Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

Netinkamai nustačius Vidutinę importo kainą, skundžiamu Nutarimu nustatytas suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamosios dydis, nėra pagrįstas visomis objektyviomis aplinkybėmis. Vidutinės importo kainos nustatymo metodika neužtikrina objektyvios Vidutinės importo kainos nustatymo, kadangi Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 7.3, 7.5. ir 7.6 punktuose numatyta, kad Taryba, skaičiuodama vidutinę importo kainą, nevertina gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų, taip pat nevertina sudarytų gamtinių dujų rinkos išvestinių finansinių priemonių sandorių, nevertina gamtinių dujų kiekių, perduodamų iš trečiosios šalies į trečiąją šalį. Tokia nuostata iš esmės reiškia, kad Taryba, skaičiuodama Vidutinę importo kainą pagal Vidutinę importo kainos nustatymo metodiką vertina tik dalį šios rinkos. Tokie Vidutinės importo kainos skaičiavimai neatitinka objektyvios visos gamtinių dujų rinkos situacijos, ir dėl to Taryba neteisingai apskaičiavo ir skundžiamu Nutarimu patvirtino suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – ir SGDT) papildomą dedamąją.

Taryba, nustatydama suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamąją, privalėjo įvertinti UAB „Ignitis” gautas pajamas (gautą permoką arba nepriemoką) ir šį elementą įtraukti į suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamosios apskaičiavimo formulę. Tarybos taikytas suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamosios dydžio apskaičiavimas neatitinka SESV 108 straipsnio 3 dalies, Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2 punkto ir Metodikos 26 punkto reikalavimų.

Nutarimu nustatytas SGDT dedamosios dydis sudaro sąlygas monopolizuoti rinką ir iškraipo konkurenciją, riboja laisvą prekių judėjimą. Šį argumentą pareiškėjas grindžia tuo, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamoji skirta kompensuoti konkretaus suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimo sąnaudas ir riboja kitų ūkio subjektų galimybę Lietuvoje įgyvendinti alternatyvų suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Nagrinėjamu atveju yra proteguojamas kitų energijos resursų naudojimas, o gamtinių dujų rinka varžoma.

Bendrovė dėl prievolės mokėti SGDT dedamąją patiria diskriminaciją, nes kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių gamintojai analogiškų įmokų už gamtines dujas nemoka. Dėl didėjančių gamybos sąnaudų Bendrovė priversta kelti produkcijos kainas, dirbti nuostolingai. Bendrovė dėl tokių pokyčių tampa nekonkurencinga ES rinkoje.

Taryba, priimdama Nutarimą, pažeidė skaidrumo principą. Taryba apie 2023 m. lapkričio 21 d. posėdį, kuriame buvo patvirtintas Nutarimas, Bendrovės neinformavo. Dėl to Bendrovė, iki tol aktyviai teikusi pastabas, susijusias su ketinimu finansuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, neturėjo galimybės susipažinti su aktualia posėdžio medžiaga, pasiruošti posėdžiui ir jame dalyvauti. Bendrovei nebuvo suteiktas protingas terminas pastaboms dėl Nutarimo projekto pateikti, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyti argumentai ir įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su Tarybos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo preziumavimu, neturi jokio tiesioginio sąsajumo su Tarybos, kaip viešojo administravimo institucijos, veiksmais ar neveikimu, priimant skundžiamą Nutarimą, todėl pareiškėjo argumentai bei su jais susiję įrodymai nagrinėjamos bylos kontekste neturėtų būti vertinami ir atmesti kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – ir 2018 m. gruodžio 18 d. Įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 5 dalimi, Taryba buvo įpareigota iki 2018 m. gruodžio 31 d. priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su Vidutinės importo kainos apskaičiavimu. Įstatyme Tarybai yra įtvirtinta pareiga nustatyti ne tik suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamosios dydį, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį.

