- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-02
- Bylos Nr.
- eAN2-209-876/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00015-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų (toliau – ir Klaipėdos apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos Nutarimu APA1 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, leido nelegaliai dirbti įmonės naudai trečiosios šalies piliečiui NPD1 (Baltarusijos Respublikos pilietis), kai pastarasis neturėjo teisės dirbti Lietuvos Respublikoje. Administracinio nusižengimo protokole konstatuota, jog tokiais savo veiksmais APA1 pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nesutinkant su Institucijos Nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 pateikė skundą, kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkintas. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad NPD1 nebuvo Lenkijos ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, todėl jis negalėjo būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir neturėjo teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius APA1 neturėjo teisinio pagrindo leisti NPD1 dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siųsdamas jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apeliantas pilnai įvykdė UĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. pareikalavo pateikti siunčiamo dirbti asmens įdarbinimo dokumentus, tokius dokumentus apeliantas pateikė ir Institucijos tikrinimo metu.
Skunde nurodoma, kad UTPĮ 58 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai užsieniečiui Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 nėra taikomas, užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis pateikia atitinkamos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės kompetentingos įstaigos, atsakingos už taikytinos teisės nustatymą vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 883/2004, išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jis yra apdraustas socialiniu draudimu toje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta jį siunčianti dirbti įmonė. Apeliantas skunde nurodo, kad įvykdė ir šį reikalavimą - gavo ir pateikė Institucijai Lenkijos oficialios institucijos išduotą A1 dokumentą, kuriame NPD1 aiškiai įvardintas kaip Lenkijos įmonės darbuotojas (lenkų kalba - pracownik) ir patvirtinta, kad jis apdraustas socialiniu draudimu. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo pilnai įvykdytas ir UTPĮ 58 straipsnio 6 dalies reikalavimas – pateiktas patvirtinimas, jog užsienietis yra apdraustas socialiniu draudimu toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta jį siunčianti dirbti įmonė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde teigia, kad iš pateiktų dokumentų turinio, t. y. A1 pažymoje NPD1 aiškiai nurodytas kaip Lenkijos įmonės darbuotojas; Lenkijos įmonės pateiktas komandiravimo įsakymas, kuriame NPD1 irgi aiškiai įvardintas kaip Lenkijos įmonės darbuotojas (pracownik), jis negalėjo (neturėjo jokio pagrindo) padaryti išvados, jog NPD1 neturi teisės dirbti Lietuvoje. Institucijos kaltinimai apeliantui nelegaliu darbu (nors nebuvo net jokio įdarbinimo, o nurodytas užsienietis buvo komandiruotas į Lietuvą Lenkijoje registruotos įmonės, kurioje buvo įdarbintas) neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Skunde apeliantas pabrėžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) atliko visus būtinus galiojančiuose teisės aktuose nurodytus veiksmus, kai į Lietuvą laikinai dirbti komandiruojamas asmuo iš kitos valstybės: iš anksto (iki NPD1 atvykimo į Lietuvą) pareikalavo iš Lenkijos įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus, patvirtinančius, kad siunčiamos į Lietuvą užsienietis yra įdarbintas ir jam Lenkijoje taikomas socialinis draudimas, o Lenkijos įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė APA1 sutartį su užsieniečiu, komandiravimo įsakymą ir paaiškino, kad pagal Lenkijos įstatymus šiam užsieniečiui taikomas socialinis draudimas (taigi, jis turi teisę dirbti (atlikti darbo funkcijas) ir Lietuvoje); Pareikalavo iš Lenkijos įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikti Lenkijos Respublikos socialinio draudimo įstaigos išduotą A1 pažymėjimą (dėl NPD1). Toks pažymėjimas buvo pateiktas ir jame aiškiai nurodyta, kad NPD1 statusas yra įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas (lenkų kalba - pracownik); laiku ir tinkamai pateikė visą reikalaujamą informaciją Institucijai ir Užimtumo tarnybai apie į įmonę komandiruojamą užsienietį (t. y. oficialios Lietuvos institucijos buvo iš anksto informuotos apie NPD1 komandiravimą į Lietuvą ir jo funkcijų Lietuvoje atlikimo pradžią).
