Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo APA1 atstovės advokatės Deimantės Tiškės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. birželio 16 d. nutarties, kuria APA1 skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2026 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

APA1 atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą ir apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.

Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pareikalavo leisti apžiūrėti patalpas, kuriomis naudojosi APA1, ir kad šis jų į patalpas neįleido. Ginčas keliamas dėl to, ar pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas, ar APA1 privalėjo jį vykdyti ir ar jo atsisakymas, grindžiamas panaudos sutarties sąlyga bei patalpų savininkės sutikimo nebuvimu, patvirtina administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Nagrinėjamu atveju pareigūnų reikalavimas leisti apžiūrėti patalpas buvo tiesiogiai susijęs su jiems pavesto patikrinimo dalyku ir grindžiamas konkrečiais duomenimis apie galimą aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. 2025 m. gegužės 29 d. Departamento Pranešimų priėmimo tarnyboje buvo gautas pranešimas Nr. PPT-035948 apie teritorijos užteršimą statybinėmis atliekomis. Atlikus pirminę apžiūrą, valstybinėje žemėje prie pastato, pažymėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacine lentele, buvo rasta skardos, betono, medinių palečių, asbesto turinčio šiferio, panaudotos šiltinimo vatos, smulkintų ir mišrių statybinių atliekų. Po apžiūros APA1 buvo informuotas apie nustatytas aplinkybes ir pateikė dokumentą, patvirtinantį 10 tonų mišrių statybinių atliekų perdavimą teisėtam atliekų tvarkytojui. Taigi buvo nustatytas konkretus APA1 ryšys tiek su tikrinama teritorija, tiek su joje rastomis atliekomis.

Apeliacinio skundo teiginio, kad APA1 bendradarbiavo su pareigūnais, nepatvirtina jo elgesys sprendžiant patalpų savininkės sutikimo klausimą. Nors jis tvirtino negalintis įleisti pareigūnų be savininkės leidimo, pats nesiėmė veiksmų šiai jo nurodomai kliūčiai pašalinti: su savininke nesusisiekė, jos sutikimo neprašė ir nepasiūlė kito konkretaus būdo, kuriuo būtų galima nedelsiant sudaryti sąlygas patikrinimui. Jis tik nurodė pareigūnams patiems paskambinti patalpų savininkei ir pateikė jos telefono numerį. Vien kontaktinių duomenų pateikimas, kartu išlaikant atsisakymą įleisti pareigūnus, nepatvirtina, kad APA1 realiai siekė bendradarbiauti ir operatyviai sudaryti sąlygas patikrinimui. Šios aplinkybės vertinamos sprendžiant, ar pagrįstas apelianto teiginys, kad jis iš tikrųjų siekė pašalinti jo paties nurodytą kliūtį ir sudaryti galimybę pareigūnams atlikti patikrinimą.

APA1 nurodyta panaudos sutarties sąlyga nepateisina teisėto pareigūnų reikalavimo nevykdymo. Sutarties nuostata, pagal kurią panaudos gavėjas be panaudos davėjos sutikimo negali įleisti į patalpas trečiųjų asmenų, reglamentuoja tik sutarties šalių tarpusavio santykius. Privatus susitarimas negali panaikinti ar apriboti įstatymu valstybės pareigūnams suteiktų kontrolės įgaliojimų ir asmenims nustatytos pareigos vykdyti teisėtus jų reikalavimus. Todėl net ir tuo atveju, jeigu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai civilinių teisinių santykių požiūriu būtų laikomi trečiaisiais asmenimis, ši aplinkybė nesuteiktų patalpų valdytojui teisės atsisakyti juos įleisti ir vykdyti teisėtą jų reikalavimą.