Metodikoje nustatyti visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, užtikrinantys objektyvų ir skaidrų Vidutinės importo kainos apskaičiavimą ir nustatymą. Objektyviai numanomų reikšmingų veiksnių, reglamentuojančių objektyvų ir skaidrų Vidutinės importo kainos apskaičiavimą, nustatymas patenka į ekonominio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai nevertina.

Tarybai yra įtvirtinta pareiga nustatyti ne tik SGDT dedamosios dydį ir apskaičiuoti Vidutinę importo kainą, bet ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų apskaičiuojama Vidutinė importo kaina, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant SGDT dedamosios dydį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apskaičiuojant Vidutinę importo kainą buvo pažeista Vidutinės rinkos kainos apskaičiavimo tvarka, nustatyta Metodikos 26 punkte ir Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos 6, 7, 9 punktuose.

Tarybos kompetencijai nepriskirta atlikti veiksmus, susijusius su valstybės pagalbos derinimu ar ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, valstybės politiką energetikos sektoriuje formuoja, organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą Energetikos ministerija.

Situacija, susidariusi dėl valstybės pagalbos derinimo laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m., yra laikina ir ateityje Europos Komisija priims galutinius sprendimus dėl valstybės pagalbos suderinimo schemos, galiojusios 2016-2018 metais. Europos Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl tokios valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka, įskaitant sprendimo dėl tokios valstybės pagalbos sugrąžinimo bet kokia apimtimi, todėl tai negali turėti poveikio SGDT papildomos dedamosios nustatymui 2024 metams.

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių skunde dėstomus argumentus, nenurodė kaip skunde nurodytos aplinkybės paneigia skundžiamo Nutarimo teisėtumą, ar patvirtina tai, kad Taryba neįvykdė teisės aktais jai priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams.

Pareiškėjas apie Tarybos 2023 m. lapkričio 21 d. posėdį buvo informuotas 2023 m. lapkričio 15 d. (t. y. 5 kalendorinės dienos prieš Tarybos posėdį) elektroniniu paštu (elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)). Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Tarybos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Tarybos darbo reglamentas) 47 punktą, Tarybos posėdžiai Tarybos pirmininko ar Tarybos nario iniciatyva paprastai rengiami ketvirtadieniais. Prireikus Tarybos pirmininko, Tarybos nario iniciatyva gali būti rengiami neeiliniai Tarybos posėdžiai, kurių organizavimo tvarka yra tokia pati, kaip ir eilinių Tarybos posėdžių. Klausimas Tarybos posėdyje dėl SGDT dedamosios nustatymo buvo nagrinėtas įprasta tvarka – buvo rengiamas eilinis posėdis. Posėdžio metu Tarybos nariai vienbalsiai pritarė skundžiamo Nutarimo projektui ir skundžiamas Nutarimas buvo priimtas, todėl šis sprendimas priimtas nepažeidžiant Tarybos darbo reglamento, kitų teisės aktų nuostatų bei skaidrumo principo.

Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad galutinį vertinamų ir nevertinamų veiksnių sąrašą sudaro Taryba, atsižvelgdama į įstatymų leidėjo tikslus ir Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus. Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 18 d. Įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi Taryba iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo įpareigota priimti šio pakeitimo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Administracinis teismas šioje byloje negali pasisakyti dėl to, ar Tarybos sudarytas veiksnių sąrašas yra tinkamas ar pakankamas Vidutinei importo kainai nustatyti. Tai yra ekonominio ir (ar) politinio vertinimo klausimas, kuris administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Vidutinės importo kainos nustatymas, siekiant, kad kaina labiausiai atitiktų rinkos kainą ir gamtines dujas įsigyjantys subjektai būtų konkurencingi, yra ekonomine bei finansine analize grindžiamas procesas, kurį atlieka Taryba. Todėl visi reikalavimai, kuriais remiantis yra nustatoma Vidutinė importo kaina, įskaitant ir reikalavimą nevertinti gamtinių dujų kiekių, tiekiamų iš saugyklų, esančių ES valstybėse narėse, ir šių gamtinių dujų (produkto) sąnaudų, yra ekonomikos bei finansų dėsniais grindžiamos Tarybos taisyklės.

