- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-01
- Bylos Nr.
- eA-2329-463/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01218-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2026 vasario 10 d. sprendimą Nr. 26S37651 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, bei 2026 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 26S43971 (toliau – ir Sprendimas dėl draudimo atvykti) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau kartu – ir Sprendimai).
Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:
Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu pakeitimo, ketinant dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, tačiau 2026 m. vasario 6 d. gavo sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodant, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Šio sprendimo pareiškėja neskundė. Vėliau ji gavo Sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kuriuo panaikintas jos leidimas laikinai gyventi, motyvuojant tuo, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, nes
2014–2022 metais ji dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (toliau – ir Įmonė), o darbas dukterinėje (duomenys neskelbtini) bendrovėje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką. Taip pat 2026 m. vasario 20 d. pareiškėja gavo pranešimą apie Sprendimą dėl draudimo atvykti, kuriuo jai 60 mėnesių uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.
Išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui yra nepagrįsta, nes ji grindžiama vien jos praeities darbu Įmonėje ir formaliu teiginiu, kad toks darbas savaime reiškė lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai. Pareiškėja 2014–2022 metais Įmonėje dirbo pardavimų vadybininke, o jos veiklos sritis buvo kalio trąšų pardavimas Ukrainai, Pabaltijo valstybėms, Kazachstanui ir kitoms šalims, todėl jos darbo funkcijos buvo išimtinai techninio ir komercinio pobūdžio. Dirbant Įmonėje nebuvo reikalavimo reikšti lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai ar ją palaikyti. Įmonės vadovybė nereikalavo lojalumo demonstravimo, neatleido 2020 metų protestuose dalyvavusių darbuotojų ir dėl to jiems netaikė neigiamų pasekmių, viešai kritikavo asmenų, dalyvavusių mitinguose po 2020 metų prezidento rinkimų, persekiojimą bei baudimą, o darbuotojai paskelbė atvirą laišką, ragindami nutraukti smurtą prieš taikius protestuotojus. Taigi, tiek pati Įmonė, tiek jos darbuotojai nepalaikė neteisėtų prezidento rinkimų, patys protestavo, reikalavo nutraukti protestuotojų persekiojimą, o tokią pačią poziciją reiškė ir pareiškėja, kuri niekada nebuvo lojali (duomenys neskelbtini) valdžiai ir atvirai palaikė opoziciją.
Įmonė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonė yra skirtingos įmonės, o pačios (duomenys neskelbtini) darbuotojai aktyviai dalyvavo 2020 metų mitinguose, dėl to buvo persekiojami, įkalinami ir atleidžiami iš darbo. (duomenys neskelbtini) darbuotojai 2020 metais paskelbė streiką per masinius protestus, reikalaudami (duomenys neskelbtini) atsistatydinimo ir naujų demokratinių rinkimų, šis streikas tapo žinomas tarptautiniu mastu, o vienam iš (duomenys neskelbtini) streiko komiteto lyderių Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo suteiktas politinis prieglobstis. Kadangi tiek Įmonės, tiek jos motininės įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojų aktyvumas protestuose ir su tuo susijęs persekiojimas kaip tik paneigia jų lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, išvada, kad pareiškėja dėl savo darbo turėjo būti lojali režimui, nepagrįsta.
Pareiškėja apsisprendė išeiti iš darbo po to, kai 2022 metų vasario pradžioje sustojo kalio gabenimas tranzitu per Lietuvą, o vasario pabaigoje Rusija užpuolė Ukrainą; prašymą išeiti iš darbo ji pateikė pati, o 2022 metų balandžio mėnesį buvo atleista. Ji nenorėjo toliau dirbti valstybinėse įmonėse (duomenys neskelbtini), todėl, būdama aukštos kvalifikacijos specialistė trąšų srityje, siekė tęsti darbą šioje srityje už (duomenys neskelbtini) ribų. Šiuo atveju, gavusi Gruzijos verslo sertifikatą, 2022 m. birželio 1 d. ji sudarė sutartis su Šveicarijos įmone „Sunfert S.A.“ ir Jungtinės Karalystės įmone „Agrofertrans Ltd.“, kurioms teikė paslaugas trąšų srityje iki 2022 metų pabaigos. Vėliau ją pakvietė dirbti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fertis“ ir 2023 metų kovo mėnesį ji gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. UAB „Fertis“ yra tarptautine prekyba trąšomis užsiimanti įmonė, bendradarbiaujanti su partneriais Europos Sąjungoje ir Ukrainoje, todėl pareiškėjos darbas Lietuvoje yra susijęs ir su pagalba Ukrainai.
