Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Bespalovas, akcinė bendrovė „Artea bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I.Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Pagal bylos duomenis ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis Andrius Bespalovas vykdomojoje byloje Nr. 0025/25/01371 vykdo 83 297,75 Eur išieškojimą iš skolininkės V. Č. išieškotojai AB „Artea bankas“. 2025 m. liepos 29 d. turto arešto aktu Nr. 0025-25-01371 areštuotas skolininkės turtas: ¼ dalis 20,2200 ha žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. S-25-25-31096 skirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, ekspertizė pavesta atlikti UAB „Verslavita“. 2026 m. sausio 27 d. ekspertizės aktu Nr. PNE-26-002, nustatyta, kad vertinamojo turto (20,2200 ha žemės sklypo) rinkos vertė jos nustatymo dieną, t. y. 2026 m. sausio 9 d., apskaičiuota lyginamuoju metodu yra 111 000 Eur, ekspertizės objekto, ¼ dalies vertinamo turto rinkos vertė apskaičiuota lyginamuoju metodu yra 27 750 Eur. 2026 m. sausio 9 d. Žemės sklypo apžiūros akte pažymėta, kad apie objekto apžiūrą objekto savininkas yra informuotas. 2026 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-26-25-3618 areštuotas skolininkei priklausanti ¼ dalis 20,2200 ha žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini) ir nustatyta jo vertė – 27 750 Eur. Skolininkė 2026 m. vasario 20 d. pateikė skundą dėl turto įvertinimo, kuriuo prašė panaikinti antstolio Andriaus Bespalovo 2026 m. vasario 2 d. Patvarkymą dėl turto įvertinimo Nr. S-26-25-3618, nes neteisingai nustatyta areštuoto turto - vertė – 27 750 Eur, skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolis 2026 m. vasario 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės skundą, nes skolininkės skunde nurodyti motyvai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo abejoti turto vertintojo kompetencija bei nustatyta turto rinkos verte, taip pat būtinybės skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) skundą dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų atmetė. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos turto.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 31 d. nutart ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl nustatytos turto vertės (ne)pagrįstumo bei ekspertizę atlikusio asmens (ne)tinkamumo.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Šiuo atveju antstolis 2026 m. vasario 2 d. priėmė pareiškėjos ginčijamą patvarkymą Nr. S-26-25-3618 dėl turto įvertinimo, kuriuo nurodė areštuoto turto vertę pagal ekspertizės akte nurodytą turto vertę.

Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir/ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, o tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Pagal skundo dėl antstolio veiksmų turinį matyti, kad pareiškėja nesutinka su antstolio nustatyta pagal ekspertizės aktą areštuoto turto verte ir keliamas abejones grindžia savo samprotavimais, nurodydama, kad VĮ Registrų centro nustatyta rinkos vertė yra didesnė. Pažymėtina, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomus argumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos išdėstyti prieštaravimai dėl areštuoto turto tikrosios vertės nustatymo nėra objektyvūs ir nesudaro pagrindo abejoti UAB „Verslavita“ parengtame nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodyta turto rinkos verte.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog antstolis tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl pareiškėjai priklausančio turto kainos nustatymo, tai yra paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią atliko specialių žinių turintis turto vertintojas UAB „Verslavita“. Vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodytas detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika. Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka pareiškėjai, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės teisėtumu bei pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad diskrecijos teisė skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę atliksiantį ekspertą yra suteikta išimtinai antstoliui. Antstolis neturi įstatyminės pareigos derinti eksperto kandidatūros nei su skolininku, nei su išieškotoju. Vykdymo proceso šalys turi teisę tik pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui (CPK 681, 682 straipsniai). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad apie pradėtą turto vertinimo procesą pareiškėjai nebuvo žinoma. Taigi pareiškėja, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, tai yra žinodama apie jos atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, apie jos turto vertės nustatymo veiksmus, turėjo visas sąlygas savalaikiai pasinaudoti įstatymo jai suteiktomis teisėmis vykdymo procese.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolio atliktuose vykdymo veiksmuose nenustatytas nei vienas teisės aktų pažeidimas, tokių atskiruoju skundu neįrodė ir pareiškėja (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos V. Č. atskirąjį skundą atmesti. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.