Pareiškėjas neįrodė, kad 2016-2018 m. vykdyti SGDT priedo mokėjimai pažeidžia valstybės pagalbos taisykles. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl Tarybos pareigos imtis veiksmų, kuriais būtų šalinamas tariamas neteisėtumas, yra nepagrįsti. Net jeigu 2016-2018 m. suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo mokėjimas pažeistų valstybės pagalbos taisykles (kas nėra įrodyta), tokia faktinė aplinkybė niekaip nelemia šioje byloje nagrinėjamo skundžiamo Nutarimo neteisėtumo. Nėra jokios teisės normos, kuri įpareigotų Tarybą spręsti tariamai neteisėtos valstybės pagalbos pasekmių klausimo būtent tokiu būdu, kurį nurodo pareiškėjas, t. y. išskaičiuojant tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš kurių nors metų suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo mokėjimų.

ES teisė nenumato pareigos Tarybai išieškoti tariamai neteisėtą valstybės pagalbą iš atitinkamų metų suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo mokėjimų. Neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo atžvilgiu ES teisėje yra taikomas procesinės autonomijos principas, kuris reiškia, kad kiekviena valstybė narė pati pasirenka tvarką, kaip bus vykdomas neteisėtos pagalbos susigrąžinimas. Šiuo atveju reikalaujama tik tiek, kad valstybės narės pasirinktos priemonės nepažeistų Europos Sąjungos teisės tikslų ir veiksmingumo.

Europos Komisija dar 2013 m., vertindama suskystintų gamtinių dujų terminalo finansavimo tvarką per kiekvieno gamtinių dujų vartotojo mokamą suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamąją, pripažino suskystintų gamtinių dujų terminalo naudą konkurencijai. Europos Komisija nurodė, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas užtikrina gamtinių dujų saugumą bei suteikia alternatyvą iki šiol buvusiam vieninteliam gamtinių dujų tiekėjui į Lietuvą. Europos Komisija taip pat pripažino, kad neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai kompensuoja veiksmingos prieigos prie suskystintų gamtinių dujų terminalo taisyklės, leidžiančios trečiosioms šalims naudotis suskystintų gamtinių dujų terminalu. Europos Komisija 2013 m. lapkričio 20 d. sprendime Nr. SA.36740 (2013/NN) konstatavo, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimas bei eksploatavimas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga ir yra suderinama su ES vidaus rinka. Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuva galėjo remtis SESV 106 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad konkurencijos taisyklės taikomos tiek, kiek jų taikymas netrukdo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimui, Lietuva taip pat galėjo remtis SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu, numatančiu, kad valstybė gali teikti pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšims, jeigu pagalba netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. ESBT, o vėliau ESTT, patvirtindami Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. SA.36740 (2013/NN) teisėtumą iš esmės patvirtino analogišką išvadą, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamoji nemonopolizuoja rinkos ir neiškraipo konkurencijos.

Pareiškėjas neįrodė, kad mokėjimas už AB ,,Klaipėdos nafta” ir UAB ,,Ignitis” teikiamas paslaugas galėtų sukurti šioms įmonėms ekonominį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, ir ne bet kokį, o tokį, kuris suteikia išimtines teises veikti rinkoje. Abu SGDT priedo gavėjai teikia paslaugas, todėl atitinkamai, SESV 37 straipsnis jų vykdomos veiklos atžvilgiu nėra taikomas. AB ,,Klaipėdos nafta”, kaip SGDT operatoriaus, veikla apsiriboja terminalo paslaugų teikimu visiems subjektams turintiems poreikį importuoti suskystintas gamtines dujas į Lietuvos gamtinių dujų sistemą. Pati AB ,,Klaipėdos nafta” jokios gamtinių dujų (prekių) pardavimo veiklos nevykdo ir negali vykdyti pagal galiojančius įstatymus.