Ypatingai svarbus pareiškėjos asmeninis profesinis indėlis organizuojant kalio tiekimą Ukrainai iš Jordanijos – jos dėka sudaryta galimybė UAB „Fertis“ partneriui Ukrainoje – bendrovei „Craft Mineral“ – gauti kalio tiekimą iš Jordanijos gamintojo „Arab Potash Company“. Pareiškėjos atleidimas iš UAB „Fertis“ turėtų neigiamą poveikį bendradarbiavimui Lietuvos trąšų tiekimo srityje ir susiklosčiusiam tiekimo modeliui su Jordanijos gamintoju.
Pareiškėja po leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo iki 2023 metų gegužės mėnesio kelis kartus buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), nes ten mokėsi jos sūnus, kuris 2023 metų gegužės pabaigoje baigė 7 klasę. Po to, kai sūnus 2023 m. birželio 3 d. kartu su pareiškėja atvyko į Lietuvą, jis daugiau į (duomenys neskelbtini) nevyko, o Lietuvoje pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini)vidurinėje mokykloje.
Pareiškėją paskutinio vizito (duomenys neskelbtini) metu apklausinėjo KGB pareigūnas, domėdamasis, ar ją užverbavo Ukraina ir kokias užsienio kalbas ji moka, todėl, įvertinusi situaciją, ji daugiau į (duomenys neskelbtini) nebevyksta. Ši aplinkybė rodo, kad ir pati (duomenys neskelbtini) valdžia jos nelaiko lojalia režimui.
Lietuvoje pareiškėja aktyviai dalyvauja viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Dapamoga“ veikloje. Ši organizacija (duomenys neskelbtini) laikoma ekstremistine, todėl vien dalyvavimas jos veikloje galėtų lemti pareiškėjos sulaikymą ir nuteisimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos dalyvavimas šioje veikloje iki šiol nebuvo tinkamai įvertintas, nes prioritetas nepagrįstai suteiktas jos praeities darbui, o ne dabartinei opozicinei ir humanitarinei veiklai.
Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, neatliko išsamaus ir visapusiško individualių aplinkybių vertinimo, kaip to reikalaujama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, ji negali būti formali ar deklaratyvi, turi būti motyvuota ir proporcinga. Būtent atsakovas turi įrodyti pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą, o ne pareiškėja turi paneigti tokią prezumpciją. Šioje byloje Migracijos departamentas apsiribojo vien jos biografijos fakto – darbo Įmonėje – konstatavimu ir nepateikė tinkamų motyvų, kodėl šiai aplinkybei suteikiamas prioritetas kitų reikšmingų duomenų atžvilgiu, todėl Sprendimas dėl leidimo panaikinimo laikytinas nepagrįstu.
