Alytaus apylinkės teismo nutartis

Byla Nr. TS-14-1208/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58489-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2; 2.1.10.1

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 12 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 6 mėnesiai 8 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.

Pabrėžtina, kad formuojamoje teismų praktikoje yra pripažįstama, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – specifinis teisės institutas, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, t. y. vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo A. L. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad skundžiamu Komisijos nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. L. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, o tai iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nusiteistojo nusikalstamo elgesio pokytį viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kontekste. Vis tik, nagrinėjamu atveju sutinkamai su Komisijos nutarime išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas dabartiniame pataisos procese, nuteistojo elgesyje dar nėra nustatytas, dėl ko lygtinis paleidimas jo atžvilgiu netaikomas, o tokia teismo išvada grindžiama sekančiai.

Pabrėžtina, kad nuteistojo teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Lygtinio paleidimo komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, pagrindiniais tokio sprendimo argumentais nurodė šias aplinkybes: nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jo padarytos nusikalstamos veikos buvo tęstinio pobūdžio ir vykdytos bendrininkų grupėje, kas rodo susiformavusius neteisėto elgesio modelius; bausmės atlikimo metu nustatytas itin didelis drausminių pažeidimų skaičius – nuteistasis baustas 12 kartų, įskaitant pažeidimus, susijusius su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu bei priežiūros sąlygų nesilaikymu (nebuvo namuose išvykos metu), dėl šių pažeidimų jis buvo grąžintas iš lengvosios grupės į paprastąją, kas rodo nestabilią elgesio dinamiką ir nepakankamą gebėjimą laikytis nustatytų reikalavimų; asmuo 2019 m. dėl padidintos rizikos agresyvaus elgesio darbuotojų bei kitų nuteistųjų atžvilgiu įrašytas į linkusių užpulti įskaitą; nuteistajam būdinga moralinės brandos, savianalizės ir atsakomybės prisiėmimo stoka, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi, savęs vertinimas gana aukštas, jis savimi pasitikintis, kiek egocentriškas; nors stebimi tam tikri teigiami pokyčiai, jie nėra pakankamai nuoseklūs ir tvarūs; fiksuojamas neigiamas ar ambivalentiškas požiūris į darbą – nuteistasis ilgą laiką vengė siūlomos darbinės veiklos, buvo išrankus darbo pobūdžiui, o vykdoma individuali veikla yra abejotino realumo ir nėra pakankamai patikima finansinio stabilumo užtikrinimo prasme, kadangi šioje įmonėje metinis atlyginimo vidurkis yra 182 Eur, todėl manytina, kad tokios pajamos neužtikrins finansinio stabilumo; nuteistasis ne visiškai vykdė Komisijos rekomendacijas – nedalyvavo konsultacijose, skirtose nuostatų ir vertybinių orientacijų keitimui, taip pat nevykdė nenuolatinio pobūdžio darbų. Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, tvirtina, kad jis surašytas šabloniškai ir prieštarauja socialinio tyrimo išvadai, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

Darant šią išvadą, pažymėtina, kad pagal 2026 m. balandžio 17 d. surašytą Socialinio tyrimo išvadą nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių – lėšų tvarkymo įgūdžių stoka (nusikaltimas padarytas siekiant neteisėtai praturtėti); gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo įgūdžių stoka; nuostatos į priežiūrą ir apribojimus – kurie turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai, vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Neabejotina, jog nustatyti kriminogeniniai rizikos veiksniai paskatino A. L. praeityje nusikalsti, siekiant sau finansinės naudos, dėl ko, minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai turi būti kuo labiau sumažinti, taip užkertant kelią kartoti nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis, nors ir atliko didžiąją dalį jam paskirtos bausmės, bet dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2025 m. spalio 6 d., išliko nepakitęs. Atsižvelgiant į tai, Komisija teisingai pažymėjo, kad išlikusių dinaminių kriminogeninių veiksnių koregavimas išlieka aktualus. Visa tai leidžia teigti, kad tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. L. palaiko ryšius su šeima, artimųjų yra lankomas pasimatymų metu, jis yra keturis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje nuteistųjų veikloje ir gerai atliktus pavestus būrio gerbūvio gerinimo darbus, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Paskutinį kartą skatintas 2025 m. gruodžio 12 d. Teismas teigiamai vertina pozityvius nuteistojo pokyčius ir kitas vykdomas iniciatyvas, kurios nurodytos rizikos priemonių valdymo plane, tačiau pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyti keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguotini vykdant individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Šią aplinkybę vertino ir Komisija nutarime akcentuodama, kad nuteistasis stokoja moralinės brandos, savianalizės ir atsakomybės prisiėmimo. Kriminogeniniai poreikiai, lėšų tvarkymo įgūdžių stoka (siekimas neteisėtai praturtėti vykdant nusikalstamas veikas), kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, problemų sprendimo įgūdžių stoka, nuostatos į priežiūrą ir apribojimus buvo vieni labiausiai su nusikalstamo elgesio raiška susiję veiksniai. Nutarime Komisija nurodė, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu ne visiškai vykdė Komisijos rekomendacijas – nedalyvavo konsultacijose, skirtose nuostatų ir vertybinių orientacijų keitimui. Aptartos ir įvertintos skundžiamame nutarime aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą Komisijos išvadai, jog šiuo metu nuteistojo asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, o bausmės tikslai dar nepasiekti. Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nemato pagrindo nesutikti su tokia Komisijos išvada. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų galima konstatuoti, kad nuteistasis A. L. padarė pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jos nepakanka, kad būtų pagrindas manyti, jog jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kaip tolesnė bausmės įgyvendinimo forma. Teismo vertinimu, nuteistasis, nors ir padarė pažangą, tačiau ji padaryta po ilgo laiko kuomet nebuvo daromi pokyčiai, dinaminiai veiksniai, susiję su lėšų tvarkymo įgūdžių stoka (siekiu neteisėtai praturtėti), kontaktais su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, problemų sprendimo įgūdžių stoka, nuostatomis į priežiūrą ir apribojimus išlieka ir gali būti mažinami tęsiant resocializacijos priemonių vykdymą. Komisijos nutarime rekomenduojama nuteistajam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, išlaikyti teigiamą dinamiką dėl vidaus tvarkos laikymosi, stengtis atitikti sąlygas bausmę tęsti atviro tipo kalėjime koreliuoja su dinaminiais kriminogeniniais veiksniais ir siekiu juos mažinti. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse.

