- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1275-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03143-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas (pran.)
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- I. J.-R.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, SIA "Citadele Leasing" Lietuvos filialas, AB Atrea bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. (R. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8710-1268/2026, pagal ieškovo R. R. (R. R.) ieškinį atsakovei I. J.-R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, AB Artea bankas, H. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei I. J.-R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas, AB Artea bankas, H. R., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Kartu su pateiktu ieškiniu, ieškovas taip pat prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui pasirašytinai buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vieną raktų komplektą arba sudaryti galimybę ieškovui pasidaryti nuo šio buto raktų komplektą, tačiau ne vėliau nei per 3 dienas nuo teismo nutarties, kurios pagrindu toks įpareigojimas atsakovei nustatytas, įsiteisėjimo dienos; nustatyti prašyme nurodytą laikiną ieškovo R. R. bendravimą su dukra E. R. iki kol bus priimtas civilinėje byloje galutinis teismo sprendimas. Ieškovas minėtame prašyme, be kita ko, nurodė, kad atsakovė atsisako perduoti buto, kuris yra bendroji šalių nuosavybė ir įsigytas naudojant kredito lėšas, raktus ar sudaryti galimybę juos pasidaryti, taip apribodama jo, kaip buto bendraturčio, teisę naudotis bendru turtu. Ieškovas pažymėjo, kad tokie atsakovės veiksmai nepagrįstai riboja jo nuosavybės teises ir sudaro prielaidas kilti papildomiems ginčams dėl turto naudojimo, todėl laikinas šio klausimo sureguliavimas būtinas siekiant apsaugoti ieškovo turtinius interesus ir užtikrinti, kad nė viena iš šalių nepiktnaudžiautų bendraturčio teisėmis iki galutinio ginčo išsprendimo. Ieškovo teigimu, įpareigojimas perduoti raktų komplektą neužkirstų kelio atsakovei naudotis turtu, tačiau užtikrintų abiejų bendraturčių teisę proporcingai naudotis bendru daiktu ir būtų išvengta situacijos, kai vienas iš bendraturčių faktiškai eliminuojamas iš galimybės naudotis bendru turtu. Atsakovė su ieškovo prašymu dėl buto raktų perdavimo nesutiko, nurodydama, kad ieškovas visada turėjo galimybę naudotis šiuo turtu, be to, vienas raktų komplektas buvo pas ieškovą ar jo artimuosius. Atsakovės teigimu, ji nesudaro fizinių kliūčių ieškovui naudotis bendru turtu, tačiau baiminasi galimų konfliktinių situacijų, nes ieškovas jos atžvilgiu yra elgęsis agresyviai, todėl papildomų raktų perdavimas sukeltų jai nesaugumo jausmą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad buto komunalinius mokesčius faktiškai moka ji viena, o ieškovas nuo šių mokėjimų yra nusišalinęs, todėl prašymą dėl raktų perdavimo laiko nepagrįstu, nes taip siekiama daryti jai spaudimą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikinąją ieškovo ir nepilnamečio vaiko E. R. bendravimo tvarką, kitą ieškovo prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas, pasisakydamas dėl raktų komplekto perdavimo, nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) jam pasidaryti raktus, nustatė, kad tarp šalių egzistuoja ginčas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su raktų komplektų turėjimu ir jų perdavimu. Ieškovas teigia neturintis raktų, tuo tarpu atsakovė nurodo, kad raktai ieškovui buvo perduoti, taip pat kad dalis jų buvo pas ieškovą ar jo artimus asmenis. Vadovaudamasis ieškovo į bylą pateiktu garso įrašu (ieškinio priedas), teismas nurodė, kad šalių paaiškinimai dėl raktų skaičiaus, jų buvimo vietos bei perdavimo aplinkybių yra prieštaringi, minimi keli raktų komplektai, buvę skirtingų asmenų dispozicijoje. Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad šalys tam tikrą laikotarpį buvo susitarusios dėl ginčo turto naudojimo, tai yra, kad butas buvo perduotas naudotis tretiesiems asmenims (nuomininkams), o raktų disponavimas faktiškai buvo sprendžiamas šalių susitarimu. Ieškovas tokiai tvarkai neprieštaravo ir pats dalyvavo ją nustatant.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė ir byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sudariusi realias kliūtis ieškovui naudotis ginčo turtu ar jį valdytų išimtinai taip, kad tai pažeistų ieškovo teises, tuo labiau, kad pats ieškovas nurodo, jog šiuo metu negyvenantis ginčo objekte, tačiau siekia turėti raktų komplektą, o atsakovė teigia turinti tik vieną raktų komplektą ir negalinti perduoti kito. Iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose matyti, kad ieškovas turėjo galimybę naudotis turtu, o konfliktas dėl raktų kilo tik šalių santykiams pablogėjus.
Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes dėl šalių konfliktiškų santykių, galimų ankstesnių ieškovo netinkamo elgesio atvejų. Anot teismo, nors šios aplinkybės savaime nelemia sprendimo dėl raktų perdavimo, jos yra reikšmingos vertinant laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą ir galimas jų taikymo pasekmes. Esant įtemptiems šalių santykiams, vien tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymas gali sudaryti prielaidas konfliktų eskalacijai, o ne jų sprendimui.
Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta duomenų, kad neperdavus ieškovui raktų būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas galimo teismo sprendimo įvykdymas byloje. Taip pat nėra duomenų, kad šiuo metu egzistuotų reali grėsmė ieškovo turtiniams interesams ir dėl to būtų būtina nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrindė nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, nei jų proporcingumo, taip pat neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. R. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo perduoti buto raktus ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl įpareigojimo perduoti buto raktus tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Ieškovas neturi galimybės naudotis jam priklausančiu turtu, nes neturi raktų nuo buto, priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ir nors atsakovė teigia, kad neva raktus ieškovas turėjo, vadovaujantis teisingumo ir logikos principu, ieškovas nesikreiptų į teismą su tokio pobūdžio prašymu, jeigu galėtų realizuoti savo teisę patekti į šį nekilnojamojo turto objektą. Nuomininkams išsikėlus, visus buto raktų komplektus 2025 m. vasario 8 d. išsivežė atsakovė. Byloje yra garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip atsakovė atsisako ieškovui perduoti vieną buto raktų komplektą. Tarp šalių konfliktas dėl raktų yra užsitęsęs, o tuo pagrindu ir galimybė ieškovui disponuoti jam priklausančiu turtu. Todėl skundžiamoje nutartyje padarytos pirmos instancijos teismo išvados, kad neegzistuoja reali grėsmė ieškovo turtiniams interesams ar, kad tam pagrįsti nėra byloje duomenų, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, juolab, kad ieškovas savo prašymą grindžia ne tik garso įrašu, tačiau ir elektroniniu laišku, adresuotu atsakovei (dėl raktų), apie kurį, kaip įrodymą dėl raktų neturėjimo, nutartyje apskritai nepasisakoma ir šis įrodymas nevertintas. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byloje, dalyje dėl įpareigojimo perduoti buto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, raktus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.
Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti jam ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), natūra. Ieškovas nurodo, kad šis butas yra įgytas santuokos metu ir yra šalių bendra jungtinė nuosavybė. Ieškovas šioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia argumentais, kad išsikrausčius nuomininkams iš buto 2025 m. vasario 8 d., atsakovė paėmė visus buto raktus, todėl ieškovas negali patekti į butą, dėl sutuoktinių kilusio konflikto buvo iškviesta policija. Ieškovo nuomone, siekiant apsaugoti jo turtinius interesus, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones spręsdamas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-370/2022, 17 punktas).
Ieškovas ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jo manymu pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas, todėl laikytina, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
Tuo atveju, jeigu teismas nustato pirmąją sąlygą, jis turi įvertinti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; ir kt.).
Apeliantas skunde nurodo, kad jis negali pateikti į jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, nes atsakovė atsisako duoti jam buto raktus. Apelianto manymu, toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas.
Atsakovės nesąžiningumą ieškovas, be kita ko, grindė teismui pateiktu 2025 m. rugsėjo mėn. atsakovei rašytu elektroniniu laišku, kuriame prašė perduoti jam, kai turto bendraturčiui, buto raktų komplektą, o jeigu atsakovė turinti tik vieną raktų komplektą, prašė juos perduoti ieškovui, kad jis galėtų pasidaryti naują raktų komplektą. Atsakovė atsakymo į šį ieškovo elektroninį laišką nepateikė. Prie ieškinio taip pat yra pateiktas garso įrašas, kuriame girdėti vyro ir moters ginčas dėl buto raktų, ginče dalyvavo policijos pareigūnai, moters mama. Vyras sakė, kad kol butas skyrybų metu nėra padalintas, vyriškis nori turėti buto raktus. Moteris atsakė, kad vyras turi raktus, o vyras teigė priešingai, t. y. kad neturi raktų. Moteris sakė, kad turi vieną raktų komplektą ir neketina paskutinio komplekto atiduoti vyrui. Moteris teigė, kad du raktų komplektus visada turėjo vyras, juos laikė namie, komodoje. Vyras teigė, kad visus raktus atidavė žmonai, kad raktus turėjo du nuomininkai. Policijos pareigūnas pasiūlė vyrui važiuoti namo ir ieškoti buto raktų komplekto, o jeigu nerastų, pasiūlė iš turimo vieno komplekto pasidaryti abiem buto raktus.
Taigi, aptartame garso įraše girdėti, kad šalys skirtingai aiškina aplinkybes dėl buto raktų (ne)turėjimo, todėl šioje proceso stadijoje teismui nėra galimybės įsitikinti, ar iš tiesų apeliantas nedisponuoja ginčo buto raktais, taip pat nėra aišku, kiek ir pas ką yra kiti ginčo buto raktų komplektai. Be to, atsakovė nurodo, kad niekada netrukdė ieškovui patekti į butą, bute apeliantas negyvena, o tam, kad mokėti kredito įmokas už butą, patekti į butą nereikia.
CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinis kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2-933/2025).
Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė trukdo ieškovui naudotis ginčo turtu (butu). Byloje taip pat nepaneigta atsakovės pozicija, kad nuo buto ji turi tik vienus raktus ir dėl šalių konfliktinių santykių ji nesutinka juos atiduoti ieškovui. Nors šalių santykiai dėl susidariusios situacijos yra konfliktiški, tačiau tai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas dėl to taptų negalimas ar jam iškiltų grėsmė, nes, kaip buvo minėta, ieškovui ir šiuo metu atsakovė nedraudžia patekti į butą. Aptartoje ginčo situacijoje atkreiptinas šalių dėmesys, kad įgyvendindamos savo teises bei pareigas, jos privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą nustačius, kad sutuoktinis pažeidžia nurodytus principus, jam tenka visa dėl tokių veiksmų (neveikimo) atsiradusių pasekmių rizika.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti objektyviai pagrįstos išvados, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, jeigu nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsisakydamas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl įpareigojimo perduoti buto raktus, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šių priemonių taikymą, ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.