Sprendimu dėl draudimo atvykti neproporcingai pažeidžiama pareiškėjos teisė į privatų gyvenimą. Nors šiuo metu pareiškėja domisi galimybe gauti teisėto buvimo statusą kitose šalyse, ji toliau planuoja nuotoliniu būdu bendradarbiauti su UAB „Fertis“, o ši įmonė taip pat siekia tęsti bendradarbiavimą su ja, kaip aukšto lygio specialiste. Siekiant palaikyti tokį bendradarbiavimą, pareiškėjai būtina turėti galimybę bent epizodiškai apsilankyti Lietuvoje, susitikti su gamyklų vadovybe ir kitais verslo partneriais. Draudimas atvykti į Lietuvą penkeriems metams iš esmės eliminuoja tokią galimybę ir dėl to pažeidžia jos teisę į privatų gyvenimą, apimantį ir dalyvavimą darbo rinkoje. Migracijos departamentas nevertino aplinkybių, jog pareiškėja Lietuvoje dirbo ilgiau kaip dvejus metus, kad ją sieja stiprūs ekonominiai ryšiai su Lietuvos valstybe ir kad jos indėlis organizuojant kalio importą Ukrainai iš Jordanijos yra reikšmingas. Nėra pateikta motyvų, kodėl būtent toks draudimas ir jo trukmė yra proporcingi bei adekvatūs. Migracijos departamentas Sprendime dėl draudimo atvykti nevertino, ar jos epizodiniai apsilankymai Lietuvoje sukeltų tokią grėsmę, kuri pateisintų draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvoje penkerių metų laikotarpiui, todėl sprendimas laikytinas neproporcingu ir neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsakovui pateikė informaciją, jog įmonėje (duomenys neskelbtini) režimui oponuojantys asmenys buvo persekiojami, o protestuose dalyvavę darbuotojai buvo atleidžiami iš darbo. Kadangi pareiškėjos darbo santykiai su Įmone nebuvo nutraukti dėl politinių įsitikinimų, pareiškėjai dėl dalyvavimo protestuose po 2020 metų rinkimų nekilo jokių neigiamų padarinių, todėl vien aplinkybė, kad ji teigė ketinusi nutraukti darbo santykius po rinkimų, savaime nepaneigia galimos grėsmės valstybės saugumui ir nepatvirtina, kad pareiškėja nėra lojali (duomenys neskelbtini) režimui. Pareiškėjos teiginiai apie darbo santykių nutraukimą dėl politinių priežasčių nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir laikytini deklaratyviais. Nors pareiškėja nurodė 2020 metais dalyvavusi taikiuose mitinguose, tačiau tai darė imdamasi asmeninių apsaugos priemonių, siekdama neatkreipti valdžios institucijų dėmesio. Toks elgesys leidžia spręsti, kad pareiškėja neturi aiškios motyvacijos priešintis režimui ir išlieka pažeidžiama galimam šantažui ar spaudimui. Pareiškėja teigė 2023 metais buvusi apklausta (duomenys neskelbtini) KGB pareigūnų, tačiau jei režimas ją laikytų nelojalia, tokia apklausa nebūtų pasibaigusi jos paleidimu ar leidimu išvykti iš šalies. Atsižvelgiant į tai, VSD išvada, kad pareiškėja gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, yra pagrįsta.
Migracijos departamentas įvertino visus aktualius įrodymus, atliko individualų pareiškėjos situacijos įvertinimą, neapsiribojo vien VSD išvada. Migracijos departamentas vertino ir pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika – šeiminius, socialinius ir ekonominius, ir, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja Lietuvoje dirbo tik nuo 2023 metų, sprendė, kad šie ryšiai nėra ilgalaikiai ir neatveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.
Ginčijamais sprendimais nebuvo pažeista pareiškėjos teisė į privatų gyvenimą. Migracijos departamentas įvertino tiek pareiškėjos, tiek jos sūnaus situaciją ir nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėja su vaiku negalėtų įgyvendinti teisės į šeimos susijungimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sūnus taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o jo leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu, be to, nenustatyti kiti pareiškėjos ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją ir VSD išvadą, konstatuota, kad pareiškėjos asmeninis interesas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti laikomas prioritetiniu ir svarbesniu už Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimą.
