- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- eTA-81-575/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06960-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Audrius Bakaveckas, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- E. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui E. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo E. G. (toliau – ir atsakovas) 29,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir 1,57 Eur delspinigių. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais: Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (toliau – ir Nuostatai), nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kurią privalo mokėti savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Atsakovas rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Todėl atsakovui kilo pareiga mokėti rinkliavą. Bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro 29,16 Eur. Pareiškėjas, vykdydamas pareigą informuoti atsakovą apie jo prievolę mokėti rinkliavą, suformavo ir atsakovui pateikė mokėjimo pranešimus. Atsakovui nustatytais terminais nesumokėjus rinkliavos, pareiškėjas taip pat pateikė jam priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau šis nebuvo padengtas. Atsakovui laiku nesumokėjus vietinės rinkliavos, jam už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami delspinigiai, tačiau ne ilgiau nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Atsakovui priskaičiuota delspinigių suma yra 1,57 Eur.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes: Atsakovui ginčo laikotarpiu (iki 2020 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir pareiškėjo prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui 2020 m. sausio 30 d. suformuotas ir išsiųstas mokėjimo pranešimas Nr. 10972992. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ar kad jis neprivalėtų mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi, nurodė, kad šiuo atveju, kreipiantis į teismą dėl nuo 2020 m. sausio 1 d. apskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, taikomas trejų metų senaties terminas. Todėl teismas, pritaikęs MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų metų senaties terminą ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. gruodžio 3 d., konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., nes senaties terminas šiam įsiskolinimui išieškoti yra pasibaigęs.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl 29,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo laikotarpį ir 1,57 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo ginčo faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus teiginius ir rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais: Teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. buvo apskaičiuota 2020 m. sausio 30 d. Tai patvirtina 2020 m. sausio 30 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10972992. VASA vietinę rinkliavą apskaičiavo nepraleisdama apskaičiavimo senaties termino, t. y. už 2020 m. ją apskaičiavo 2020 m. sausio 30 d. Teismas supainiojo mokestinės prievolės apskaičiavimo arba perskaičiavimo senatį su mokesčių priverstinio išieškojimo senatimi, t. y. mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį sutapatino su priverstinio išieškojimo senatimi. Priverstinio išieškojimo senaties terminas nagrinėjamu atveju pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Todėl VASA nėra praleidusi senaties termino išieškoti vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Kadangi reikalavimas dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už minėtą laikotarpį, buvo nepagrįstai atmestas, atitinkamai tais pačiais pagrindais nepagrįstai buvo atmestas išvestinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįstas ir teisėtas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., ir delspinigius.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad atsakovas yra minėtos vietinės rinkliavos mokėtojas ir nėra duomenų, jog jis yra sumokėjęs šią vietinę rinkliavą. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo, nustatęs, jog pasibaigė senaties terminas reikalavimui dėl vietinės rinkliavos priteisimo (MAĮ 68 str. 1 d.).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodo, kad teismas netinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimo.
Nagrinėjant apeliaciniu skundu apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia akcentuotina, kad Pakeitimo įstatymo 4 straipsniu pakeistoje MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį šio įstatymo 4 straipsnis įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytos MAĮ 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės apskaičiuoti atsakovui mokėtiną vietinę rinkliavą, tačiau keliamas klausimas dėl termino kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, sprendžiant dėl vietinės rinkliavos priteisimo, turi būti taikomas MAĮ nustatytas senaties terminas. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-20-415/2024; kt.). Šią senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva. MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-510-556/2023; kt.).
Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. apskaičiavo 2020 m. sausio 30 d. (2020 m. sausio 30 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10972992). Prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., priteisimo teismui pareiškėjas pateikė 2024 m. gruodžio 3 d. Taigi, taikant MAĮ 68 straipsnio 1 dalį pagal aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjas galėjo reikalauti priteisti vietinę rinkliavą tik už einamuosius 2024 metus ir trejus praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už ginčo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškas išvadas padarė ir kitose panašiose bylose pagal pareiškėjo apeliacinius skundus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-220-442/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-137-822/2025; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-222-520/2025; kt.).
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą su MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatimi. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai išaiškino, kad, sprendžiant dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-222-520/2025; kt.).
Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl kitokios Pakeitimo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos žemesnės instancijos teismuose, pažymi, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik ankstesni teismų sprendimai, priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik toms byloms, kurių faktinės aplinkybės sutampa su bylos, kurioje jis buvo suformuotas, faktinėmis aplinkybėmis arba yra į jas labai panašios ir kurioms taikytina ta pati teisė. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, kuriuose būtų suformuota kitokia praktika aiškinant ir taikant ginčui aktualias teisės normas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai pritaikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą ir atmetė pareiškėjo reikalavimus, susijusius su vietinės rinkliavos įsiskolinimu, susidariusiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Atmetus pagrindinį reikalavimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl delspinigių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.