- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-922-950/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19370-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Diana Labokaitė, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“, ,,Registrų centras"
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Simonos Dementavičienės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10-877/2026, iškeltoje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškinį atsakovui D. B. dėl įrašų viešame registre panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, 2025 m. lapkričio 3 d. pareiškė teisme ieškinį (reg. Nr. CBP-23925) atsakovui D. B. dėl įrašų viešame registre panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – valstybės įmonė „Registrų centras“. Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotas žymas, t. y. „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ (įregistravimo pagrindas – 2010 m. liepos 7 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-4800). Ieškovė Lietuvos Respublika (toliau – ieškovė, apeliantė, valstybė), atstovaujama VĮ „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) nurodė, kad Kauno rajono 1-ojo notarų biuro 2017 m. gegužės 9 d. išduoto Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. ML-2826 pagrindu valstybė paveldėjo mirusio V. K. turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Valstybei priklausančio nekilnojamojo turto administravimu užsiima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, t. y. Turto bankas. Nekilnojamojo turto registre ginčo Butui yra įregistruotos žymos (juridiniai faktai) – „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ (įregistravimo pagrindas: 2010 m. liepos 7 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-4800 (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis)). Šios žymos yra įregistruotos atsakovo D. B. (toliau – atsakovas) naudai, o joms galiojant, VĮ „Turto bankas“ negali realizuoti ginčo Buto. Kreipėsi į atsakovą dėl likusio įsiskolinimo pagal Pirkimo–pardavimo sutartį dydžio, tačiau atsakymo negavo. Laiko, kad naujoji ginčo Buto savininkė – valstybė – neturi atsakovui jokios piniginės prievolės pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo manyti, jog tokia prievolė nėra įvykdyta ir riboti ieškovės teises žymų „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ tolesniu buvimu Nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog galutinio atsiskaitymo pagal Pirkimo–pardavimo sutartį terminas baigėsi prieš 10 metų (2015 m. sausio 7 d.), o atsakovas nėra pareiškęs VĮ „Turto bankas“ jokių pretenzijų, todėl ieškinys turi būti patenkintas. Realizavus ginčo Butą, bus atsiskaityta su visais mirusiojo V. K. kreditoriais. Atsakovas D. B. 2025 m. lapkričio 24 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-137159) nurodė, kad Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido V. K. ginčo Butą už 16 000 Lt sumą. Anksčiau minėtos Pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu gavo 2 500 Lt, o likusius 13 500 Lt V. K. įsipareigojo sumokėti iki 2015 m. sausio 7 d., mokant po 300 Lt kiekvieną mėnesį. Iki savo mirties V. K. už Butą sumokėjo 4 300 Lt, dėl ko liko skolingas 11 700 Lt (t. y. 3 383,46 Eur) sumą. V. K. turtą paveldėjo valstybė, kuri tapo mirusiojo teisių ir pareigų perėmėja, be kita ko, atsakinga už palikėjo skolas, neviršijant paveldėto turto vertės. Apie likusį įsiskolinimą ieškovė buvo informuota raštu bei žodžiu, bendraujant su VĮ „Turto bankas“ atstovais. Sutinka, jog paveldėtas turtas būtų parduotas ir gauti pinigai būtų panaudoti mirusiojo V. K. kreditorių reikalavimų patenkinimui, o likusi pinigų suma atitektų ieškovei. Todėl prašė ieškinį patenkinti iš dalies, t. y. panaikinti žymą „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“, o žymą „Įsiskolinimas už įgytą turtą“ palikti galioti. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ (toliau – trečiasis asmuo) 2025 m. lapkričio 24 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-137527). Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių aktualių žymų galiojimo pabaigą, kaip kad numatyta Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2025 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-201, 199 punkte. Mano, kad ieškovė be jokio teisinio pagrindo reiškia įpareigojantį reikalavimą ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovės ieškinys turi būti arba atmestas kaip nepagrįstas, arba jis turi būti argumentuojamas kitais pagrindais, teismo sprendimu konstatuojant prievolių pagal ginčo Pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigimą, o ne reiškiant įpareigojančio pobūdžio reikalavimą VĮ „Registrų centas“, kuris jokių aktualių žymų galiojimo pabaigą patvirtinančių dokumentų negavo, jokio sprendimo atsisakyti išregistruoti žymas nepriėmė ir nevilkino tokių veiksmų atlikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. įpareigojo VĮ „Registrų centras“ panaikinti žymą viešame registre: „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ (daiktas: butas Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytas p. 2.1; įregistravimo pagrindas: 2010 m. liepos 7 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4-800; įrašas galioja: nuo 2010 m. liepos 8 d.). Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo, jog mirusysis V. K. nėra atsiskaitęs su atsakovu D. B. už Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytą Butą, įsiskolinamas sudaro 11 700 Lt (3 383,46 Eur) sumą. Teismas nustatė ir tai, jog po V. K. mirties ginčo Butas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Teismas sprendė, kad pagrindas panaikinti juridinį faktą (žymą) „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ būtų suinteresuoto asmens prašymas, kartu pateikiant dokumentus, patvirtinančius tokio juridinio fakto pasibaigimą. Tačiau remiantis byloje pateiktais dokumentais, mirusiojo V. K. įsiskolinimas atsakovui D. B. pagal Pirkimo–pardavimo sutartį nėra pilnai padengtas, todėl juridinis faktas („Įsiskolinimas už įgytą turtą“) nėra pasibaigęs, kaip kad nėra nustatyta (įrodyta) kitų pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindas minėtą žymą panaikinti. Remdamasis tuo, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žymos „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ panaikinimo. Teismas, spręsdamas dėl žymos „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“ nurodė, kad jos nepanaikinus, ieškovė neturi galimybės realizuoti ginčo Buto ir atsiskaityti su mirusiojo V. K. kreditoriais. Teismo vertinimu, nurodytos sąlygos buvimas Nekilnojamojo turto registre yra nepagrįstas bei neprotingai riboja ieškovės, kaip paveldėto turto savininkės, teises. Atsižvelgdamas į tai, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas įpareigojo VĮ „Registrų centras“ panaikinti žymą viešame registre „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, 2026 m. vasario 4 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-14491) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas jos reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotą žymą viešame registre „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir minėtoje dalyje ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Ieškovė neturi D. B. jokių piniginių prievolių pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nepagrįsta ir neprotinga riboti jos, kaip Buto savininkės, teises Nekilnojamojo turto registre esančia žyma apie įsiskolinimą. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, todėl atsiskaitymo su atsakovu klausimai bus išspręsti tik pardavus ginčo Butą.
Nekilnojamojo turto registre likęs įregistruotas nuosavybės teisės suvaržymas pažeidžia valstybės, kaip paveldėto turto savininkės interesus, nes VI „Turto bankas“ į šį turtą (ginčo Butą) negali visa apimtimi įgyvendinti jam teisės aktais suteiktų funkcijų.
Butas yra valstybės nuosavybė, VI „Turto bankas“ jį valdo patikėjimo teisės pagrindu, valstybė neturi atsakovui jokios galiojančios piniginės prievolės pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, todėl riboti valstybės nuosavybės teisės žyma apie įsiskolinimą nėra galima. Ieškovė, įgyvendindama ginčo Buto savininkės teises ir pareigas, patiria su Buto išlaikymu susijusias išlaidas, negalėdama juo disponuoti dėl atsakovo interesais taikomo apribojimo, dėl ko toks suvaržymas neabejotinai turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas D. B. 2026 m. vasario 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-16492), kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė tokius esminius argumentus:
Nesutinka su apeliantės teiginiais, jog valstybė, perėmusi mirusio V. K. turtą, neturi jokių prievolių jam pagal Pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė, priėmusi palikimą kartu priėmė ir pareigą įvykdyti mirusiojo nebaigtą vykdyti prievolę pagal anksčiau minėtą sutartį, kurios likutis – 11 700 Lt (3 383,46 Eur). Šią prievolę ieškovė privalo įvykdyti neviršydama paveldėto turto vertės. Kadangi valstybė nėra su juo atsiskaičiusi, todėl nėra ir pagrindo panaikinti viešame registre esančią žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino žymą „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“. Likusi galioti žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ netrukdo VI „Turto bankas“ ieškoti ginčo Buto pirkėjų bei sudaryti jo perleidimo sandorį. Nurodyta žyma niekaip nepažeidžia ieškovės teisių, tačiau užtikrina jo (t. y. atsakovo) teises ir suteikia pagrįstą lūkestį, jog bus atgautos visos ar dalis piniginių lėšų, priklausančių gauti pagal dar 2010 m. liepos 7 d. sudarytą ginčo Pirkimo–pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ 2026 m. vasario 23 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-21971), kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Pažymėjo, kad nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimas (dėl žymos „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ panaikinimo) buvo patenkintas ne atsakovo, o trečiojo asmens – VĮ „Registrų centras“ – atžvilgiu, tik dėl tos priežasties, kad teismas tai motyvavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas ir į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą ekonomiškumo principą bei sąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis.
