- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-17
- Bylos Nr.
- e2YT-2264-399/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00435-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- PRS2
- Suinteresuotas asmuo
- SUA1, " Turto bankas "
- Kategorijos
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS2 pareiškimą suinteresuotiems asmenims SUA1, VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja PRS2 (toliau pareiškėja) pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po motinos BAK7 mirties, (duomenys neskelbtini), (toliau ir palikėjos ir testatorės), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad jos biologiniai tėvai buvo sutuoktiniai, AKS1 ir BAK7 (santuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).Pareiškėjos tėvas AKS1 mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)).Po pareiškėjos tėvo mirties ir po motinos mirties jos vardu patvirtinta nuosavybės teisė į 0.7000 ha žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypą), kuris VĮ Registrų centras kaip asmeninė BAK7 nuosavybė. Žemės sklypas įgytas 2003-02-25 Apskrities viršininko įsakymo Nr. ŽM-312, pagrindu, atkūrus nuosavybės teises piliečiui BAK7, pagal iki mirties pateiktą prašymą tokias teises atkurti (2022-12-23 Marijampolės apskrities sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) atkurti nuosavybės teises pridedamas; pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ).2022-12-23 Marijampolės apskrities sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) (1.34 ha žemės; 1201 Lt vertė), perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam turtas 0.70 ha žemės sklypas, 1201 Lt vertė. Pareiškėjos mama BAK7 mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirus BAK7, mirusiosios įpėdiniai (vaikai) pareiškimo dėl paveldėjimo notarui nepateikė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta (2024-08-21 notarės Laimos Valaitės liudijimas, notarinio registro Nr. 1418; 2024-09-13 notarės Lidijos Pečkienės liudijimas, notarinio registro Nr. 2540; 2024-09-18 notarės Loretos Rastauskienės liudijimas, notarinio registro Nr. 7664). Mirusiosios paveldėtojai/įpėdiniai mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo dukra (pareiškėja) PRS2; dukra SUA1 (suinteresuotas asmuo); sūnus PEA2 gimęs (duomenys neskelbtini). Mirusiosios BAK7 sūnus PEA2 mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). Mirusiosios BAK7 sūnus LMH4 miręs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo liksiu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja PRS2 (buvusi PRS1) priėmė faktiškai mirusios mamos BAK7 turtą. Kitu būdu šį faktą patvirtinančių dokumentų nėra galimybės gauti. Nors notarinis paveldėjimo liudijimas įpėdinei neišduotas, tačiau smulkus kilnojamas turtas ir turtinė teisė nekilnojamą turtą buvo faktiškai priimti valdyti nuo BAK7 mirties momento, valdant kaip savo visus smulkius kilnojamus materialius daiktus, relikvijas, žemės atkūrimo dokumentai buvo sutvarkyti iki galo ir nuosavybė užregistruota mirusiosios vardu, nes kitaip registruoti nebuvo galima. Pareiškėja žemės sklypu naudojasi kaip savo, rūpinasi juo ir jį prižiūri (yra leidusi žemės sklypu naudotis TYR5 ir POK5), kurie verčiasi ūkiškai ir žemės sklypą naudoja galvijams ganyti arba javams auginti. Praleidus įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą paveldėti, šiuo metu neįmanoma gauti nurodytas paveldėjimo aplinkybes patvirtinančių dokumentų - paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, tačiau rašytiniais įrodymais ir liudytojų pagalba bus įrodinėjama, kad faktiškai paveldėjimą pareiškėja priėmė ir turtu pradėjo naudotis iš karto po mamos BAK7 mirties ir naudojasi iki šio laiko. Šiuo atveju, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos turtinės teisės susikurtų ir pasikeistų pareiškėjos turtinei padėčiai naudinga linkme, kas yra labai reikšminga ginant piliečių teises ir teisėtus jų interesus. Pareiškėja yra suinteresuota materialine gerove teisėtai, kadangi turtu rūpinasi ir jį prižiūri kaip savo, yra investavusi laiką, darbą ir pinigines lėšas turto būklei išlaikyti/pagerinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais pareiškime ir vadovautis pateiktais į bylą įrodymais.
Suinteresuotas asmuo SUA1 atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
SUA1 į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir nurodė jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikį atsiliepimą, kuriame nurodė, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687- 690/2015).
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas.
Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos BAK7 palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį BAK7 paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad PRS2 priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai ir byla nagrinėta suinteresuotiems asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir SUA1 motina BAK, turėjusi dar du vaikus, tai yra PEA2, gimusį (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir LMH4, mirusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis AKS1 mirė (duomenys neskelbtini).
Palikėjos palikimo, paduodant pareiškimą notarui, nepriėmė nei vienas asmuo, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys notarų liudijimai.
Palikėja asmeninės nuosavybės teise turėjo žemės sklypą į kurį nuosavybės teisės pradėtos atkurti palikėjos prašymu ir baigtos atkurti jau po palikėjos mirties, pareiškėjai atlikus aktyvius veiksmus dėl to, tai yra kreipiantis į žemėtvarkos skyrių ir VĮ Registrų centrą.
Pareiškėja pareiškimu įrodinėja, kad ji motinos palikimą priėmė, pradėdama jos turtą tame tarpe ir žemės sklypą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad kurį laiką žemės sklypu naudojosi pati, vėliau leido žemės sklypu naudotis TYR5 ir POK5, kurie ūkininkauja ir žemės sklype augina javus, gano gyvulius.
Byloje liudytoja apklausta BGT2 šias aplinkybes patvirtino bei nurodė jog yra buvę taip, kad žemės sklype buvo sodinamos ir auginamos pareiškėjos bulvės, auginami javai.
Paveldėti pagal įstatymą gali tik asmenys išvardinti CK nuostatose (įpėdinių eilės) ir galiojant 1964 m. CK kaip ir šiuo metu galiojančiame CK paveldėti pagal įstatymą turi teisę tiek vaikai, – pirmos eilės įpėdiniai, tiek vaikaičiai, vėlesnės eilės įpėdiniai bei kiti asmenys išvardinti įpėdinių eilėse.
Palikėja mirė (duomenys neskelbtini) dar galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui ir pagal jį palikimą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą asmuo turėjo priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal nuo 2001-07-01 galiojančiame CK nustatytas trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Vien fakto, kad palikėjas mirė nepakanka jog asmuo taptų įpėdiniu ir galėtų paveldėti turtą, asmuo, kaip jau minėta palikimą turi priimti.
Laikoma, kad asmuo ( įpėdinis) palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.
Suinteresuoti asmenys SUA1 ir VĮ Turto bankas sutiko su pareiškimu ir neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pareiškimo pripažinimas sukelia tam tikras teisines pasekmes (CPK 443 str. 1 d., 140 str. 2 d.).
Teismas jau pasisakė, kad tam, kad asmuo taptų įpėdiniu ir galėtų paveldėtu turtu disponuoti, reikalinga palikimą priimti vienu iš įstatymu numatytų būdų, tai yra paduodant pareiškimą notarui arba pradedant turtą faktiškai valdyti.
Dėl pradėjimo faktiškai valdyti nepakanka vien faktinių veiksmų atlikimo, kad kiltų teisinės pasekmės ir notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tam turi būti įsiteisėjęs sprendimas šiuo klausimu, kadangi CK 1.136 str. 1 d. reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, tai reiškia ir teisės paveldėti palikėjo turtą bei turtines teises atsiradimo pagrindą CK 1.136 str. 2 d. 2 p., CPK 18 str., 445 str., 444 str. 2 d. 8 p.).
Suinteresuoti asmenys neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 str., 185 str.), kad pareiškėja nepriėmė palikimo, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Įrodyti reikalavimus turi pareiškėjas, o nesutikimą su jais turi suinteresuoti asmenys (CPK 178 str., 185 str., 443 str. 1 d.).
Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė ir teismas vertina jog pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų išvadoms byloje daryti ir savo reikalavimą įrodė.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę paveldėjimo teisei realizuoti, pilna apimtimi, tai yra gauti paveldėjimo teisės liudijimą, žemės sklypą įregistruoti savo vardu ir turtu disponuoti, o ne tik naudotis ir valdyti. Pareiškėja įrodė, kad po motinos BAK7 mirties palikimą priėmė faktiniais veiksmais, tai yra pradėdama palikėjos turtą faktiškai valdyti ir prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Teismas nagrinėja tik pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 143 str., 443 str. 1 d., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas
Nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
kad PRS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama turtą ir turtines teises faktiškai valdyti po motinos BAK7, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjos PRS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,82 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662 .
Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti suinteresuotiems asmenims per tris dienas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.