Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad įmonė turi mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2026 m. gegužės 25 d. duomenimis sudarė 79 906,60 Eur, laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. balandžio 13 d. vykdė atsiskaitymus su kitais įmonės kreditoriais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. Kadangi Bendrijos vadovas, žinodamas apie įmonės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat apie įmonės finansinę padėtį, tai yra tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo jis pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č., kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Č. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai duomenys, o būtent tai, kad 2025 m. gegužės 25 d. teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, kuriame nurodyta, kad VMI duomenimis 2026 m. gegužės 25 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 79 906,60 Eur, kurią sudarė 17 705,25 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), 40 685,21 Eur pelno mokestis (toliau – ir PLN) ir 21 516,14 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM).

VMI pareiškime nurodė gavusi informaciją iš Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo, už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. balandžio 13 d. Didžiausi atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), didžiausi mokėjimai atlikti: 2025 m. birželio 2 d. gavėjas R. M., už teisines paslaugas 600 Eur; 2025 m. birželio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 363 Eur; 2025 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 Eur; 2025 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 268,14 Eur; 2025 m. liepos 16 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Eur; 2025 m. rugsėjo 1 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Eur; 2025 m. rugsėjo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 278,30 Eur; 2025 m. spalio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur; 2025 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 Eur; 2025 m. spalio 21 d. R. M., už teisines paslaugas, 300 Eur; 2025 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 671,50 Eur; 2025 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 402,27 Eur; 2025 m. spalio 26 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ 2000 Eur.

Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo pateikti už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. balandžio 13 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai pagrindžia faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Č., net ir žinodamas apie turimą Bendrovės įsiskolinimą biudžetui nedėjo pakankamai pastangų, kuo operatyviau padengti turimą skolą valstybės biudžetui, o toliau atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams/tiekėjams. Dėl tokių vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI interesai, pažeista imperatyvi CK 6.930¹ straipsnio nuostata – įstatymu nustatytas atsiskaitymų eiliškumas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę mokestinę nepriemoką sumažinti arba visai padengti, tačiau to nepadarė. Šias aplinkybes patvirtina kartu su VMI pareiškimu pateiktas Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekė tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių, jeigu Bendrovės vadovas R. Č. būtų laiku ir tinkamai vykdęs atsiskaitymus su biudžetu, VMI finansinis reikalavimas galėjo būti minimalūs.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Č. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų finansinių dokumentų galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju CK. Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-697/2018, 8.5. punktas).

Sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Šiuo atveju R. Č. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. balandžio 13 d., kadangi jis, būdamas Bendrovės vadovu, privalėdamas mokėti įmokas į valstybės biudžetą, šių įmokų nesumokėjo. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdama mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams turėjo mokestinę nepriemoką, tai patvirtina mokesčių apskaitos informacinės sistemos dienos balanso išrašai.

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 1.4. punktas). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Kaip matyti iš VMI pateiktų Bendrovės atsiskaitomųjų banko sąskaitų išrašų, bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Bendrovė nebuvo sustabdžiusi savo veiklos, savo veiklą vykdė ir gavo pajamas, o Bendrovės vadovas, kaip už įmonės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat piniginių srautų tvarkymą atsakingas asmuo, turimų įsipareigojimų biudžetui savanoriškai nevykdė, o vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog Bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais.

Per nustatytą laikotarpį Bendrovės vadovas iš esmės nemažino įsiskolinimo VMI, o mokėjo pinigų sumas žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams. Bendrovė aktyviais savo veiksmais galėjo ieškoti alternatyvių sprendimo būdų, kaip, kad ieškoti kompromisinio susitarimo tarp Bendrovės ir kreditorių tikslu pirmiau dengti įsiskolinimą VMI, tačiau duomenų, kad kokių nors veiksmų ėmėsi, byloje nėra.

Aktualiu laikotarpiu (2024 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. balandžio 13 d.) Bendrovė VMI iš viso atliko mokėjimų 11 513, 05 Eur sumai, tačiau iš pateiktos Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad daugelis mokėjimų buvo atlikta kitiems kreditoriams, kurie CK 6.930¹ straipsnio nustatyta tvarka neturėjo pirmenybės prieš VMI, dėl ko buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovas privalo įmonės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Įvertinus Bendrovės (ne)sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį, mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų sistemingumą, nenustačius, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, konstatuotina, kad R. Č. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes, bei pateiktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia ir įrodo R. Č. padaryto administracinio nusižengimo subjektyviąją ir objektyviąją sudėties pusę. Bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, veikdamas Bendrovės naudai, privalėjo derinti Bendrovės interesus su visais kreditoriais, savarankiškai nesuteikdamas prioriteto vienam ar keliems kreditoriams savo nuožiūra, o šiuo konkrečiu atveju laikytis įstatyme numatytos pareigos, tai yra atsižvelgti į mokėjimų eiliškumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka R. Č. pripažinti kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jo veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. R. Č. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, duomenų apie administracinius nusižengimus nepateikta, jo administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. Č. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią 1400 Eur baudą, įvertinus, tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą asmuo padarė pirmą kartą. Taikyti R. Č. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas minimalus dydis, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 1400 (tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismui.