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje). Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo ekonominius ryšius, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 3 d. dirbo uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB)„Termodinamika“, o nuo 2023 m. birželio 8 d. dirba UAB „Kvado“. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo atliekamas darbas buvo nekvalifikuotas, todėl padarė išvadą, jog asmuo nesudėtingai galėtų susirasti identišką ar panašaus pobūdžio darbą kilmės valstybėje, o tokio pobūdžio darbo netekimas nesukeltų neproporcingos žalos. Atsakovas konstatavo, kad kvalifikacijos nereikalaujantys darbo santykiai Lietuvos Respublikoje, vykdyti pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nėra laikomi esminiu veiksniu, kuris taptų pagrindu nevykdyti užsieniečio išsiuntimo.

Dėl draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) 5 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Tvarkos 42 punkte įtvirtinta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis, atsižvelgiama į: 42.1 priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta suteikti prieglobstį ar jis buvo panaikintas; 42.2 esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius Lietuvos Respublikoje; 42.3 tai, ar užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūromis; 42.4 geriausius vaiko interesus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Tvarkoje. Departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytas aplinkybes nustatant pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti terminą, pažymi, kad pareiškėjui draudimas atvykti buvo nustatytas itin formaliai, pvz., neįvertinus priežasčių, dėl kurių atsisakyta suteikti prieglobstį pareiškėjui, kitų reikšmingų aplinkybių. Sprendime iš esmės nėra pateikti motyvai dėl draudimo atvyti nustatymo ir šio draudimo laikotarpio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, nes jame nėra nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai. Dėl nurodytų priežasčių ši Sprendimo dalis yra panaikinama.

Taip pat panaikinama Sprendimo dalis, kurioje nurodyta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) 2 metus, nes šis sprendimas buvo priimtas naikintino sprendimo dėl draudimo atvykti į Lietuvą pagrindu (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esnmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai paliko galioti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, tačiau netinkamai įvertino Sprendimo dalių dėl draudimo atvykti ir įspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o Sprendimo dalys dėl draudimo atvykti ir įspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą panaikinamos.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl 1 222,50 Eur (1 200 Eur už skundo teismui parengimą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 511,50 Eur (500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,50 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Pareiškėjas, pagrįsdamas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2026 m. vasario 27 d. sąskaitą faktūrą RL Nr. 0460, SEB banko 2027 m. vasario 27 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, o pagrįsdamas išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas pateikė 2026 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. RL Nr. 0494, SEB banko 2027 m. gegužės 20 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad už pareiškėją 1 222,50 Eur už skundo parengimą ir 511,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą advokatų profesinei bendrijai „Relex“ sumokėjo byloje nedalyvaujantis asmuo L. S..

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-115-463/2026, 2024 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1774-821/2024 ir kt.). Jeigu ABTĮ nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo suteikta advokato teisinė pagalba, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatų profesinės bendrijos „Relex“ advokato R. S., bei tai, kad L. S. sumokėjo minimai advokatų profesinei bendrijai pagal jos pateiktas 2026 m. vasario 27 d. ir 2026 m. gegužės 20 d. sąskaitas, šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas nepaisant to, kad už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas asmuo – L. S..

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo prašoma priteisti 1 200 Eur suma už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą ir pateikimą bei 500 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.9 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 822,50 Eur (800 Eur už skundo parengimą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 11,50 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą ir jo priedus elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo mokėti 75 procentus už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 11,25 Eur (ABTĮ 35 str. 2 ir 3 d.), todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 11,25 Eur suma. Pareiškėjui iš viso priteisiama 311,25 Eur (300 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Sumokėta žyminio mokesčio permoka (0,25 Eur) pareiškėjui grąžinama. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo F. C. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo F. C. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 26S44943: 2 punktą, kuriuo nuspręsta uždrausti F. C. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu F. C. S. išvyko iš Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijos ne vykdydamas šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3 punktą, kuriuo nuspręsta įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu F. C. S. išvyko iš Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijos ne vykdydamas šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Kitą pareiškėjo F. C. S. skundo dalį atmesti“.

Priteisti pareiškėjui F. C. S. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 822,50 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 311,25 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti pareiškėjui F. C. S. žyminio mokesčio permoką – 0,25 Eur.

Nutartis neskundžiama.