- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-11
- Bylos Nr.
- 2S-1490-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04222-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis (pran.)
- Pareiškėjas
- Carbon invest
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos ir Airijos UAB Abromika
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Carbon invest“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Carbon invest“ skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. Z. ir Lietuvos ir Airijos uždaroji akcinė bendrovė „Abromika“. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Carbon invest“ (skolininkė) skundais dėl antstolio V. Z. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01704 prašė: panaikinti antstolio veiksmus, susijusius su Ekspertizės akto Nr. 3904 EKZ_2026 AGA KAUN (toliau – Ekspertizės aktas) priėmimu ir naudojimu nustatant turto realizavimo kainą vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01704; pripažinti Ekspertizės aktą metodologiškai nepagrįstu ir netinkamu vykdymo procese; skirti naują teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, įpareigojant nepriklausomą ekspertą taikyti lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) metodus kaip pagrindinius, papildomai – pajamų metodą; iki naujos ekspertizės rezultatų gavimo sustabdyti turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01704 (2026 m. kovo 6 d. dok. reg. Nr. CBP-5162) (toliau – skundas Nr. 1), panaikinti antstolio 2026 m. vasario 24 d. patvarkymą Nr. S-26-137-6467 dalyje, kuria areštuotas turtas, nesantis hipotekos objektu, t. y. nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti antstolį panaikinti areštą nekilnojamajam turtui, kuris nėra įkeistas išieškotojo naudai (2026 m. kovo 6 d. dok. reg. Nr. CBP-5163) (toliau – skundas Nr. 2).
Šalies argumentai
Pareiškėja Skunde Nr. 1 nurodė, kad antstolis 2026 m. vasario 25 d. pateikė turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, kurį 2026 m. vasario 10 d. parengė UAB „OberHaus“ Nekilnojamas turtas atestuotas turto vertintojas A. G. Šiuo aktu skolininkui priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statomu prekybos paskirties pastatu ir 589/7394 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė nustatyta 421 000 Eur (be PVM). Pareiškėja su šiuo vertinimu nesutinka ir mano, kad Ekspertizės aktas yra metodologiškai ydingas, neatitinka Lietuvos Respublikos kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio reikalavimų ir sudaro prielaidas realizuoti turtą už nepagrįstai mažą kainą, dėl ko pažeidžiami skolininko interesai. Ekspertizės akte vertė nustatyta be PVM, todėl faktinė sandorio kaina būtų reikšmingai (21 proc.) aukštesnė. Turto vertė, nustatyta vien hipotetiniu modeliu be kaštų ar lyginamojo metodo kryžminės patikros, mažina varžytinių pradinę kainą, kelia realią riziką realizuoti turtą žemiau tikrosios rinkos vertės ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Be to, skolininkei yra žinoma apie profesinius ir verslo ryšius tarp kreditorės UAB „Abromika“ ir vertinimą atlikusios UAB „OberHaus“ atstovų.
Skunde Nr. 2 nurodė, kad antstolis 2026 m. vasario 24 d. priėmė turto arešto aktą Nr. S-26-137-6467, kuriuo areštavo ir kitą skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris nėra hipotekos objektas: nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). įkeisto turto realizavimas dar nebuvo pradėtas, varžytynių rezultatai nežinomi, o ekspertizės nustatyta rinkos vertė yra 421 000 Eur (be PVM), todėl nėra jokio pagrindo šioje stadijoje areštuoti kitą, neįkeistą turtą; reali turto vertė ir kaina paaiškėja jį realizavus. Areštuojant turtą, kuris nėra hipotekos objektas, nesant aiškaus įrodymo apie įkeisto turto nepakankamumo faktą, yra taikoma pertekline vykdymo priemonė.
