Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Kaltinamasis nedirba, neteistas, baustas administracine tvarka (b.l.83-84). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam už vairavimą neblaiviam BK 281-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą areštą, nes kaltinamasis nedirba, neturi pastovių pajamų, nurodė, kad gyvena iš santaupų, Sodros duomenų bazės išrašas pavirtina, kad paskutinė darbinė veikla Lietuvoje buvo 2007 m. gruodžio 10 d. (b.l.87) Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažinama vienu trečdaliu. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais bei atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, turi pastovią gyvenamąją vietą, prisipažino nusikaltęs, gailisi, kad pasielgė neatsakingai, anksčiau neteistas, visos šios aplinkybės duoda pagrindą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, tuo pačiu sudarant galimybę kaltinamajam dirbti. Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam arešto bausmę, kurios vykdymas atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,23 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad uždraudžiama naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jam skirtai baudžiamojo poveikio priemonei – draudimui vairuoti transporto priemones, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. vieni metai šeši mėnesiai uždrausta vairuoti transporto priemones. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamojo vairuota transporto priemonė, kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) RX400h”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. 2026 m. birželio 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b.l.33-35). Kaltinamojo D. S. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą transporto priemonę – paliekama galioti iki šios transporto priemonės faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b.l.64-66). Šios paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, susijusius su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, saugomą D. S., perduoti kartu su konfiskuojamu automobiliu.

Dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius Finansų skyriaus pateikta 2026 m. birželio 29 d. pažyma patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 110,42 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), būtinas, teismas paskyrė advokatą, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, skirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti D. S..

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. 2026 m. birželio 17 d. nutarimu, paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, susijusius su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelį, saugomą D. S., perduoti kartu su konfiskuojamu automobiliu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).