UAB ,,Ignitis” vykdo „paskirtojo tiekėjo“ įpareigojimus, užtikrinant SGDT dujinimo technologijos proceso minimalų nepertraukiamą režimą. Tai yra „paslauga“, o ne „prekė“. Byloje Nr. SA 44678 Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo suderino SGDT priedo mokėjimus SESV 106 (2) straipsnio pagrindu. Europos Komisija pripažino, kad UAB ,,Ignitis” vykdo bendros ekonominės svarbos užduotį, o SGDT priedo mokėjimas sudaro tinkamą kompensaciją už tokios užduoties vykdymą. Europos Komisijos patvirtinta SESV 106 (2) straipsnio išimtis yra taikoma ne tik valstybės pagalbos taisyklėms, tačiau ir SESV 37 straipsnyje numatytam draudimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), nagrinėdamas SGDT priedo teisinę prigimtį, 2015 m. balandžio 3 d. nutarime konstatavo, kad SGDT priedas yra atlygis už gamtinių dujų naudotojams teikiamas paslaugas. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad SGDT sukuria alternatyvą vieninteliam iki šiol buvusiam gamtinių dujų tiekėjui Lietuvoje, dėl ko gamtinės dujos į Lietuvą gali būti tiekiamos per SGDT iš bet kurios ES valstybės narės. Konstitucinis Teismas patvirtino išvadą, kad Įstatyme įtvirtintas finansavimo mechanizmas sąlygoja teigiamą poveikį.

Aplinkybė, kad pareiškėjas, vykdydamas veiklą ir / arba mokėdamas atlyginimą už jam teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikoje, patiria tam tikrus kaštus nesudaro prielaidų teigti, kad valstybė kaip nors apribojo laisvą prekių judėjimą. Nėra jokio precedento ar taisyklės, patvirtinančios pareiškėjo poziciją. Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. SA.44678 (2018/N) suderindama valstybės pagalbą, pripažino, kad nuo 2019 m. taikomas SGDT priedo finansavimo mechanizmas yra suderinamas su ES teise.

Taryba, organizuodama posėdį skubos tvarka, nepažeidė jokių teisės normų. Priešingai, teisė organizuoti ir skubos tvarka svarstyti klausimus yra nustatyta Tarybos darbo reglamento 55 punkte.

Dėl Įstatymo taikymo išaiškinimus yra pateikęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ESTT ir ESBT bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Išaiškinimą dėl Tarybos kompetencijos priimti skundžiamą Nutarimą yra pateikęs LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-685-968/2021. Taryba, nustatydama vidutinę importo kainą, turi Įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą įvertinti ir kitas objektyviai reikšmingas aplinkybes. Todėl Taryba, remdamasi, be kita ko, savo patvirtintais poįstatyminiais teisės aktais, priėmė pagrįstą Nutarimą. Pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nesivadovauti administracinių teismų padarytomis išvadomis ankstesnėse bylose.

Vadovaudamasis LVAT 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-421-415/2023, pateiktu išaiškinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl valstybės pagalbos UAB ,,Ignitis” laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. teisėtumo nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, pažeidė procedūrą, t. y. netinkamai informavo pareiškėją apie Tarybos posėdį.

Pareiškėjo argumentai dėl norminės bylos iškėlimo nepagrįsti teisiniais argumentais ir nesudaro pagrindo kreiptis dėl tokios bylos inicijavimo į LVAT.

Nagrinėjamu atveju neegzistuoja ABTĮ 91 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant, skundžiamas Nutarimas gali būti panaikintas.

Teisės aktai, kurių pagrindu priimtas Nutarimas, neprieštarauja aukštesnės galios nacionaliniams teisės aktams. Metodika atitinka Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytą reguliavimą. Nutarimą priėmė kompetenciją turinti Taryba, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ribų ir laikydamasi visų procedūrinių reikalavimų. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nėra pateikiamas baigtinis vertinamų (tame tarpe, ir nevertinamų) aplinkybių sąrašas. Taryba turi diskreciją apibrėžti aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės apskaičiuojant Vidutinę importo kainą.