Galimi panaudos sutarties šalių nesutarimai dėl pareigūnų įleidimo į patalpas ar kitų sutarties sąlygų vykdymo spręstini jų tarpusavio civilinių teisinių santykių pagrindu ir negali riboti įstatyme nustatytų valstybinės kontrolės įgaliojimų ar būti perkeliami šią kontrolę vykdantiems pareigūnams. Pagal AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 17 straipsnio 1 dalį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, pateikę tarnybinį pažymėjimą, turėjo teisę patekti į privačią teritoriją ir joje esančias patalpas su teritorijos savininku, valdytoju arba jų įgaliotu atstovu. APA1 pagal panaudos sutartį ir faktinį patalpų naudojimą buvo šių patalpų valdytojas, todėl papildomas patalpų savininkės sutikimas nebuvo būtinas pareigūnams patekti į tikrinamas negyvenamąsias patalpas. Tai, kad pareigūnai galėjo papildomai susisiekti su savininke ar imtis kitų teisinių ar organizacinių priemonių, nepanaikino APA1 pareigos vykdyti tiesiogiai jam pareikštą teisėtą reikalavimą ir sudaryti sąlygas patikrinimui.

Apeliacinio skundo argumentas, kad kliudymas turėjo pasireikšti aktyviais fiziniais veiksmais, neatitinka ANK 505 straipsnio turinio. Asmens, privalančio sudaryti sąlygas patikrinimui ir turinčio realią galimybę tai padaryti, atsisakymas įleisti pareigūnus į tikrinamas negyvenamąsias patalpas gali būti vertinamas tiek kaip kliudymas pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, tiek kaip teisėto jų reikalavimo nevykdymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kliudymas vykdyti kontrolę gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, o, atsižvelgiant į atliekamos kontrolės pobūdį, viena iš jo formų gali būti neįleidimas į tikrinamą teritoriją ar jos dalį. Padariniai, t. y. realus sukliudymas, nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nagrinėjamu atveju APA1, neatrakindamas jo valdomų ir naudojamų patalpų bei aiškiai pareikšdamas, kad be savininkės sutikimo pareigūnų į jas neįleis, sudarė realią kliūtį patalpoms apžiūrėti ir pavestiems kontrolės veiksmams užbaigti. Aplinkybė, kad jis nenaudojo fizinės jėgos, fiziškai neblokavo patekimo į patalpas ir nesielgė agresyviai, nekeičia objektyvaus jo elgesio turinio. Agresyvus elgesys, fizinis pasipriešinimas ar pasišalinimas iš patikrinimo vietos nėra būtini ANK 505 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

APA1 elgesys patvirtina ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Jis žinojo, kad su juo bendrauja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, buvo supažindintas su pavedimu atlikti patikrinimą, suprato pareigūnų atvykimo tikslą bei konkretų reikalavimą leisti apžiūrėti patalpas ir turėjo faktinę galimybę šį reikalavimą įvykdyti, tačiau sąmoningai pasirinko patalpų neatrakinti. Apeliaciniame skunde nurodomas įsitikinimas, kad panaudos sutartis draudė įleisti pareigūnus, apibūdina pasirinkto elgesio motyvą ir APA1 pateikiamą teisinį situacijos vertinimą, tačiau nepaneigia sąmoningo teisėto reikalavimo nevykdymo.

APA1 buvo žinomas pareigūnų statusas, patikrinimo pagrindas ir konkretus reikalavimas leisti apžiūrėti jo naudojamas patalpas. Patikrinimo metu pareigūnė paaiškino šio reikalavimo teisinį pagrindą ir nurodė, kad atsisakymu įleisti pareigūnus trukdoma atlikti patikrinimą. Nepaisydamas šių paaiškinimų, APA1 savo pozicijos nepakeitė ir veiksmų, kuriais būtų sudarytos sąlygos patikrinimui, nesiėmė. Taigi jo nurodomas suklydimas buvo susijęs ne su faktinėmis aplinkybėmis, bet su teisės normų ir panaudos sutarties santykio vertinimu. Toks suklydimas, atsižvelgiant į jam pateiktus paaiškinimus ir sąmoningą atsisakymą vykdyti pareigūnų reikalavimą, jo kaltės nepašalina.

