- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- 1-634-1208/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15504-2026-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Agneta Bulakė (pran.)
- Kaltinamasis
- R. G.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Alytus)
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
R. G. 2026 m. gegužės 17 d., 19.21 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - partnerę, su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos - R. K., kuriai gulėdamas lovoje dešine koja spyrė vieną kartą į veido ir kaklo sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu R. G. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad su nukentėjusiąja gyvena kartu apie 8-9 metus, juos sieja šeimyniniai santykiai. Dažnai nesipykta, taip nutiko pirmą kartą. Į namus atvyko policijos pareigūnai, nežino, kas juos kvietė. Peržiūrėjo vaizdo medžiagą, sutinka, kad galėjo spirti nukentėjusiajai. Neatsimena, ar pataikė. Nežino, dėl ko spyrė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji po spyrio jautėsi gerai. Su ja šiuo metu kartu gyvena. Ant nukentėjusiosios jokių sužalojimų nebuvo. Savo elgesį vertina blogai. Retai vartoja alkoholį, tai vienkartinis atvejis. Sutinka, kad nukentėjusiajai sukėlė skausmą spyriu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kiek prisiminė, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismas priėmė sprendimą, įrodymus byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad su nukentėjusiąja veda bendrą šeimos ūkį, kartu gyvena apie 8 metus, sutaria gerai. Prieš R. K. niekada nėra smurtavęs. 2026 m. gegužės 17 d., nepamena tikslios valandos, į svečius atėjo pažįstama moteris, nei vardo, nei pavardės nežino, bet kartu atsinešė butelį degtinės. Jie visi trys – jis, R. K. ir pažįstama moteris, vartojo atsineštą alkoholį. Kol vartojo alkoholį viskas buvo gerai. Daugiau nieko nepamena. Paskutinis įvykis kurį pamena, kaip atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė į policijos komisariatą. Tuo metu kai buvo atvykę policijos pareigūnai, jis nieko nepamena. Tikrai nepamena, ar galėjo spirti savo sugyventinei, bet jeigu taip padarė labai gailisi, jai nenorėjo sukelti fizinio skausmo ar kitaip jai pakenkti, dėl visko kaltina alkoholį. Papildomai patikslino, jog pareigūnė parodė jam vaizdo įrašą, kuriame spiria R. K., jis savo veiksmą prisimena ir pripažįsta, kad gulėdamas lovoje dešine koja spyrė vieną kartą į veido ir kaklo sritį, supranta, kad jai sukėlė fizinį skausmą ir labai dėl to gailisi (b. l. 110-113, 129-131).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2026 m. gegužės 17 d. į svečius atėjo pažįstami A. ir V., atsinešė alkoholio, kurį visi vartojo. Vėliau nuėjo dar parnešti alaus. Su sugyventiniu R. G. įprastai sutaria gerai, kartu gyvena daugiau kaip 8 metai. Įvykio aplinkybių neprisimena. Pas medikus ir teismo medicinos ekspertus apžiūrai atsisako vykti. Jokių sužalojimų ant jos kūno nėra, jai nieko neskauda. Jokių pretenzijų neturi ir neturės, civilinio ieškinio taip pat nereiškia (b. l. 7-10).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. gegužės 17 d., apie 19 val. 21 min. adresu: (duomenys neskelbtini), R. G., gulėdamas lovoje, spyrė savo sugyventinei R. K. vieną spyrį į veido ir kaklo sritį, taip sukeldamas R. K. fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 21-24).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2026 m. gegužės 17 d., apie 18 val. 51 min. buvo gautas iškvietimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) mušasi vyras. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko R. K., kuri nurodė, jog policijos nekvietė. Aiškinantis įvykio aplinkybes, R. K. ruošėsi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o jos sugyventinis R. G. iškėlė dešinę koją ir spyrė vieną spyrį R. K. į kaklo ir veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1-4).
Tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2026 m. gegužės 17 d., apie 18 val. 51 min. buvo gautas pranešimas, kad vyras mušasi adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjus prie minėto buto ir beldžiant į buto duris, iš buto vidaus pasigirdo necenzūriniai žodžiai. Buvo įspėta, kad policija ir pareikalauta atidaryti duris, tačiau į tai niekas nereagavo. Kadangi įvykis buvo pirmame aukšte, tai kolega liko stovėti prie buto durų, o pareigūnė išėjo į lauką, kad asmenys nepasišalintų per langą. Jai būnant prie nurodyto buto langų, viduje girdėjosi žmonių balsai, todėl nuolatos ragino, kad atidarytų buto duris. Po kurio laiko kolega informavo, kad buto duris atrakino, todėl ji greit nuėjo į butą. Namuose, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sugyventiniai: R. G. ir R. K. Taip pat namuose buvo R. K. draugė V. G. Matėsi, kad namuose yra girtaujama, kad asmenys neblaivūs. Visi bute buvę asmenys neigė, kad skambino į policiją ir pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, teigė, kad čia niekas nesmurtavo ir niekam pagalba nereikalinga. Tuomet kolega paskambino pranešėjos numeriu ir minėtame bute viename iš telefonų suskambo skambutis. Paklausus, kieno tai telefonas, R. G. nurodė, kad tai jo telefonas, tačiau jis niekam neskambino. Tuomet buvo paprašyta pateikti R. K. asmens tapatybės kortelę, ši nuėjo ieškoti savo dokumento ir atsisėdo į krėslą, kuris buvo šalia miegamojo lovos, ant kurios prigulė R. G. R. K. buvo bandoma nustatyti neblaivumą, tačiau ji buvo stipriai neblaivi, nesugebėjo pasitikrinti neblaivumo. Moteriai sėdint ant krėslo staiga R. G., kuris buvo ant lovos, sudavė vieną smūgį iš savo dešinės kojos savo sugyventiniai R. K. į veido bei kaklo sritį. Kadangi tai įvyko pareigūnų akivaizdoje ir jie yra sugyventiniai, R. G. buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje. R. G. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, o R. K. - 2,23 promilės neblaivumas (b. l. 48-50).