Taryba, priimdama Nutarimą, teisėtai bei pagrįstai nustatė suskystintų gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją ir jos dydį apskaičiavo pagal Metodikoje apibrėžtą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios apskaičiavimo formulę.

Nėra jokio teisės akto, kurio pagrindu Taryba, skaičiuodama gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamąją, taikomą nuo 2024 m. sausio 1 d., būtų turėjusi įvertinti 2016-2018 m. mokėtų SGDT lėšų atitikimą valstybės pagalbos reikalavimams. Be to, nėra ir pagrindų spręsti, kad 2016-2018 m. mokėtos SGDT lėšos negalimos pagal ES teisę. Neegzistuoja joks kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo būtų konstatuotas valstybės pagalbos taisyklių pažeidimas.

SGDT teisinis reguliavimas nuo 2019 m. yra visiškai suderintas su Europos Komisija ir atitinka visas valstybės pagalbos taisykles, todėl jau vien dėl to negalimas net ir teorinis valstybės pagalbos taisyklių pažeidimas nuo 2019 m. SGDT projektas sudarė prielaidas panaikinti iki tol Lietuvos dujų rinkoje įsigalėjusią monopolinę vieno tiekėjo padėtį bei Lietuvos priklausomumą nuo jo, atvėrė rinkas.

Nėra pagrindo ir pareiškėjas nepagrindė poreikio kreiptis į LVAT dėl Vidutinės importo kainos nustatymo metodikos atitikties Įstatymo nuostatoms.

Spręsdamas dėl SGD terminalo teisinio reguliavimo tikslingumo, teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu, kuriame pažymėta, kad SGD terminalas yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis objektas, skirtas užtikrinti energijos tiekimo saugumą, sumažinti priklausomybę nuo vienintelio išorės tiekėjo ir garantuoti visuomenės interesą gauti energijos išteklius įvairiais šaltiniais nediskriminacinėmis sąlygomis.

Vertindamas procedūrinius klausimus, teismas konstatavo, kad Taryba nepažeidė Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Tarybos posėdį, kuriame priimtas ginčijamas nutarimas, jam elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas ir pateikta nuoroda į posėdžio darbotvarkę bei medžiagą. Todėl pareiškėjo nedalyvavimas posėdyje negali būti laikomas procedūriniu pažeidimu.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Analogiškose administracinėse bylose dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie perdavimo kainos (SGDT dedamosios) nustatymo 2019–2021 metų laikotarpiui LVAT jau yra priėmęs galutines ir neskundžiamas nutartis, kuriose pripažino, kad Tarybos nustatytos SGDT dedamosios buvo teisėtos ir pagrįstos. Kadangi nagrinėjamoje byloje dėl SGDT dedamosios nustatymo 2024 metams taikytinas teisinis reglamentavimas ir faktinės aplinkybės iš esmės yra tapačios, ankstesnėje LVAT praktikoje suformuotos teisės aiškinimo taisyklės yra aktualios ir turi būti taikomos nagrinėjamai bylai.

Pareiškėjas nei savo skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė konkrečių argumentų dėl Tarybos atliktų skaičiavimų neteisingumo ar netinkamo duomenų vertinimo. Pareiškėjo argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad Taryba, prieš nustatydama SGDT dedamąją 2024 metams, neatliko gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo. Rinkos tyrimo neatlikimas neturėjo jokios tiesioginės įtakos SGDT dedamosios dydžio apskaičiavimui ir nustatymui. SGDT dedamosios nustatymas buvo atliekamas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, o Taryba veikė pagal jai suteiktą kompetenciją. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, jog rinkos tyrimo neatlikimas galėjo lemti skundžiamo Nutarimo neteisėtumą. Šis klausimas iš esmės buvo keliamas teismo posėdžio metu ir nebuvo pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis.