Antstolis V. Z. 2026 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. S-26-137-7929 netenkino pareiškėjos skundų ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundus nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Antstolis nurodė, kad skolininkė Skunde Nr. 1 teikia prašymus tiesiogiai teismui dėl naujos teismo ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti. Skolininkė nesilaikė CPK nustatytos tvarkos, nepasinaudojo savo teise ir motyvuoto prieštaravimo dėl turto vertintojo nustatytos kainos neteikė. Vykdomojoje byloje buvo gautas išieškotojos prašymas, kuriuo prašoma areštuoti papildomą skolininkės turimą turtą, kadangi hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto gali nepakakti hipotekos reikalavimui padengti. Antstolis gavęs turto vertintojo ekspertizės aktą, kuriame areštuotas nekilnojamasis turtas įvertintas 421 000 Eur, nustatęs, kad hipotekos reikalavimas siekia 600 000 Eur, t. y. reikalavimas didesnis nei įkeisto turto vertė, ir atsižvelgęs į tai, kad skolininkė turi dar kelis išieškojimus pagal hipoteką (įkeitimą) vykdomus antstolio V. Z. kontoroje, areštavo papildomą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ (išieškotoja) atsiliepimu prašė atmesti abu pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/01704, priteisti iš pareiškėjos visas suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėja Skundą Nr. 1 pateikė ne dėl paties vertinimo ydingumo, tačiau dėl neišsipildžiusių lūkesčių, kad visą hipotekos reikalavimą padengs ekspertize vertintas turtas. Skunde Nr. 1 pareiškėja deklaratyviai nurodė nesutinkantis su ekspertizės išvadoje nurodoma turto verte, tačiau nesinaudojo savo teise prašyti antstolio skirti pakartotinę ekspertizę. Skolininkė siekia kiek įmanoma labiau nukelti jos turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje. Pagal antstolio pateiktus duomenis hipotekos reikalavimas siekia apie 600 000 Eur, pagal ekspertizės aktą įkeisto turto vertė siekia apie 421 000 Eur, t. y. hipotekos reikalavimas nebus visiškai padengtas realizavus hipoteka įkeistą turtą, todėl antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą areštuoti kitą pareiškėjos turtą likusiai reikalavimo sumai. Todėl pareiškėjos Skundas Nr. 2 yra visiškai nepagrįstas; antstolis teisėtai ir pagrįstai taikė areštą, hipoteka neįkeistam, pareiškėjos turtui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų atmetė. Dėl skundo Nr. 1 teismas nurodė, kad pareiškėja dėl antstolio 2025 m. lapkričio 11 d. patvarkymo dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo teikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti patvarkymo dalį, kuria ekspertizės atlikimas pavestas UAB „OberHaus“ nekilnojamas turtas, ir paskirti kitą, šalių pasiūlytą ar nešališką turto vertintoją. Antstolis 2025 m. gruodžio 1 d. patvarkymu šio skolininkės skundo (prašymo) netenkino. Skolininkė šio antstolio patvarkymo neskundė, savo abejones dėl eksperto kandidatūros ir turto vertės išreiškė tik skunde Nr. 1. Taip pat nereiškė ir prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, neprašė antstolio skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nesumokėjo už tokios ekspertizės skyrimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus, susijusius su Ekspertizės akto priėmimu ir naudojimu nustatant turto realizavimo kainą neteisėtais, todėl pareiškėjos skundą Nr. 1 dėl antstolio veiksmų atmetė. Pažymėjo, kad vykdymo procese teismui skirti naują ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, nėra teisinio pagrindo. Dėl skundo Nr. 2 nurodė, nagrinėjant šį skundą teismas vadovaujasi aktualia teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015 ir joje pateiktu išaiškinimu dėl antstolio teisės areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas. Antstolio pareiga areštuoti tiek turto, kiek jo realiai reikia skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, neapsiriboja vien įkeisto turto areštu, jeigu iš turimų duomenų akivaizdu, kad įkeisto turto neužteks visiems kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Atsižvelgus į išieškomą sumą (600 000 Eur) bei nustatytą turto vertę (421 000 Eur), akivaizdu, kad antstolis turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks įsiskolinimui padengti bei areštuoti kitą skolininkės turtą likusiai reikalavimo sumai. Todėl teismas pareiškėjos skundą Nr. 2 dėl antstolio veiksmų atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde Nr. 1 buvo išreiškusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki naujos ekspertizės rezultatų gavimo sustabdyti turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje, tačiau pagal LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įpareigojant: iš esmės išnagrinėti Ekspertizės akto Nr. 3904 EKZ_2026 AGA KAUN metodologinį pagrįstumą, įvertinti, ar antstolis, atmesdamas UAB „Carbon Invest" prieštaravimus kaip formaliai netinkamai pateiktus, nepažeidė CPK 682 straipsnio suteikiamos gynybos teisės, įvertinti papildomo neįkeisto turto arešto proporcingumą atsižvelgiant į ginčijamą turto vertę, arba priimti naują nutartį, kuria pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų tenkinti, priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas skundą Nr. 1 atmetė remdamasis vieninteliu argumentu - kad pareiškėja nesilaikė CPK 682 straipsnyje nustatytos procedūros, tačiau visiškai nepasisakė dėl Ekspertizės akto metodologinių ydų. Pareiškėjos skundas buvo paduotas nurodant, jog ekspertizės aktas parengtas nekorektiškai ir netinkamai buvo nustatyta nekilnojamojo turto kaina. Būtent tinkamas ir teisingas iš varžytynių parduotino turto vertės nustatymas buvo yra skundo tikslas, kuris ir turėjo būti nagrinėjamas iš esmės, įvertinant ekspertizės akto, kaip įrodymo, pagrįstumą. Šiuo atveju pareiškėja pateikė motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės ir jos turinio, paprašė skirti naują ekspertizę, todėl akivaizdu, kad pareiškėja neatsisako apmokėti už kitą ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ekspertizės (421 000 Eur) teisingumą iš esmės (skundas Nr. 1) ir šia ginčijama ekspertize rėmėsi kaip nekvestionuojamu faktu sprendžiant papildomo arešto pagrįstumą (skundas Nr. 2). Teismas nutartyje operavo apytiksliu skaičiumi 600 000 Eur, palygindamas jį su 421 000 Eur ir darydamas išvadą apie akivaizdų nepakankamumą. Tačiau tiksliai išanalizavus vykdomąjį įrašą Nr. 7667 (2025-09-03), fiksuota reikalavimo suma (skola, bauda, delspinigiai iki vykdomojo įrašo datos, nuostoliai) sudaro 553 423,31 Eur (486 420,00 + 50 000,00 + 16 507,20 + 496,11), prie jos prisideda kaupiami 0,2 %/dieną delspinigiai nuo 2025-08-06 iki prievolės įvykdymo. Turto vertė be PVM - 421 000 Eur, o su PVM (21%) - apie 509 410 Eur. Skirtumas nuo fiksuotos sumos (553 423 Eur) - apie 44 013 Eur. Toks trūkumas galėtų būti padengtas kaupiamais delspinigiais, tačiau ir tai tik esant neteisingai ekspertizės vertei. Be to, yra tikimybė, jog turtas varžytynėse bus nupirktas už didesnę vertę nei nurodyta Ekspertizės akte ir jos užteks pilnai padengti kreditorės reikalavimą. Todėl taikyti areštą papildomam turtui, kai nėra realizuotas įkeistas turtas nenuoseklu ir nelogiška.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėja proceso metu elgėsi pasyviai ir pasirinko savo teisių neginti įstatymų numatyta tvarka. Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise pareikšti ekspertui nušalinimą pagal CPK 598 ir 682 straipsnių nuostatas. Pareiškėja neskundė antstolio 2025 m. gruodžio 1 d. patvarkymo, kuriuo buvo netenkintas Pareiškėjos skundas (prašymas) dėl kito turto vertintojo paskyrimo, taip pat nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, neprašė antstolio skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nesumokėjo už tokios ekspertizės skyrimą, nors tokią skolininko interesų gynimo priemonę numato CPK 682 straipsnio nuostatos. Antstolis laikydamasis įstatymų jam nustatytų pareigų ir skolininko/kreditoriaus interesų pusiausvyros atliko teisingus veiksmus. Pareiškėja skunduose nurodė subjektyvius argumentus, kodėl nustatyta turto vertė galimai neteisinga, bet nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie tokią nuomonę pagrįstų. Taip pat nepateikė ir realių skaičiavimų, kokia tikroji turto vertė turėjo būti nustatyta.
