Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos apdaila“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, nesumokėto darbo užmokesčio ir susijusių išmokų, išeitinės išmokos, netesybų, neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nustatęs, kad šie reikalavimai nebuvo reiškiami darbo ginčo komisijoje. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kitus ieškinio reikalavimus CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavęs, jog jie teisme pareikšti praleidus įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą, nėra pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą, ieškovei nepateikus duomenų, kad terminą kreiptis į teismą ji praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Ieškovė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2025 m. rugpjūčio 12 d. pateikė darbo ginčų komisijai prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. Darbo ginčų komisija 2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (pasirašytu ir užregistruotu 2025 m. rugsėjo 22 d.) atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, ieškovei praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus, darbo ginčų komisija išaiškino ieškovei, kad nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos galima pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaujantis CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2026 m. gegužės 8 d., kreipimosi į teismą terminą praleidusi daugiau kaip 8 mėn., todėl, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atskirajame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovė prašė teismo atnaujinti praleistą procesinį terminą ieškiniui pareikšti, tačiau ji nenurodė objektyvių ir svarbių termino praleidimo priežasčių. Ieškovė ginčija šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, teigdama, kad ieškinyje ji įvardijo darbo ginčų komisijos sprendimo faktinį gavimo laiką, kuris nesutampa su sprendimo priėmimo laiku.

Praleistas DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas ieškiniui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pareikšti teismo gali būti atnaujintas, jeigu termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008).

Kaip minėta, darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą, yra priimtas 2025 m. rugsėjo 18 d. (sprendimas pasirašytas ir užregistruotas 2025 m. rugsėjo 22 d.). Taigi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį teisme eiga ieškovei prasidėjo 2025 m. rugsėjo 23 d. ir baigėsi 2025 m. spalio 23 d. (DK 14 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2026 m. gegužės 8 d. Sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo turėjo būti tiriama ir nustatoma, ar laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 23 d. iki 2025 m. spalio 23 d. egzistavo aplinkybės, kurios kliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą pareikšti teisme ieškinį ir šios aplinkybės nepriklausė nuo ieškovės valios. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė ieškinyje nenurodė jokių nurodytu laikotarpiu egzistavusių aplinkybių, jų įtakos procesinio termino praleidimui ir svarbos. Pažymėtina, kad tokių priežasčių ieškovė nenurodė ir atskirajame skunde. Ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai apie termino ieškiniui pareikšti praleidimą dėl teisės normų neišmanymo, sprendimo iš darbo ginčų komisijos negavimo, informacijos iš darbo ginčų komisijos laukimo vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, ieškovei nepateikus duomenų, kad ji, pati savo iniciatyva inicijavusi darbo ginčą, domėjosi jo eiga, teikė užklausas, tačiau į jas negavo atsakymų.

Nagrinėjamu atveju civilinės bylos iškėlimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad neegzistuoja teisės kreiptis į teismą sąlygos, remdamasis tuo, jog ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme paduotas praleidus įstatyme numatytą vieno mėnesio procesinį terminą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nebuvo prielaidų atnaujinti praleistą procesinį terminą, ieškovei neįrodžius, kad terminą ieškiniui pareikšti ji praleido dėl svarbių priežasčių.

Kaip minėta, ieškinio reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo ir neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dėl to, kad ieškovė dėl šių reikalavimų nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, kadangi darbo ginčų komisijoje jos reikalavimai apskritai nebuvo nagrinėjami.

Nagrinėjamoje byloje nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių yra kilęs darbo ginčas, kuriam taikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad darbo ginčų komisijai teikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepateikimo darbo ginčų komisijai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, jog ieškovė nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos dėl reikalavimų pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir atlyginti neturtinę žalą. Be to, net ieškovei pateikus įrodymus, kad ji kreipėsi į darbo ginčų komisiją su nurodytais reikalavimais, ieškovės ieškinys su nurodytais reikalavimais teisme negalėtų būti priimtas dėl praleisto vieno mėnesio procesinio termino ieškiniui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pareikšti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, taikė procesinio termino praleidimo, ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmes. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atskirąjį skundą. Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 15 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.