Žemesnės instancijos teismas
Skunde apygardos teismui nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apeliantas žinojo ankstesnę Institucijos nuomonę apie labai panašias situacijas, kai pati Institucija konstatavo, kad pagal Lenkijos įstatymus su fiziniais asmenimis gali būti sudaromos ir civilinės sutartys dėl darbo funkcijų atlikimo ir tokia užimtumo forma yra leidžiama Lenkijoje. Skunde pažymima, kad net Institucijai prireikė daugiau nei pusmečio, kol ji suformavo savo nuomonę dėl NPD1 komandiravimo (Institucija patikrinimą atliko 2025 m. balandžio mėnesį, o nutarimą priėmė 2025 m. gruodžio 9 d.).
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad net iš Institucijos nutarimo, kuriame cituojami Lenkijos Vyriausiosios darbo inspekcijos Užimtumo teisėtumo skyriaus atsakymo teiginiai, pripažinta, kad NPD1 buvo įdarbintas Lenkijoje. APA1 ir iš savo ilgamečio verslo partnerio - Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prieš atvykstant į Lietuvą komandiruotam NPD1, gavo patikinimus, kad pateikti dokumentai patvirtina minėto asmens įdarbinimą Lenkijoje ir jis gali būti komandiruotas į Lietuvą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą Institucijos vyriausiasis darbo inspektorius IPNA1 prašo palikti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei teigia apeliantas, tyrimo ir teisminio skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir patvirtinta, kad tarp Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir NPD1 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, todėl tai nėra įdarbinimo dokumentas ir darbo santykiai tarp šių subjektų užmegzti nebuvo. Ši aplinkybė įrodyta ir Lenkijos Vyriausiosios darbo inspekcijos Užimtumo teisėtumo departamento direktoriaus 2025 m. birželio 16 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis. Minėtame rašte pabrėžta, kad tarp patikrinto subjekto ir minėto užsieniečio nebuvo užmegzti darbo santykiai, o tarp jų buvo sudaryta civilinės teisės – pavedimo sutartis. Taigi, Institucijos įsitikinimu, gauti ir pateikti dokumentai nėra įdarbinimo dokumentai. Taip pat nustatyta, kad Lenkijos institucijų išduota A1 pažyma negali būti laikoma įdarbinimo dokumentu, jis tik patvirtina asmens apdraudimo socialiniu draudimu Lenkijoje faktą. Draudimo pagrindai gali būti įvairūs, tame tarpe ir savarankiškos veiklos vykdymas, kai tokiu draudimu paslaugos teikėja apdraudžia paslaugos gavėjas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nėra aktualus dalykas. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 straipsnį į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruojamas gali būti tik užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, NPD1 negali būti laikomas į Lietuvos Respubliką komandiruotu darbuotoju. Institucijos atsiliepime teigiama, kad NPD1 turėjo turėti leidimą dirbti ir (arba) darbo sutartį ir leidimą laikinai gyventi ar vizą, kadangi jis pagal savo, kaip užsieniečio požymius, nepatenka į kategorijas asmenų, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad apeliantas skunde neteisingai nurodė, kad laiku ir tinkamai pateikė visą reikalaujamą informaciją Institucijai ir Užimtumo tarnybai apie į įmonę komandiruojamą užsienietį, kadangi toks pranešimas buvo teiktas tik po tyrimo pradėjimo (2025 m. gegužės 5 d.), o vadinamosios komandiruotės pradžia – 2025 m. balandžio 27 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas netenkinamas
ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčijama APA1 kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, bei nesutinkama su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad APA1 veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria APA1 skundas dėl Institucijos Nutarimo atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos Nutarimu APA1 nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido nelegaliai dirbti įmonės naudai trečiosios šalies piliečiui NPD1 (Baltarusijos Respublikos piliečiui), kai pastarasis neturėjo teisės dirbti Lietuvos Respublikoje.
Apeliaciniame skunde APA1 ginčija savo kaltę, teigdamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu ir apeliantas, būdamas įmonės direktoriumi, pilnai įvykdė UĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. pareikalavo pateikti siunčiamo dirbti asmens įdarbinimo dokumentus. O taip pat gavo ir Lenkijos oficialios institucijos išduotą A1 dokumentą, kuriame NPD1 aiškiai įvardintas kaip Lenkijos įmonės darbuotojas (lenkų kalba - pracownik), kuriuo taip pat patvirtinta, kad jis apdraustas socialiniu draudimu. Taigi, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo pilnai įvykdytas ir UTPĮ 58 straipsnio 6 dalies reikalavimas – pateiktas patvirtinimas, jog užsienietis yra apdraustas socialiniu draudimu toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta jį siunčianti dirbti įmonė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad APA1 iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Aptariama norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į darbo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Taigi tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, ar buvo pažeistos darbo santykius reglamentuojančios teisės normos.
Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje galiojantis darbuotojų laisvo judėjimo principas suteikia darbuotojams teisę laisvai pasirinkti Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje įsidarbinti. Vis dėlto, darbuotojų laisvo judėjimo principas galioja tik tam tikrų asmenų grupėms. Kiti darbuotojai, pavyzdžiui, trečiųjų šalių piliečiai, šio principo suteikiamomis teisėmis naudotis negali. Tokiu būdu asmenims, nesinaudojantiems darbuotojų laisvo judėjimo principo suteikiamomis teisėmis, gali būti nustatomi kiti (papildomi) ir (ar) griežtesni reikalavimai įsidarbinant Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje.
Iš UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto matyti, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018,
2AT-27-942/2020; 2AT-16-489/2023). Taigi šiuo atveju nelegalaus darbo faktą atskleidžia tokie požymiai: užsienietis pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo darbo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas), dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; užsienietis dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-511/2023).
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, dėl ko ginčas ir nekeliamas, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 28 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikti produktų pakavimo, rūšiavimo, paruošimo išsiųsti ir kt. paslaugas. Taip pat 2022 m. spalio 10 d, tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad turi ilgametę patirtį ir kvalifikuotus darbuotojus, sutartyje nurodytoms paslaugoms atlikti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pageidauja pasinaudoti „(duomenys neskelbtini)“ turima patirtimi bei žiniomis, kad galėtų tobulinti savo veiklos galimybes ir pajėgumus, o taip pat pasinaudoti „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis galimybėmis gauti kitas sutartyje numatytas bei šalių aptartas ir suderintas paslaugas.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir NPD1 buvo sudaryti darbo santykiai. Nors apeliaciniame skunde APA1 teigia, jog ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė Lenkijos Respublikos socialinio draudimo įstaigos išduotą A1 pažymėjimą (dėl NPD1), kuris patvirtina, kad pastarasis buvo įdarbintas įmonėje, tačiau, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, o taip pat Institucija atsiliepime, iš 2025 m. birželio 16 d. Lenkijos Vyriausiosios darbo inspekcijos Užimtumo teisėtumo departamento direktoriaus rašto matyti, jog NPD1 buvo įdarbintas remiantis pareiškimu dėl darbo patikėjimo (dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti, išduodamas vadinamąja supaprastinta tvarka) ir civilinės teisės sutartimi – pavedimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, tarp ,, (duomenys neskelbtini)“ ir NPD1 nebuvo užmegzti darbo santykiai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog minėtas A1 pažymėjimas niekaip nepatvirtina NPD1 įdarbinimo fakto, dokumentas tik patvirtina asmens apdraudimo socialiniu draudimo Lenkijos Respublikoje faktą. Taip pat iš atsakymo į prašymą suteikti informaciją apie paslaugų teikėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiravimą matyti, jog NPD1, komandiruotas darbuotojas (trečiosios šalies pilietis), nebuvo susaistytas darbo santykiais Lenkijos Respublikoje.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esanti paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2023 m. kovo 13 d. sudaryta Varšuvoje, tarp ,, (duomenys neskelbtini)“ ir NPD1 taip pat patvirtina, jog nagrinėjamu atveju tarp bendrovės ir NPD1 nebuvo sudaryta darbo sutartis. Iš paslaugų teikimo sutarties akivaizdu, jog paslaugų teikėjas – NPD1, įsipareigojo savarankiškai atlikti užsakovo – ,, (duomenys neskelbtini)“, jam patikėtas užduotis, susijusias su kasdiene sandėlio veikla, o NPD1 nėra pavaldus ,, (duomenys neskelbtini)“, o pagal sudarytą sutartį NPD1 neįgyja jokių Darbo kodekse numatytų darbuotojo teisių. Taigi, teismo įsitikinimu, akivaizdu, jog priešingai nei apeliantas teigia skunde apygardos teismui, šioje situacijoje tarp ,, (duomenys neskelbtini)“ ir NPD1 nebuvo sudaryta darbo sutartis, šalis, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, o taip pat Institucijos atsiliepime, siejo tik civiliniai santykiai, kas neprilygsta darbo santykiams.
Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad pirmosios instancijos teismas surinktus duomenis vertino ne taip, kaip to tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1, neduoda pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantui paskirta 1 500 Eur dydžio bauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.