- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-06-08
- Bylos Nr.
- A-16-416/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00031-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Laimondas Noreika (pran.)
- Pažeidėjas
- V. T.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje, šalims neatvykus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), padarė nusižengimą, ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių V. T. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. V. T. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai (šaukimas įteiktas), tačiau į jį neatvyko. Prašymų nepateikė, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.
VMI prie LR FM pateikė prašymą bylą nagrinėti jų įgaliotam atstovui nedalyvaujant.
Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, kad V. T. nuo 1999 m. kovo 1 d. yra ūkininkas, o nuo 2011 m. sausio 1 d. yra gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą. Mokesčių mokėtojas yra VMI prie FM skolininkas. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. balandžio 15 d. duomenimis, Mokesčių mokėtojo įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 32 164,61 Eur:
Prievolės tipas | Mokestis, Eur | Delspinigiai, Eur | Suma iš viso, Eur
Mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. V. T. PVM mokestinė nepriemoka susidarė už 2025 metų liepos-gruodžio mėn. Mokesčių mokėtojas PVM mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2026 m. sausio 27 d.
PVM | 2025-07-01-2025-12-31 | 2026-01-26 | 2026-01-26 | 31 079,00
GPM | 2026-03-01 - 2026-03-31 | 2026-03-16 | 2026-04-01 | 35,29
GPM | 2026-03-01 - 2026-03-31 | 2026-03-16 | 2026-04-01 | 583,03
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau — MAĮ) įtvirtinta mokesčio sąvoka – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (MAĮ 2 straipsnio 25 punktas). MAĮ nurodyta, kad mokestinė prievolė yra mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 20 punktas).
V. T. mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2026 m. sausio 27 d., t. y. pasibaigus įstatyme nustatytam terminui geranoriškai sumokėti privaloma deklaruoti pridėtinės vertės mokestį.
Mokesčių mokėtojas 2026 m. vasario 26 d. pateikė prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, nurodydamas, kad dėl įsipareigojimų tiekėjams ir kredito įstaigoms negali sumokėti susidariusios mokestinės nepriemokos. VMI prie FM, išnagrinėjusi Mokesčių mokėtojo prašymą ir įvertinusi su prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2026 m. balandžio 8 d. priėmė Sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuriuo nusprendė netenkinti Mokesčių mokėtojo pateikto prašymo ir neišdėstė mokestinės nepriemokos mokėjimo.
Kaip jau minėta, VMI prie FM 2026 m. vasario 26 d. gavo V. T. prašymą išdėstyti 32 081,05 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2026 m. gruodžio 25 d. Kartu su minėtu prašymu V. T. pateikė banko sąskaitų išrašus, kuriuos išnagrinėjus nustatyta, kad jis, turėdamas įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais.
Iš pateikto AB „Swedbank“ banko, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, kad V. T., vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pvz.:
UAB „Baltic Agro“ / už trąšas chemiją | 2026-01-28 | 1 000,00 | 31 966,57
Lemonway / mokėjimas pagal sutartį Nr. 2 2582925 | 2026-01-29 | 1 780,42 | 31 966,57
UAB „Baltic Agro“ / už trąšas chemiją | 2026-01-29 | 500,00 | 31 966,57
UAB „Ginto mašinos“ / apmokama pagal sąskaitą faktūrą | 2026-02-12 | 605,00 | 32 081,05
UAB „Elektrum Lietuva“ / už paslaugas | 2026-02-13 | 553,09 | 32 081,05
Pabrėžtina, kad ūkininkas V. T. nuo 2026 m. sausio 27 d. turėjo mokestinę nepriemoką t. y. atsiskaitymų padarymo metu prievolė mokėti mokestį egzistavo.
Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, matyti, kad V. T., turėdamas mokestinę nepriemoką VMI prie FM, t. y. būdamas skolingas valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 28 d. iki 2026 m. vasario 24 d., savo lėšas, vertinant anksčiau nurodytą banko sąskaitos išrašą, mokėjimo eiliškumo prasme skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje nei VMI prie FM, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI prie FM.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą.
Vykdydamas individualią veiklą, mokesčių mokėtojas privalo mokėti einamuosius mokesčius: gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei priklausomai nuo pajamų dydžio gali atsirasti prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį. Pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalies subjektas (Kauno apygardos teismo 2023-04-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-86-493/2023).
CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.
Ūkininkas V. T. neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pateikdamas prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, pats deklaravo lėšų atsiskaitymui su kreditoriais trūkumo faktą. Darytina išvada, kad ūkininkas V. T., kaip mokesčių mokėtojas, turėdamas mokestinę prievolę VMI prie FM, t. y. būdamas skolingas valstybės biudžetui bei neturėdamas pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje, pirmenybę teikdamas atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Teismo vertinimu, ūkininkas V. T., būdamas mokesčių mokėtoju, veikiančiu individualios veiklos pagrindais, privalo, be kita ko, laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Minėtų reikalavimų nesilaikymas mokesčių mokėtojui ūkininkui, vykdančiam individualią veiklą, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kaip kitam atsakingam asmeniui.
V. T., žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei mokesčių mokėtojas būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, V. T. mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, todėl savo neveikimu asmuo pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. V. T. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.
V. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už minėtame straipsnyje įtvirtinto nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.
VMI prie LR FM tiek pareiškimu, tiek teismo posėdžio metu prašė asmeniui paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos viduryje numatytą baudą – 2 200 Eur.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), nusižengimas yra tyčinis. Nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertinama V. T. asmenybė – nebaustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad asmeniui turi būti skiriama ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos minimume numatyta piniginė bauda – 1 400 Eur. Teismo vertinimu, paskyrus būtent nurodyto dydžio baudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
V. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam už tai skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Luminor Bank“ (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią „Danske Bank A/S Lietuvos filiale“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-16-416/2026.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.