Migracijos departamentas išsamiai išdėstė su ginčijamų sprendimų priėmimu susijusias faktines aplinkybes, jas susiejo su teisės normomis ir tinkamai pagrindė ginčijamų sprendimų motyvus, todėl šie sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
VSD 2026 m. sausio 15 d. raštu Nr. 18-442 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini) piliete, 2014–2022 metais dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri yra dukterinė (duomenys neskelbtini) bendrovė ir kuriai nuo 2022 m. birželio 3 d. taikomos Europos Sąjungos sankcijos, o jos vadovybė palaiko glaudžius ryšius su (duomenys neskelbtini) režimu ir jo aplinka. (duomenys neskelbtini), organizuodama veiklą, įgyvendina režimo strategiją ir palaiko jo vykdomas represijas, o įmonėje buvo persekiojami režimui oponuojantys asmenys. Tuo pagrindu konstatuota, kad dirbdama dukterinėje (duomenys neskelbtini) bendrovėje pareiškėja privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pareiškėja ir jos nepilnametis sūnus periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Pareiškėjai pakeitus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini)žvalgybos tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
Pareiškėjos ankstesnis ilgametis darbas (duomenys neskelbtini) strateginiame sektoriuje ir turėti ryšiai su (duomenys neskelbtini) valdžios struktūromis didina jos pažeidžiamumą ir kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) strateginiame sektoriuje nebuvo atsitiktinis, truko ilgą laiką – nuo 2014 iki 2022 metų – ir nutrūko palyginti neseniai. Susiklosčiusioje geopolitinėje situacijoje pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnyboms siekiant ją verbuoti, todėl nėra pagrindo paneigti jos lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai ar laikyti, kad jos keliama grėsmė yra vien hipotetinė. Pareiškėja nepateikė duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai ar veikimą prieš tokią politiką.
Šalies argumentai
Pareiškėja neturi jokių ilgalaikių ryšių su Lietuva ir nėra pasiekusi tvarios integracijos lygio, o jos ryšiai su Lietuva yra trumpalaikiai ir išskirtinai ekonominio pobūdžio, susiję tik su darbu Lietuvoje įsteigtoje įmonėje. Pareiškėja skunde nurodo besidominti teisėto buvimo statuso gavimu kitose šalyse, o santykius su Lietuvoje įsteigta įmone ketina palaikyti nuotoliniu būdu, negyvendama Lietuvoje. Taip pat pareiškėjos nepilnametis sūnus gyvena ir mokosi Lenkijoje, o jo tėvas, su kuriuo pareiškėja palaiko ryšius, gyvena (duomenys neskelbtini).
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino: panaikinti Migracijos departamento Sprendimą dėl leidimo panaikinimo ir Sprendimą dėl draudimo atvykti ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 363,82 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojui. Prašyme nurodė, kad nuo 2023 m. vasario 1 d. dirba UAB „Fertis“. Kartu su prašymu pateiktame klausimyne pareiškėja nurodė, kad 2014–2022 metais dirbo Įmonėje, 2022–2023 metais – LTD Agrofertrans (nuotolinis darbas). Klausimyne nurodyta, kad, pareiškėjos nuomone, Krymas priklauso Ukrainai.
VSD 2026 m. sausio 15 d. pateikė išvadą „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Nr. 18-442 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) pilietės N. M. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir prašė Migracijos departamentą, nusprendus užsienietei neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinus, įrašyti ją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. Teismas išsamiai išdėstė VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Migracijos departamentas 2026 m. sausio 19 d. vykdė N. M. apklausą. Teismas išsamiai išdėstė apklausos metu pareiškėjos nurodytas aplinkybes.
Migracijos departamentas 2026 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. 26S34659, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Migracijos departamentas 2026 m. vasario 10 d. priėmė Sprendimą dėl leidimo panaikinimo. Teismas išsamiai išdėstė minimame sprendime nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas.
. Migracijos departamentas 2026 m. vasario 19 d. priėmė Sprendimą dėl draudimo atvykti, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Teismas apžvelgė byloje pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus).
Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 ir 4 dalių, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2014–2022 metais dirbo Įmonėje. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Įmonė yra dukterinė (duomenys neskelbtini), kuri tiesiogiai sietina su (duomenys neskelbtini) valdžia, įmonė. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2022 metų Įmonėje nebedirba. Pareiškėja 2022–2023 metais iš esmės užsiėmė individualia veikla, dirbdama su užsienio bendrovėmis, o nuo 2023 metų dirba Lietuvoje. Pareiškėjos profesinė veikla sietina su trąšų sektoriumi, o dirbdama Lietuvoje ji aktyviai prisidėjo, be kita ko, prie trąšų tiekimo Ukrainos rinkai organizavimo (be kita ko, iš Jordanijos).