Aplinkos apsaugos departamento 2026 m. sausio 22 d. nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta 2025 m. birželio 24 d. data vertintina kaip akivaizdus rašymo apsirikimas. 2025 m. birželio 3 d. pavedimas Nr. SPR1-1229, 2025 m. liepos 1 d. patikrinimo aktas Nr. PA-2709, patikrinimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas bei kiti bylos dokumentai nuosekliai patvirtina, kad nagrinėjamas įvykis buvo 2025 m. birželio 10 d. 15.30 val. Sutampa įvykio vieta, patikrinimo pagrindas, dalyvavę asmenys ir APA1 inkriminuotas elgesys. APA1 ir jo atstovės viso proceso metu teikė paaiškinimus bei gynybos argumentus dėl būtent šio patikrinimo, o duomenų apie kitą analogišką 2025 m. birželio 24 d. įvykį byloje nėra. Todėl datos apsirikimas nesukėlė neaiškumo dėl APA1 inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinio pagrindo ir apimties, nesuvaržė jo teisės į gynybą ir nesudaro pagrindo panaikinti priimtus procesinius sprendimus.

Administracinių nusižengimų registro duomenyse nurodyta, kad 2025 m. birželio 10 d. administracinio nusižengimo padarymo metu APA1 turėjo galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį, paskirtą 2021 m. rugpjūčio 9 d. Pagal ANK 40 straipsnį administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai, jeigu asmuo nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos padaro tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Kadangi nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu ankstesnė APA1 paskirta administracinė nuobauda galiojo, ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas nebuvo pasibaigęs. Dėl to jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį kaip padaryta pakartotinai.

Pagal ANK 36 straipsnio 2 dalį, skiriant administracinę nuobaudą, neatsižvelgiama į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad veikos pakartotinumas šioje byloje yra ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis, todėl negali būti papildomai vertinamas kaip APA1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pašalinęs Institucijos nepagrįstai nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino paskirtą baudą nuo 1 000 Eur iki 850 Eur.

Už ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nustatyta bauda nuo 720 Eur iki 1 170 Eur, o jos vidurkis yra 945 Eur. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. APA1 paskirta 850 Eur bauda yra mažesnė už sankcijos vidurkį. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o teisėtą pareigūnų reikalavimą jis atsisakė vykdyti sąmoningai ir nuosekliai, net ir pareigūnei paaiškinus patikrinimo teisinį pagrindą bei nurodžius, kad tokiu elgesiu trukdoma atlikti patikrinimą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti minimalią 720 Eur baudą. Paskirta 850 Eur bauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, APA1 kaltę, proporcingumo ir teisingumo principus bei administracinės nuobaudos paskirtį.

Apibendrinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad APA1, būdamas faktinis tikrinamų negyvenamųjų patalpų valdytojas, naudotojas ir jose vykdomos veiklos vykdytojas, suprato teisėtą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimą leisti apžiūrėti patalpas ir turėjo realią galimybę jį įvykdyti, tačiau sąmoningai patalpų neatrakino ir pareigūnų į jas neįleido. Jo nurodomas panaudos sutarties sąlygų laikymasis nepanaikino įstatyme nustatytos pareigos sudaryti sąlygas valstybinei kontrolei, o vien patalpų savininkės kontaktinių duomenų pateikimas, pačiam nesiimant veiksmų jo nurodomai kliūčiai pašalinti, nepaneigia teisėto pareigūnų reikalavimo nevykdymo. Tokiu elgesiu APA1 pažeidė AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą ir padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį.

Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl APA1 kaltės, jo veikos teisinio kvalifikavimo ir paskirtos administracinės nuobaudos yra teisinga. Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o APA1 atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 atstovės advokatės Deimantės Tiškės apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.