Laiko, kad ieškovė nepagrįstai teikia apeliacinį skundą dėl tos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jos ieškinio reikalavimas dėl žymos „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ panaikinimo. Pati ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių įstatyminių nuostatų ar motyvų (argumentų), kurie patvirtintų, kad dėl nurodytos žymos negali būti skelbiamas ir vykdomas ginčo Buto pardavimas.
Nurodė, kad apeliantės argumentai, jog ji neturi jokios piniginės prievolės atsakovui pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, o viešame registre registruota žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ pažeidžia valstybės, kaip paveldėto turto savininkės, interesus prieštarauja jos pačios dėstomiems teiginiams, kad realizavus paveldėtą turtą teisės aktų nustatyta tvarka bus atsiskaityta su palikėjo kreditoriais. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatomis, naujasis savininkas įgyja į perduodamą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovės pateikto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti byloje ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto
Bylos duomenys liudija, kad 2010 m. liepos 7 d. sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartimi (t. y. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-4800) D. B. pardavė V. K. ginčo Butą (t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)) už 16 000 Lt sumą. Minėtos sutarties sudarymo metu D. B. gavo dalį kainos – 2 500 Lt, o likusią kainos dalį (13 500 Lt) V. K. įsipareigojo sumokėti iki 2015 m. sausio 7 d., mokant po 300 Lt kiekvieną mėnesį. Po Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jos pagrindu, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti juridiniai faktai (žymos), t. y. „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nebuvo ginčo, kad V. K. mirė tinkamai neatsiskaitęs su D. B. pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nesumokėjęs 11 700 Lt (3 383,46 Eur) kainos dalies. Po V. K. mirties jam priklausęs ginčo Butas perėjo valstybės nuosavybėn 2017 m. gegužės 9 d. išduoto Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. ML-2826 pagrindu. Nekilnojamojo turto registre 2017 m. gegužės 31 d. buvo įregistruotos valstybės nuosavybės teisės į ginčo Butą.
Valstybės nekilnojamąjį turtą administruojantis Turto bankas, atstovaudamas ieškovę Lietuvos Respubliką, kreipėsi į teismą su ieškiniu adresuotu atsakovui D. B. (ginčo Buto pardavėjui), kuriuo prašė įpareigoti VĮ „Registrų centras“ (į bylą įtrauktu dalyvauti trečiojo asmens statusu) panaikinti Butui viešame registre įregistruotas žymas, t. y. „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“ ir „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškinį tenkino iš dalies. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 28 d. sprendimu įpareigojo VĮ „Registrų centras“ (byloje dalyvavusį trečiojo asmens statusu) panaikinti ginčo Butui viešame registre įregistruotą žymą „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“, kaip trukdančia Turto bankui perlesti valstybės paveldėtą turtą, tačiau reikalavimą panaikinti žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ atmetė.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo dalies, kuria VĮ „Registrų centras“ (t. y. trečiasis asmuo) buvo įpareigotas panaikinti ginčo Butui viešame registre įregistruotą žymą „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“, niekas iš proceso dalyvių (be kita ko, ir pats trečiasis asmuo) neapskundė, dėl ko minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jos ieškinio reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti ginčo Butui viešame registre įregistruotą kitą žymą, t. y. „Sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui“. Laiko, kad minėtos žymos registracija Nekilnojamojo turto registre nepagrįstai ir neprotingai riboja valstybės, kaip Buto savininkės, teises bei trukdo valstybės nekilnojamąjį turtą administruojančiam Turto bankui jį realizuoti.
Taigi, apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti ginčo Butui viešame registre įregistruotą žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Pažymėtina, jog asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja savo pažeistą teisę (faktinį ieškinio pagrindą), ir nurodyti, kokių konkrečių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti materialinį subjektinį reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu konkrečiu būdu yra prašoma apginti (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Savo ruožtu, CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik pats suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas.
Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos procesinės tvarkos, o įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) asmens (asmenų) subjektinės teisės ar pareigos. Todėl asmens (ieškovo) reiškiamas materialusis subjektinis reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai (atsakovui) ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigojant atsakovą atlikti konkrečius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023). Todėl tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą vis vien nebūtų įgyvendinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021).
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ „Registrų centras“ dar 2025 m. lapkričio 24 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-137527) akcentavo, kad ieškovė savo ieškiniu, be jokio teisinio pagrindo, įpareigojantį reikalavimą (t. y. ieškinio dalyką) nukreipia ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Atsiliepime į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-21971) VĮ „Registrų centras“ vėl gi pažymėjo tą patį – kad reikalavimas panaikinti žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ jo, kaip trečiojo asmens atžvilgiu, turi būti atmestas, nes yra pareikštas nepagrįstai.
Remdamasis šios nutarties 20 punkte nurodytais VĮ „Registrų centras“ argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti ne atsakovą, o trečiąjį asmenį atlikti aktyvius veiksmus, kurie turėtų sukelti jo siekiamus teisinius padarinius – panaikinti ginčo Butui įregistruotą žymą viešame registre „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ – yra procesiškai ydingas ir teisme nenagrinėtinas, nes nėra nukreiptas į atsakovą D. B. ir tenkinimo / atmetimo atveju negali sukelti jam jokių teisinių pasekmių. Civilinis procesas yra grindžiamas dvišališkumu (CPK 41 straipsnio 1 dalis), todėl tik atsakovui, t. y. besiginančiai proceso šalis, gali būti reiškiami vienokie ar kitokie materialiniai subjektiniai reikalavimai, pagal kuriuos tik atsakovas ir gali atsakyti. Tuo tarpu tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) proceso teisės normos pareigos atsakyti (būti įpareigotiems teismo sprendimu atlikti vienokius ar kitokius aktyvius veiksmus) pagal ieškovo pareikštus materialinius subjektinius reikalavimus, apskritai nenustato.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl kurio atmetimo apeliacinį skundą yra pateikusi ieškovė (t. y. įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti ginčo Butui įregistruotą žymą viešame registre „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“) negalėjo būti savarankišku reikalavimu ir privalėjo būti teismo atsisakytas priimti, o tokį reikalavimą jau priėmus – paliktas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ nėra materialiojo civilinio teisinio santykio, dėl kurio nagrinėjama byla, subjektas, jo nesieja jokie materialieji civiliniai teisiniai santykiai nė su viena iš ginčo šalių (nei su ieškove, nei su atsakovu), byloje nėra jokio ginčo ir dėl kokių nors ieškovės bei trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ materialiųjų tarpusavio teisių bei pareigų. Nagrinėjamos bylos kontekste, VĮ „Registrų centras“ veikia tik kaip viešojo administravimo subjektas (Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojas). Atsižvelgiant į tai, jog VĮ „Registrų centras“ neturi jokios procesinės pareigos atsakyti (t. y. būti teismo sprendimu įpareigotas) pagal byloje pareikštą ieškovės materialųjį subjektinį reikalavimą, susijusį tik su ieškovės ir atsakovo turtiniais interesais, todėl byla pagal ginčo reikalavimą (įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti ginčo Butui įregistruotą žymą viešame registre „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“) turėjo būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokia teisminė praktika jau yra suformuota visiškai analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis byloje, nagrinėtoje apeliacine tvarka (žr. Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-332-657/2026).
Pažymėtina, kad tiesiogiai VĮ „Registrų centras“ materialiniai subjektiniai reikalavimai gali būti reikiami tuo atveju, jeigu ji nevykdo savo, kaip Nekilnojamojo turto registro ar Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos tvarkytojo, veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų arba vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau tokie jos neteisėti veiksmai / neveikimas yra skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024).
Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 18–23 punktuose, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tačiau iš dalies netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti ginčo Butui viešame registre įregistruotą žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ yra naikintina ir byla nurodytoje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
Byloje nėra jokių duomenų, apie proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškinio reikalavimas įpareigoti valstybės įmonę „Registrų centras“ panaikinti butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)5, adresu: (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruotą žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.