Teismas nenustatė pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiais, kad iš darbo Įmonėje ji išėjo savanoriškai, prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, iš esmės nepritardama šiems veiksmams ir nenorėdama būti asocijuojama su valstybės politika. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aktyvius pareiškėjos veiksmus, nukreiptus tiek prieš karą Ukrainoje, tiek siekiant užtikrinti tinkamą trąšų tiekimą Ukrainai bei remiant ją ir jos žmones karo su Rusija kontekste. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ypatingą pareiškėjos indėlį tiek vystant Lietuvos trąšų rinką, tiek prisidedant prie trąšų importo į Ukrainą užtikrinimo, o šios aplinkybės yra itin reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje galimos kelti grėsmės valstybės saugumui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2024 metų nebevyksta į (duomenys neskelbtini), o nustatytos aplinkybės nesudaro prielaidų abejoti pareiškėjos teiginiu, kad ji nutraukė ryšius su šia šalimi.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos buvęs darbas Įmonėje nesudaro prielaidų vienareikšmiškai vertinti, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui, dėl ko turėtų būti panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai, vertinant juos individualios pareiškėjos situacijos kontekste, nesudaro prielaidų išvadai, kad pareiškėjos gyvenimas iš tikrųjų kelia grėsmę valstybės saugumui, dėl ko, esant Įstatyme nustatytoms sąlygoms, jai negalėtų būti suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra prielaidų išvadai, jog pareiškėjos darbas Įmonėje yra tokia aplinkybė, kuri savaime reikštų, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, dėl kurios turėtų būti panaikintas jai išduotas leidimas gyventi, todėl Sprendimas dėl leidimo panaikinimo vertintinas kaip nepagrįstas, todėl naikintinas.
Teismas, vertindamas Sprendimo dėl draudimo atvykti teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad konstatavus, jog pareiškėjai nepagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes jos gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, bei atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas dėl draudimo atvykti priimtas remiantis tais pačiais pagrindais, egzistuoja pagrindas Sprendimą dėl draudimo atvykti pripažinti nepagrįstu ir jį panaikinti.
Teismas patenkino pareiškėjos skundą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 363,82 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VSD apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčijamus Sprendimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nesilaikė teismų praktikos, nepagrįstai suteikė prioritetą vienos (duomenys neskelbtini) pilietės teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos darbovietės – (duomenys neskelbtini) įmonės specifinio statuso: t. y. kad Įmonė yra (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) dukterinė įmonė; įsiteisėjusiais Lietuvos administracinių teismų sprendimais yra pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Pareiškėją teisiniai darbo santykiai siejo su grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui keliančiu (duomenys neskelbtini) valstybiniu subjektu. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pareiškėjos ilgalaikis darbas Įmonėje nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, akivaizdžiai nukrypo nuo teismų praktikos.
Pareiškėjos ilgalaikiai darbiniai ryšiai su Įmone nėra suderinami su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais. Dėl tokio pobūdžio ryšių pareiškėja tampa lengviau palenkiama vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, ypač pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos lojalumas (duomenys neskelbtini) režimui paneigiamas byloje esančiais įrodymais. Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad pareiškėja nepateikė į bylą duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydama jai pateiktą privalomą Migracijos departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo Sprendimų neteisėtais.
Pareiškėja, ilgą laiką gyvenusi (duomenys neskelbtini) ir dirbusi grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui keliančios (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės dukterinėje įmonėje, nedemonstravo nuoseklaus ir ilgalaikio priešiškumo (duomenys neskelbtini) valdžiai, nesiėmė jokių veiksmų, nukreiptų prieš (duomenys neskelbtini) režimą, nepropagavo demokratinių vertybių. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos pažeidžiamumą, keliantį grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad pareiškėjos grėsmę Lietuvos valstybės saugumui paneigia jos ypatingas indėlis tiek vystant Lietuvos trąšų rinką, tiek prisidedant prie trąšų importo į Ukrainą užtikrinimo. Viena vertus, byloje nėra jokių oficialių įrodymų dėl pareiškėjos ypatingo indėlio vystant Lietuvos trąšų rinką ir svarbaus vaidmens prisidedant prie trąšų importo į Ukrainą užtikrinimo, nes byloje esantys subjektyvaus pobūdžio įrodymai apie privačių juridinių asmenų komercinius pirkimo–pardavimo teisinius santykius nepatvirtina minėtų išvadų. Kita vertus, net ir nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad jos paneigia pareiškėjos grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Vien tik buvę ir jau nutrūkę trumpalaikiai darbo ryšiai su Lietuvos Respublika savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjos baltarusiškų ryšių, suponuojančių jos pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui. Be to, kyla abejonių, ar pareiškėja Įmonėje atliko tik technines funkcijas, nes ji nepateikė rašytinių duomenų apie Įmonėje eitas pareigas.
Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo suabsoliutino į bylą pateiktas pareiškėją pažįstančių asmenų rekomendacijas, kadangi jos nepaneigia išvados dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjos nurodytas rekomendacijas surašė asmenys, kurie nėra atsakingi už Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimą, rekomendacijose nėra nurodyta duomenų, kurie yra teisiškai reikšmingi sprendžiant, ar pareiškėja, kaip užsienietė, pripažintina keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs pareiškėjos ryšius su Lietuva (jų nebuvimą), padarė nepagrįstą išvadą, kad jos ryšiai su Lietuvos Respublika nepatvirtina jos grėsmės valstybės saugumui.
Pareiškėja nėra pasiekusi jokio integracijos lygio Lietuvos Respublikoje, ją su Lietuvos Respublika sieja tik tai, kad ji laikinai, trumpą laiką, dirbo Lietuvoje. Šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, jos ryšiai, suponuojantys pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) tarnybų atžvilgiu, yra pripažintini reikšmingesne aplinkybe nei jos darbas Lietuvos Respublikoje, kad galėtų pateisinti buvimą Lietuvos Respublikoje ir paneigti nustatytą realią ir konkrečiais duomenimis pagrįstą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvoje nėra susiklostę jokie pareiškėjos šeiminiai, socialiniai, kultūriniai ryšiai, todėl šios neegzistuojančios aplinkybės savaime negali būti laikomos reikšmingesnėmis nei nacionalinis saugumas.
Aplinkybė, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra konstatuota įsiteisėjusiame atsakovo d 2026 m. vasario 6 d. sprendime Nr. 26S34659 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, šis sprendimas nėra nuginčytas. Teismas privalėjo atsižvelgti į minimą sprendimą.
Atsiliepimas
Pareiškėja pateiktame atsiliepime prašo VSD apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priimti papildomai teikiamą rašytinį įrodymą; priteisti visas pareiškėjos patirtas teismo ir bylinėjimosi bei dokumentų vertimo išlaidas.
Pareiškėjos atsiliepimas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos buvęs darbas Įmonėje nesudaro prielaidų vienareikšmiškai vertinti, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja nurodo į bylą pateikusi įrodymus, patvirtinančius aktyvius pareiškėjos veiksmus, nukreiptus tiek prieš karą Ukrainoje, liek siekiant užtikrinti tinkamą trąšų tiekimą Ukrainai bei remiant ją ir jos žmones karo su Rusija kontekste. Pareiškėjos teigimu, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą, kuris yra teisėtas, pagrįstas, motyvuotas, priimtas įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei teismui pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo VSD apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas atsiliepime pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog pareiškėjos grėsmę Lietuvos valstybės saugumui paneigia jos ypatingas indėlis tiek vystant Lietuvos trąšų rinką, tiek prisidedant prie trąšų importo į Ukrainą užtikrinimo. Atsakovas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Regionų administracinis teismas neteisingai taikė teisės normas, išsamiai neišnagrinėjo faktinių bylos aplinkybių, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dėl leidimo panaikinimo ir dėl Sprendimo dėl draudimo atvykti teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamus Sprendimus, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra prielaidų išvadai, jog pareiškėjos darbas Įmonėje yra tokia aplinkybė, kuri savaime reikštų, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, dėl kurios turėtų būti panaikintas jai išduotas leidimas gyventi. Trečiasis asmuo VSD pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020, 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos prašomais pridėti prie bylos įrodymais (eksporto deklaracijomis), netenkina pareiškėjos prašymo dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra betarpiškai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku).
