- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eTA-222-520/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07512-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų
- Atsakovas
- A. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą atsakovei A. P. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. P. (toliau – ir atsakovė) 10,35 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. ir 0,45 Eur delspinigių.
2. Pareiškėjas teigė, kad atsakovė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, bet ji per nustatytą terminą neįvykdė šios pareigos.
II.
3. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. sausio 27 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovės A. P. 7,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. nepriemoką ir 0,38 Eur delspinigių.
4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nuostatomis bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei nuo 2007 m. spalio 12 d. iki 2021 m. vasario 9 d. nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir nėra duomenų, kad ji sumokėjo susidariusią vietinės rinkliavos skolos sumą.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2024 m. gruodžio 19 d., skolą už 2020 metus apskaičiavo 2020 m. vasario 6 d. (mokėjimo pranešimas Nr. 11046088), t. y. po Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalies pakeitimų įsigaliojimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 metus) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., todėl priteisiama vietinės rinkliavos skola, susidariusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., o prašymas dėl vietinės rinkliavos skolos, susidariusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., priteisimo atmetamas, nes pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas. Teismas pagal 2021 m. lapkričio 24 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11677733 nustatė, kad už 2021 metus atsakovei buvo apskaičiuota 7,08 Eur vietinės rinkliavos (nurodytas mėnesių skaičius – 2); atitinkamai, delspinigiai priteistini tik nuo šios sumos.
III.
6. Pareiškėjas SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas dėl 2,05 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir 0,02 Eur delspinigių priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl minėtos 2,05 Eur vietinės rinkliavos ir 0,02 Eur delspinigių priteisimo.
7. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai pritaikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatoje, įsigaliojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d., įtvirtintą trejų metų senaties terminą ir nesilaikė žemesnės instancijos teismų praktikos, bei akcentuoja lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatoje, galiojusioje iki 2019 m. gruodžio 31 d., įtvirtintu penkerių metų senaties terminu. Pareiškėjas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo 2020 m. vasario 6 d. Net nepriklausomai nuo to, kad pagal tuo metu galiojusią MAĮ 68 straipsnio 1 dalies formuluotę galiojo penkerių metų senaties terminas, pareiškėjas vietinę rinkliavą apskaičiavo nepraleisdamas apskaičiavimo senaties termino, t. y. už 2020 metus ją apskaičiavo 2020 m. vasario 6 d.
8. Pareiškėjas tvirtina, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas yra taikomas tik mokestinės prievolės apskaičiavimui arba perskaičiavimui, bet ne jos priverstiniam išieškojimui, kaip nurodė teismas. Teisė atlikti priverstinį išieškojimą atsiranda tuomet, kai mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir pasibaigia terminas, per kurį mokesčio mokėtojas turi įvykdyti prievolę. Priverstinio išieškojimo senaties terminas yra nurodytas MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje, – penkeri metai. Šiuo atveju net pasirinkus pačią seniausią datą, kai atsakovė turėjo sumokėti bent dalį vietinės rinkliavos (t. y. iki 2020 m. kovo 31 d.), vietinės rinkliavos priverstinio išieškojimo senatis prasidėjo tik pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, todėl pareiškėjas nepraleido minėto termino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
9. Šioje byloje išnagrinėtas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus ir atsakovės A. P. dėl 10,35 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. ir 0,45 Eur delspinigių priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, konstatavo, kad atsakovė yra aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja ir nėra duomenų, jog ji yra sumokėjusi šią vietinę rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos skolos, susidariusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., priteisimo, nustatęs, jog pasibaigė priverstinio išieškojimo senaties terminas (MAĮ 68 str. 1 d.), bet priteisė pareiškėjui iš atsakovės 7,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. nepriemoką ir 0,38 Eur delspinigių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija sprendimo dalį, kuria netenkintas jo prašymas.
11. Nagrinėjant apeliaciniu skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., o trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės apskaičiuoti atsakovės mokėtiną vietinės rinkliavos dalį, tačiau keliamas klausimas dėl termino kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas MAĮ numatytas senaties terminas. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-20-415/2024; kt.). Šią senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva. MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-510-556/2023; kt.).
14. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas vietinę rinkliavą už 2020 metus atsakovei apskaičiavo 2020 m. vasario 6 d. (2020 m. vasario 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11046088), prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d., priteisimo teismui pateikė 2024 m. gruodžio 19 d., todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistina nesumokėta vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 metus) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2020 metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie analogiškų išvadų ir kitose panašiose bylose pagal pareiškėjo apeliacinius skundus (žr., pvz., 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-220-442/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-137-822/2025).
15. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį su MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatimi. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; kt.).
16. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl kitokios Pakeitimo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos žemesnės instancijos teismuose, pažymi, kad, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, kuriuose būtų suformuota kitokia praktika aiškinant ir taikant ginčui aktualias teisės normas.
17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai pritaikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą ir atmetė pareiškėjo reikalavimus, susijusius su vietine rinkliava, susidariusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.