Pagal Įstatymo nuostatas sprendimus dėl SGD terminalo būtinojo kiekio dydžio ir tiekimo laikotarpio nustatymo priima Vyriausybė, o ne Taryba. Todėl pareiškėjo argumentai, kad neatlikus gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo turėjo būti keičiamas būtinojo kiekio dydis ar jo tiekimo laikotarpis, nėra susiję su Tarybos priimto nutarimo dėl SGDT dedamosios nustatymo teisėtumu. Vyriausybė 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu nustatė 2022–2024 metų SGD terminalo būtinąjį kiekį, todėl Taryba, apskaičiuodama SGDT dedamąją 2024 metams, privalėjo įvertinti jau nustatytą būtinojo kiekio dydį. Taryba neturi įgaliojimų jo keisti ar iš naujo vertinti. Be to, būtinojo kiekio tiekimas yra viena iš esminių SGD terminalo veikimo sąlygų, užtikrinančių energetinį saugumą, patikimą gamtinių dujų tiekimą ir vartotojų interesų apsaugą.

Pagal Įstatymą rinkos tyrimai gali būti atliekami valstybės ar savivaldybės institucijų, suinteresuotų asmenų motyvuotu prašymu arba Tarybos iniciatyva. Nuo 2019 metų, kai SGDTĮ buvo numatyta galimybė atlikti tokį tyrimą, Taryba negavo jokių motyvuotų prašymų atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą. Tačiau net ir atlikus tokį tyrimą, jis savaime nebūtų sukėlęs pareigos pakeisti Vyriausybės nustatytą būtinojo kiekio laikotarpį ar dydį.

Pareiškėjo argumentai dėl ES teisės ir valstybės pagalbos taisyklių taikymo taip pat yra nepagrįsti. SGDT dedamosios nustatymo modelis nuo 2019 metų yra suderintas su Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu SA. 44678 (2018/N). Tai, kad ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikino dalį Europos Komisijos sprendimo dėl procedūrinių pažeidimų, nereiškia, kad nuo 2016 metų taikyta valstybės pagalbos schema buvo neteisėta arba kad šios lėšos turėjo būti įtrauktos mažinant vėlesnių metų SGDT dedamąją. LVAT ankstesnėse bylose taip pat yra konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo mažinti vėlesniems laikotarpiams nustatomas SGDT dedamąsias dėl 2016–2018 metais paskirtajam tiekėjui išmokėtų lėšų. Valstybės pagalbos vertinimas, SGDT finansavimo modelio suderinamumas su ES teise ir santykiai su Europos Komisija yra priskirti Vyriausybės, Energetikos ministerijos ir kompetentingų institucijų kompetencijai, todėl Taryba šių klausimų spręsti neturi įgaliojimų. Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, vadovavosi galiojusiais nacionalinės teisės aktais ir jai suteikta kompetencija.

Nutarimas neprieštarauja ES teisei. ESBT yra pripažinęs, jog nuo 2019 m. taikoma SGDT finansavimo schema atitinka ES teisę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad SGD terminalo projektui finansuoti taikoma SGDT dedamoji yra suderinama su ES teise. Todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas Nutarimas pažeidžia SESV 108 straipsnio 3 dalį ar kitus aukštesnės galios teisės aktus.

Įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato VERT teisę atlikti tyrimą, tačiau neįtvirtina imperatyvaus įpareigojimo jį atlikti kiekvienu atveju. Todėl VERT, neinicijuodama rinkos tyrimo, neperžengė jai suteiktos diskrecijos ribų.

Pareiškėjo keliami klausimai dėl SGDT funkcijų poreikio ir ekonominio tikslingumo yra valstybės ekonominės politikos klausimai, kurių administracinis teismas, vertindamas konkretaus administracinio akto teisėtumą, nenagrinėja.

Pareiškėjo argumentai dėl bendrovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jau buvo atmesti LVAT 2023 m. byloje, kurioje konstatuota, kad AB „Amber Grid“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jai netaikomi ribojimai, susiję su institucijomis, turinčiomis vidinius teisinius išteklius. Taip pat atmesti argumentai, kad šios išlaidos jau yra įtrauktos į SGDT dedamąją.

Pareiškėjas nepateikė naujų reikšmingų aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos AB „Amber Grid“ naudai.