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu dėl leidimo panaikinimo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2026 m. kovo 8 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2014–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (dukterinėje (duomenys neskelbtini) bendrovėje). Darbas (duomenys neskelbtini) įmonėje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti šios valstybės valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, be to, asmuo ateityje gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, atsakovas Sprendimu dėl draudimo atvykti nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra nustatyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (14 p.). Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).
Nagrinėjamu atveju VSD išvadą apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui padarė atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ji 2014–2022 metais dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri yra (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) dukterinė įmonė. Įmonė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) valstybės valdoma įmonė, kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos. VSD nurodė, kad pareiškėja, dirbdamas dukterinėje (duomenys neskelbtini) bendrovėje (duomenys neskelbtini) įmonėje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įmonėse, įstaigose, strateginės reikšmės(duomenys neskelbtini) sektoriuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1624-602/2025).
VSD apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, t. y. vertinant, ar pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi VSD išvadoje ir ginčijamuose Migracijos departamento Sprendimuose išdėstytas aplinkybes, taip pat teismui pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad Migracijos departamentas, Sprendimuose konstatuodamas, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, netinkamai įvertino jos individualią situaciją, t. y. pareiškėjos pasitraukimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybes, pareiškėjos gyvenimą ir darbą Lietuvoje, jos opozicinę ir humanitarinę veiklą, vertindamas pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius jos teisinei padėčiai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimus, kuriuose pareiškėjos keliama grėsmė iš esmės grindžiama tik jos ankstesniu darbu ir užimtomis pareigomis (duomenys neskelbtini) įmonėje (dukterinėje (duomenys neskelbtini) bendrovėje) byloje nustatytų faktinių aplinkybių (pareiškėja iš darbo Įmonėje išėjo 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje, nes nepalaikė (duomenys neskelbtini) pozicijos konflikte; ji dalyvauja VšĮ „Dapamoga“ veikloje, o ši organizacija (duomenys neskelbtini)laikoma ekstremistine; pareiškėją, grįžtančią į (duomenys neskelbtini), 2024 m. apklausė KGB, ir ji po to į kilmės valstybę nebevyksta ir pan.) kontekste, pažymi, kad VSD Išvadoje dėl pareiškėjos keliamos grėsmės iš esmės remiasi tik bendrais teiginiais, kad visi (duomenys neskelbtini) bendrovės (taigi – ir (duomenys neskelbtini)įmonės, kurioje dirbo pareiškėja) darbuotojai privalėjo būti lojalūs (duomenys neskelbtini)ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Nei VSD, nei atsakovas, nurodydami, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos saugumui, neatsižvelgė į pareiškėjos individualią situaciją, t. y. į jos veiklą išvykus iš (duomenys neskelbtini) (t. y. kad ji dirba įmonėje, kuri, be kita ko, bendradarbiauja tiekiant trąšas Ukrainai, kad ji aktyviai dalyvauja VšĮ „Dapamoga“ veikloje, teikiant pagalbą (duomenys neskelbtini) ir Ukrainos pabėgėliams, kad ji nuo 2024 m. nebevyksta į (duomenys neskelbtini), nes buvo sulaikyta KGB ir pan.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjos buvęs darbas Įmonėje, įvertinus šias aplinkybės kitų nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualių duomenų kontekste, nesudaro prielaidų vienareikšmiškai vertinti, kad pareiškėjas gyvenimas Lietuvos Respublikoje iš tikrųjų galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui, dėl ko turėtų būti panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamus Sprendimus.
Tai konstatavus, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti VSD apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o VSD apeliacinis skundas atmetamas.
Pareiškėja pateikė prašymą dėl 1 391,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, bei pridėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2026 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą AB-00276 ir 2026 m. gegužės 22 d. mokėjimo dokumentą).
Kadangi VSD apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistino atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio, atsižvelgia į tai, kad byla savo pobūdžiu nėra itin sudėtinga, be to, atsiliepimą apeliacinės instancijos teismui parengė advokatė, dalyvavusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, į tai, kad pareiškėjos atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, ir konstatuoja, kad patirtoms atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti pareiškėjai priteistina 1 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti pareiškėjai N. M. iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nutartis neskundžiama.