Minėtų aplinkybių kontekste pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo, vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant, ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis A. L. 9 kartus (iš viso 12 kartų, tačiau 3 nuobaudos buvo panaikintos) baustas drausmine tvarka už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, reiškiamą nepasitenkinimą esama tvarka ir necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu vartojimą, kratos metu rastus mobilaus ryšio telefoną ir išmanųjį laikrodį. Paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2025 m. vasario 18 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nuteistajam net esant struktūruotoje aplinkoje, atlikus didžiąją dalį paskirtos bausmės, pasireiškia jo neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus bei priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos ir neginčijamos išvados dėl nuteistojo asmenybės pokyčių.

Asmens bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. apie 1,5 metų iki suėmimo oficialiai nedirbo, pagrindinis jo pajamų šalinis galimai buvo nusikalstamu būdu gautos lėšos. Vertinant kaltinamojo darbinę veiklą bausmės atlikimo laikotarpiu pažymėtina, jog asmens byloje ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys, jog A. L. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo atsisakęs įstaigos administracijos pasiūlyto darbo, nurodydamas, jog sutiks dirbti tik jo lūkesčius atitinkantį darbą. Vėliau bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vykdė individualią veiklą, kuri buvo prilyginama darbinei veiklai, tačiau vėlesniu kalėjimo viršininko sprendimu toks sprendimas buvo panaikintas ir laikomas negaliojančiu. Nuteistasis 2025 m. birželio 16 d. pateikė prašymą leisti vykdyti individualią veiklą (dirbtinė bižuterija ir panašių dirbinių gamyba), 2025 m. spalio 29 d. priimtas sprendimas dėl individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai. Taigi iš minėtų duomenų matyti, kad asmuo tik paskutiniu metu vykdo darbinę veiklą, anksčiau buvo išreiškęs neigiamą nuostatą į pasiūlytą darbą, taigi jo požiūris į darbinę veiklą nebuvo nuoseklus, jo motyvacija darbinei veiklai vertintina kaip abejotina, kadangi nuteistasis vykdo ribotos vertės jo resocializacijai ir socialinei integracijai individualią veiklą – bižuterijos ir panašių dirbinių gamybą, iš kurios gaunamos metinės pajamos siekia tik 182 Eur. Sutiktina su skundžiamame nutarime Komisijos nurodyta aplinkybe, kad tokios pajamos neužtikrins nuteistojo finansinio stabilumo. Nors nuteistasis pagal jo pateiktą pažymą išėjęs į laisvę galimai bus įdarbintas MB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, kas pripažįstama atsakingu veiksniu, tačiau anksčiau aptartos nuteistojo požiūrį į darbinę veiklą bei lėšų pragyvenimui įgijimo šaltinius charakterizuojančios aplinkybės kelia abejonių, ar A. L. motyvacija dirbti yra pakankama.

Vertinant teigiamą nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, A. L. veiksmuose yra pastebimos pastangos keičiant savo nusikalstamas nuostatas, tačiau jos nėra pakankamos, kad būtų vertinamos kaip pagrindas lygtiniam paleidimui, kadangi dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam individualiai paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apibendrinant konstatuotina, kad teismas dar negali daryti išvados, jog A. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. L. skundo netenkinti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.