Pagal antstolio pateiktus duomenis hipotekos reikalavimas siekia apie 600 000 Eur. Pagal ekspertizės aktą įkeisto turto vertė siekia apie 421 000 Eur, t. y. hipotekos reikalavimas nebus visiškai padengtas realizavus hipoteka įkeistą turtą, todėl antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą areštuoti kitą pareiškėjos turtą likusiai reikalavimo sumai taip užtikrinant kreditorės interesus vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Pagal bylos duomenis ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis V. Z. 2025 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. S-25-137-26510 priėmė vykdyti Kauno miesto 8-ojo notaro biuro notaro S. Z. išduotą 2025 m. rugsėjo 3 d. vykdomąjį įrašą pagal 2025 m. balandžio 7 d. maksimalios hipotekos sutartį dėl 486 420 Eur skolos, 50 000 Eur baudos, 16 507,20 Eur delspinigių, 0,2 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos skolos dalies, skaičiuojant nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo patvirtinimo dienos (2025 m. rugpjūčio 6 d.) iki visiško prievolės įvykdymo ir 496,11 Eur nuostolių atlyginimo išieškojimo iš skolininkės UAB „Carbon invest“ išieškotojai Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“. 2025 m. lapkričio 7 d. buvo areštuotas hipoteka įkeistas skolininkės turtas – 589/7394 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statomu prekybos paskirties pastatu, esantys (duomenys neskelbtini). Antstolio 2025 m. lapkričio 11 d. patvarkymu dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo Nr. S-25-137-33657 turto vertinimo ekspertizė pavesta atlikti turto vertintojui UAB „Ober Haus“ nekilnojamas turtas. Atlikus ekspertizę 2026 m. vasario 24 d. surašytas Ekspertizės aktas Nr. 3904 EKZ_2026 AGA KAUN, kuriuo remiantis antstolis 2026 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-26-137-6468 dėl areštuoto turto įkainojimo skolininkei priklausantis areštuotas turtas (žemės sklypo dalį ir žemės sklypą su statomu prekybos paskirties pastatu) įkainoti 421 000 Eur verte, taip pat nurodoma, kad nepareiškus prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, bus paskelbtos pirmosios turto varžytinės nustatant pirminę 336 800 Eur kainą. Gavęs išieškotojos prašymą, antstolis 2026 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-26-137-6467 areštavo skolininkės turtą, nesantį hipotekos objektu, t. y.: nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2026 m. kovo 6 d. pateikė skundus: dėl antstolio veiksmų, susijusių su Ekspertizės akto priėmimu ir naudojimu nustatant turto realizavimo kainą, kuriuo prašė pripažinti ekspertizės aktą nepagrįstu, skirti naują ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, taip pat dėl antstolio 2026 m. vasario 24 d. turto arešto akto. Antstolis 2026 m. kovo 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės skundus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos (skolininkės) skundus dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos turto.
Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi. Pareiškėjos nuomone, teismas turėjo įvertinti ekspertizės akto ir jame nustatytos turto vertės (ne)pagrįstumą bei pagrindo (ne)buvimą antstoliui areštuoti kitą, nesantį hipotekos objektu, pareiškėjos turtą.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
CPK 510 straipsnis numato, kad Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju pagal skundo Nr. 1 ir atskirojo skundo turinį matyti, kad pareiškėja neskundžia konkretaus antstolio atlikto procesinio veiksmo ar atsisakymo jį atlikti, o iš esmės nesutinka su ekspertizės aktu ir eksperto nustatyta turto verte. Pareiškėjos nuomone, turi būti paskirta pakartotinė ekspertizė.