Duomenyse apie pranešimo registravimą nurodyta, jog dėl galimo smurto gautas pranešimas telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą, prašant policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nes vyras muša, pranešėja moteris, neprisistato. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, vaizdo kameromis fiksuotas jų akivaizdoje smurto atvejis - policijos pareigūno kamera – 2026 m. gegužės 17 d., 19.21 val. vyras gulėdamas lovoje smūgiuoja koja šalia lovos krėsle sėdinčiai savo sugyventiniai į veidą (vizualiai matomas smūgis ir girdimas smūgio garsas). Į pareigūnės paaiškinimą dėl smurto vyriškis atsako, jog nesmurtavo. Pareigūnė pasako, jog viską užfiksavo kamera. Tuomet vyriškis pasako, jog gerai, "tegul neloja" (b. l. 42-47).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji patalpa- kambarys (b. l. 34-41).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti penki vaizdo įrašai išimti iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Vaizdo įraše „export-joolv“ užfiksuoti asmenys: ant lovos guli R. G., ant kėdės prie lovos kairėje pusėje sėdi R. K. ir ant kėdės priešais lovą dešinėje pusėje sėdi V. G. Paprašius pareigūnams R. K. pateikti asmens dokumentą ji eina link krėslo, kuris stovi prie lango ir prie pat lovos, kurioje guli R. G., jis vadina R. K. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jai atsisėdus ant krėslo ir atsisukus į R. G. toliau vaizdo įraše ties 13:03 min. matoma kaip tuo metu gulėdamas lovoje R. G. dešine koja spiria vieną kartą į veido ir kaklo sritį R. K. (nuotraukos Nr. 1, 2). Po smūgio R. K. nusisuka į kitą pusę, jam nieko nesako, atsakinėja į toliau pateiktus pareigūnų klausimus (b. l. 58-60).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo. Objektyvieji sudėties požymiai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyvieji – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kurios kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje straipsnyje, įrodyta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių dėl girtumo gerai neprisimena, tačiau, ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjęs vaizdo įrašą, sutinka, kad galėjo koja įspirti nukentėjusiajai į veido sritį, dėl ko ši galėjo jausti skausmą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl gauto iškvietimo, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir foto lententelė, kurioje užfiksuota kaip lovoje gulintis R. G. dešine koja spiria vieną kartą į veido ir kaklo sritį R. K.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašo matyti, kad gulėdamas lovoje R. G. dešine koja spiria vieną kartą į veido ir kaklo sritį R. K. Girdimas smūgio garsas. Po smūgio R. K. nusisuka į kitą pusę. Pažymėtina, kad iki smūgio sudavimo kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kas patvirtina, jog smūgį koja sudavė tyčia, siekdamas nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Pažymėtina, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, suduotas į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, nuo smūgio nukentėjusioji nusuko galvą, smūgis buvo suduotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nors nukentėjusioji nurodo įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimenanti, tačiau teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji juto fizinį skausmą, kurį sukėlė smurtiniai kaltinamojo veiksmai ir tokie R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo R. G. teismas vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas įtvirtina viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės rūšis.
Skirdamas bausmę R. G. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, t. y.: tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas prieš partnerę, nusikalstamus veiksmus pasirenkant kaip netinkamą konfliktų sprendimo būdą. Teismas pažymi, kad veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau nepasižymi dideliu pavojingumu, kūno sužalojimų nekonstatuota, ilgalaikio fizinio skausmo nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmai nesukėlė. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė.
Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo R. G. asmenybę. R. G. neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, niekur nedirba, tačiau viešuosius darbus atsisakė atlikti, motyvuodamas savo sveikatos būkle. Byloje yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgdamas į tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant R. G. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Nustatydamas bausmės dydį teismas vertina kaltinamojo asmenybę bei veikos pavojingumą ir sprendžia, kad nustatytinas artimas minimaliam sankcijoje nustatytas bausmės dydis – 6 mėnesių laisvės apribojimas.
Teismas įvertinęs tai, kad R. G. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taiko BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu.
Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atsižvelgiant į visas kaltinamąjį R. G. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą, todėl jis įpareigojamas per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Dėl advokato išlaidų priteisimo
Alytaus apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir – VGTPT) prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios susidarė (132,59 Eur) dėl kaltinamajam R. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teismas pažymi, kad R. G. gynėjas buvo paskirtas pripažinus būtinąjį pagrindą gynėjo dalyvavimui pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas vertina kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis nedirba, nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos, taip pat vertina gynėjo paskyrimo pagrindą bei aplinkybes ir sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, bei nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.
R. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2026 m. gegužės 17 d. 21.13 val. iki 2026 m. gegužės 18 d. 15.44 val. (b. l. 99-105), todėl šis sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
R. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (supakuotas į voką, kuris prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti R. G. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. gegužės 17 d. iki 2026 m. gegužės 18 d., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. G. nepriteisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.