Alytaus apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-689-1208/2026 Baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-1208/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10015-2024-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.1.14.2

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-1208/2025, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. D. Iš pateiktos pažymos matyti, jog valstybė patyrė 37,50 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už R. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant klausimą dėl jam paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo, todėl būtina spręsti klausimą šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš nuteistojo valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjant R. D. baudžiamąją bylą teisme, dėl gynėjo parinkimo šiam kaltinamajam buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kadangi buvo sprendžiamas klausimas dėl jam taikomos kardomosios priemonės pakeitimo į suėmimą ir dėl to teismas sprendė, jog byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinka gynėja advokatė Daiva Jurevičienė.

Pažymėtina, jog teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama išimtinai teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį įstatyme yra numatytas privalomas gynėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Analogiškos pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, Nr. 2K-307-507-2015, Nr. 2K-84-699/2015 ir kt.).

Vertinant nuteistojo R. D. turtinę padėtį, nustatyta, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nedirbo ir byloje nėra jokių duomenų, kad šis nuteistasis gautų kokias nors pastovias pajamas. Be to, R. D. dar turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų – nesumokėtų baudų (3 t., b. l. 148–157). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-1208/2025, iš nuteistojo civiliniam ieškovui priteistas 14 500 Eur turtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo R. D. turtinė padėtis nėra stabili bei į tai, jog gynėjas šiam nuteistajam buvo paskirtas teismui pripažinus, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, daroma išvada, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. D. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361–362 straipsniais, 364 straipsniu,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. D. netenkinti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.