Pareiškėjo argumentai dėl ES teisės ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimų taip pat yra nepagrįsti. SGDT dedamoji buvo nustatyta vadovaujantis galiojusiu nacionaliniu teisiniu reguliavimu ir Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimu SA.44678 (2018/N), kuriuo buvo suderinta valstybės pagalbos schema. Pareiškėjo teiginiai, kad 2016–2018 metais UAB „Ignitis“ tariamai neteisėtai suteikta valstybės pagalba turėjo būti įskaityta mažinant vėlesniais laikotarpiais nustatomą SGDT dedamąją, neturi teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju nėra priimta jokių Lietuvos Respublikos teismų ar kitų institucijų sprendimų, kuriais būtų konstatuota, kad 2016–2018 metais UAB „Ignitis“ išmokėtos lėšos buvo suteiktos neteisėtai arba kad SGDT dedamoji buvo nustatyta pažeidžiant teisės aktus. Be to, LVAT ankstesnėse bylose dėl SGDT dedamosios nustatymo 2019–2021 metams yra konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo mažinti vėlesniais laikotarpiais nustatomą SGDT dedamąją dėl ankstesniais laikotarpiais galbūt suteiktos valstybės pagalbos. Šioje byloje aktuali LVAT praktika, kurioje pripažinta, jog valstybės pagalbos schemos pakeitimų vertinimas ir galimų ankstesnių laikotarpių permokų grąžinimo klausimai nėra susiję su vėlesnių laikotarpių SGDT dedamosios nustatymu. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato jokios teisės ar pareigos atlikti tokius įskaitymus nustatant SGDT dedamosios dydį.

Pareiškėjo argumentai neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo bei jau suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas nepagrįstai kelia gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo neatlikimo klausimą. VERT neturėjo pareigos atlikti tokio tyrimo prieš priimdama Nutarimą dėl SGDT dedamosios 2024 metams, nes pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnio 8 dalį kompetencija nustatyti SGD terminalo būtinojo kiekio dydį ir jo tiekimo laikotarpį suteikta išimtinai Vyriausybei. Vyriausybė 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo nustačiusi būtinojo kiekio tiekimą 2022–2024 metams, todėl VERT neturėjo įgaliojimų nei keisti šio laikotarpio, nei spręsti dėl būtinojo kiekio poreikio.

Analogiškus pareiškėjo argumentus dėl SGDT dedamosios teisėtumo LVAT jau yra išnagrinėjęs bylose dėl 2019, 2020 ir 2021 metų SGDT dedamosios ir galutinėmis bei neskundžiamomis nutartimis juos atmetė kaip nepagrįstus. Todėl ir nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos.

Šioje byloje sprendžiamas tik SGDT dedamosios, taikomos 2024 metais, teisėtumo klausimas, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti 2016–2018 metais mokėtų SGDT lėšų atitiktį valstybės pagalbos taisyklėms. Nėra jokio kompetentingos Europos Sąjungos institucijos sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, jog 2016–2018 metų SGDT finansavimo modelis ar tuo laikotarpiu teikta valstybės pagalba buvo neteisėti. ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas nepaneigė SGDT modelio suderinamumo su ES teise ir nenustatė valstybės pagalbos neteisėtumo, o Europos Komisijos 2018 m. spalio 31 d. sprendimo dalį panaikino tik procedūriniais pagrindais, konstatavęs, kad Komisija neatliko formalaus tyrimo dėl tam tikrų finansavimo modelio elementų, susijusių su nugaravimo ir balansavimo sąnaudų kompensavimu. Pats Bendrasis Teismas pripažino paskirtojo tiekimo būtinumą, tinkamai nustatytą būtinojo kiekio apimtį, proporcingumą bei tai, kad nebuvo pagrindo abejoti paskirtojo tiekėjo paskyrimo ar valstybės pagalbos schemos suderinamumu su vidaus rinka. Po Bendrojo Teismo sprendimo Europos Komisija neskundė šio sprendimo, o pradėjo formalaus tyrimo procedūrą siekdama pašalinti nustatytus procedūrinius trūkumus. Kadangi iki šiol nėra priimtas galutinis Komisijos sprendimas, nėra jokio pagrindo teigti, kad 2016–2018 metų valstybės pagalba buvo pripažinta neteisėta, todėl negalima spręsti nei dėl tariamos neteisėtos pagalbos padarinių, nei dėl jos įtakos 2024 metų SGDT dedamajai.