Taigi, tiek iš pareiškėjos teikiamo skundo pavadinimo, tiek ir iš skundo turinio matyti, kad šiuo procesiniu dokumentu, pareiškėjos įvardintu kaip skundu dėl antstolio veiksmų dėl turto vertės nustatymo ekspertizės akto ir prašymo skirti naują teismo ekspertizę (pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi vertintu kaip skundu Nr. 1 dėl antstolio procesinių veiksmų), pareiškėja teikė antstoliui prašymus, kurie įvertinus Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą skundų dėl antstolio veiksmų teikimo tvarką, negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai, nagrinėtini šiame skyriuje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai tėra tik pareiškėjos prieštaravimai dėl turto įkainojimo ir prašymas antstoliui paskirti pareiškėjos turto pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurie nagrinėtini antstolio CPK 682 straipsnyje, o ne teismo CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad skundas yra procesinio įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytos formos pareiškėjo kreipimasis, siekiant apginti pažeistą, ginčijamą ar teisėtą interesą. Kita vertus, civilinio proceso įstatymas suteikia teisę vykdymo proceso dalyviams ne tik skųsti antstolio veiksmus, bet ir teikti prašymus, prieštaravimus vykdomosiose bylose, kuriuos antstolis išsprendžia priimdamas motyvuotą patvarkymą. Asmuo, nesutikdamas su minėtu patvarkymu – turi teisę proceso įstatymo nustatyta tvarka skųsti antstolio patvarkymą. Prašymas antstoliui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis) nėra antstolio veiksmų skundimas CPK 510 straipsnio prasme, nes gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas, kuriuo antstolis atsisako tenkinti prašymą dėl pakartotinio turto vertinimo (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi teisinio pagrindo revizuoti antstolio veiksmų dėl kurių nebuvo paduotas skundas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios bylos dalyje egzistavo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas civilinės bylos nutraukimui pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų dėl turto vertės nustatymo ekspertizės akto ir prašymo skirti naują teismo ekspertizę (skundas Nr. 1). Apylinkės teismas nagrinėjo bei atmetė pareiškėjos skundą Nr. 1, t. y. skundžiamos nutarties dalį priėmė netinkamai aiškindamas bei taikydamas CPK normas.
Pareiškėja tiek skundą Nr. 2, tiek atskirąjį skundą argumentuoja, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti pareiškėjos hipoteka neįkeisto turto. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.
Antstolis turi pareigą areštuoti tiek turto, kiek jo realiai reikia skolos ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko kito turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su LII skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK normos (CPK 745 straipsnio 1 dalis). Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata logiškai ir sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015) Skolininko turto areštas yra laikinas tokio turto nuosavybės teisės uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis), todėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies normoje nustatytas draudimas išieškoti iš hipoteka neįkeisto turto tol, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas, neturėtų būti tapatinamas su draudimu areštuoti kitą, hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Esant hipoteka įkeistam turtui ir areštuotam kitam turtui, antstolis pirmiausia turės realizuoti hipoteka įkeistą turtą, ir, tik užbaigęs šią procedūrą, nukreipti išieškojimą į kitą areštuotą hipoteka neįkeistą skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015).
Pagal antstolio pateiktus duomenis hipotekos reikalavimas siekia apie 600 000 Eur. Pagal ekspertizės aktą ir jo pagrindu antstolio nustatyta įkeisto turto vertė siekia apie 421 000 Eur, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad hipotekos reikalavimas nebus visiškai padengtas realizavus hipoteka įkeistą turtą, kas sudarė pagrindą antstoliui areštuoti kitą skolininkės turtą likusiai reikalavimo sumai.
Apeliacinės instancijos teismo daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė antstolio atliktame vykdymo veiksme teisės aktų pažeidimų (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarties dalį dėl pareiškėjos skundo Nr. 2.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties dalį priėmė netinkamai aiškindamas bei taikydamas CPK normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties dalis, kuria išnagrinėtas iš esmės pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų Nr. 1 panaikinama ir bylos dalis pagal pareiškėjos UAB „Carbon invest“ skundą dėl antstolio veiksmų dėl turto vertės nustatymo ekspertizės akto ir prašymo skirti naują teismo ekspertizę nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitoje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nutarties dalis dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų Nr. 2 paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėjos (skolininkės) atskirąjį skundą atmetus, iš jos priteistinos suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) bylinėjimosi išlaidos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ prašė priteisti iš pareiškėjos turėtas 605 Eur išlaidas advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiama suinteresuotam asmeniui Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ iš pareiškėjos UAB „Carbon invest“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Carbon invest“ atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria išnagrinėtas iš esmės pareiškėjos UAB „Carbon invest“ skundas dėl antstolio veiksmų Nr. 1 panaikinti ir bylos dalį pagal pareiškėjos UAB „Carbon invest“ skundą dėl antstolio veiksmų dėl turto vertės nustatymo ekspertizės akto ir prašymo skirti naują teismo ekspertizę nutraukti. Kitą Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Priteisti suinteresuotam asmeniui Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ iš pareiškėjos UAB „Carbon invest“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.