VERT neturi kompetencijos spręsti dėl valstybės pagalbos teisėtumo ar tariamai neteisėtos pagalbos padarinių. Net hipotetiškai pripažinus, kad 2016–2018 metų valstybės pagalba būtų neteisėta, jos susigrąžinimas būtų valstybės, o ne VERT, ar pareiškėjo, kompetencija. Teisės aktai nenumato, kad tokios pagalbos grąžinimas būtų vykdomas mažinant vėlesnių metų SGDT dedamąją ar perskaičiuojant 2024 metų dedamąją.

VERT, priimdama Nutarimą dėl 2024 metų SGDT dedamosios, tinkamai taikė galiojančius teisės aktus ir Metodikoje nustatytą apskaičiavimo formulę, todėl SGDT dedamoji buvo nustatyta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo argumentai dėl rinkos tyrimo neatlikimo, 2016–2018 metų valstybės pagalbos teisėtumo bei būtinybės šias aplinkybes vertinti apskaičiuojant 2024 metų SGDT dedamąją yra nepagrįsti, nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir prieštarauja tiek galiojančiam teisiniam reguliavimui, tiek suformuotai LVAT praktikai.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino esmines bylai reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai atmetė jo argumentus. Pareiškėjo teigimu, teismas: (i) neįvertino Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimo reikšmės ginčijamo Nutarimo teisėtumui; (ii) netinkamai įvertino UAB „Ignitis“ (iki 2019 m. sausio 1 d. – UAB „Litgas“) nuo 2016 m. birželio 1 d. teiktos valstybės pagalbos atitiktį Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms, atsižvelgiant į ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą byloje T-193/19 ir SESV 108 straipsnio 3 dalies nuostatas; (iii) nepagrįstai nepripažino, kad Nutarimas neatitinka Metodikos reikalavimų, nes, apskaičiuojant SGDT dedamąją nebuvo įvertintos ankstesnių laikotarpių finansinės korekcijos ir nesuderinta valstybės pagalba; (iv) nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo AB „Amber Grid“ bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su Tarybos neatliktu gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimu, numatytu Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjo nuomone, Taryba, prieš priimdama skundžiamą Nutarimą, privalėjo atlikti tokį tyrimą, nes Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinka yra pakankamai išvystyta, joje veikia veiksminga konkurencija, užtikrintas tiekimo diversifikavimas ir energetinis saugumas, todėl SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo priemonės tolesnis taikymas nėra būtinas.

Taigi Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama Vyriausybės teisė, nepasibaigus nustatytam SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo laikotarpiui, priimti sprendimą dėl šio įpareigojimo sustabdymo ar nutraukimo. Šios teisės įgyvendinimas siejamas su Komisijos atliktu gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimu, Komisijos išvada dėl rinkos išsivystymo ir konkurencijos sąlygų bei Energetikos ministerijos išvada dėl tiekimo saugumo, patikimumo ir vartotojų interesų apsaugos.

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino UAB „Ignitis“ nuo 2016 m. birželio 1 d. teiktos valstybės pagalbos reikšmės, atsižvelgiant į ESBT 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą byloje T-193/19 ir SESV 108 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą įgyvendinti valstybės pagalbos priemones prieš tai jų nesuderinus su Europos Komisija.

Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pareiškėjas nenurodo, kuris konkretus Metodikos 24 ar 26 punktuose nustatytos SGDT dedamosios apskaičiavimo formulės elementas buvo netinkamai apskaičiuotas, kokie Tarybos naudoti duomenys buvo neteisingi arba kokius konkrečius skaičiavimo pažeidimus Taryba padarė priimdama Nutarimą.