Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-190-958/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
eAN2-190-958/2026
Teisminio proceso Nr.
4-8-3-16254-2026-3
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Pažeidėjas
TRA1
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-190-958/2026Teisminio proceso Nr. 4-8-3-16254-2026-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3; 21.11.10(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Latožienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - Institucija) 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu TRA1 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį administracine nuobauda –75 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. TRA1 buvo nubaustas už tai, kad 2026 m. liepos 20 d., 07.57 val., Panevėžio miesto sav., Panevėžyje, J. Basanavičiaus g., vairuodamas transporto priemonę – lengvąjį automobilį „FORD FOCUS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , nepraleido jam iš kairės pusės stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą.

TRA1., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismui, kuriuo prašė pakeisti Institucijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Skundžiama 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad TRA1 skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba skirti mažesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, paliekant piniginę baudą.

TRA1 pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

Skunde apeliantas nurodo, kad vykdo individualią veiklą ir dirba darbų vadovu pagal sutartį su MB (duomenys neskelbtini). Yra atsakingas už kasdienį 4 samdomų darbuotojų saugų nuvežimą iš Kauno į objektus Vilniuje. Atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, darbuotojai negalės pasiekti darbo vietos ir laikinai praras pragyvenimo šaltinį. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-54-489/2018), apeliantas nurodo, kad teisės vairuoti atėmimas šiuo atveju peržengia individualios bausmės ribas, tampa kolektyvine nuobauda tretiesiems asmenims ir pažeidžia teisingumo bei proporcingumo principus.

Skunde apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai neigiamai jį charakterizavo vadovaudamasis Administracinių nusižengimų registro duomenimis. Apie dalį nuobaudų jis sužinojo tik prieš teismo posėdį ir nedelsdamas ėmėsi jas ginčyti. Yra pateikęs skundą Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) dėl termino atnaujinimo ir nutarimo panaikinimo byloje, nes užfiksuoto pažeidimo metu buvusios darbovietės automobilio „Iveco“ nevairavo, o jo asmens duomenis buvęs darbdavys panaudojo neteisėtai. Likusias galiojančias baudas įsipareigoja visiškai sumokėti iki 2026 m. gruodžio 15 d., o specialiosios teisės išsaugojimas yra būtina sąlyga užsidirbti lėšų šiam įsipareigojimui įvykdyti.

Apeliantas visiškai pripažįsta padarytą nusižengimą, pažymi, kad jis padarytas dėl neatidumo, o ne tyčia. Jo vertinimu, paskirta 75 Eur bauda visiškai pasieks ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus, tuo tarpu teisės vairuoti atėmimas sukels neproporcingai sunkias finansines pasekmes dėl baudų už laiku neatliktus darbus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pateikė aiškius bei teisingus motyvus, kuriais pagrįstai pritarė 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo išvadoms dėl surinktų įrodymų pakankamumo ir TRA1 kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei anksčiau asmeniui skirtas nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinio poveikio priemonė TRA1.buvo paskirta ir individualizuota tinkamai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad TRA1, vairuodamas transporto priemonę ir nepraleisdamas jam iš kairės pusės stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo, padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 60 Eur iki 90 Eur. Pagal to paties straipsnio 8 dalį, už šio administracinio nusižengimo padarymą asmenims gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Skundžiamu nutarimu TRA1. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam 1 mėnesio terminui. Paskirtos baudos apeliantas neginčija, tačiau pažymi, kad minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia neproporcingai sunkias pasekmes tiek jam pačiam, tiek tretiesiems asmenims, todėl prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pateikė išsamius ANK 34 straipsnio 6 dalies netaikymo motyvus, konstatavęs, jog nenustatė tokios išskirtinių aplinkybių visumos, kuri sudarytų pagrindą vadovautis šia norma ir neskirti apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra teisės norma, suteikianti teisę skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta įstatymu, arba jos visai neskirti tik tais atvejais, kai numatytas privalomas tokios priemonės skyrimas. Nagrinėjamu atveju pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį specialiosios teisės atėmimas nėra privalomas – įstatymų leidėjas numatė tik galimybę skirti šią administracinio poveikio priemonę, palikdamas bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui diskreciją spręsti dėl jos taikymo tikslingumo. Kadangi specialiosios teisės atėmimas už šį nusižengimą nėra privalomas, ANK 34 straipsnio 6 dalis nagrinėjamu atveju apskritai netaikytina, o apylinkės teismo motyvai dėl jos netaikymo yra teisiškai pertekliniai.

Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, o sprendžiant klausimą dėl jų taikymo ir individualizavimo, vadovaujamasi bendraisiais nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais, įtvirtintais ANK 32 straipsnyje bei 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Institucija 2026 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė ne tik šio straipsnio sankcijoje nustatytą baudą, bet ir, vadovaudamasi to paties straipsnio 8 dalimi, skyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatydama minimalų vieno mėnesio terminą. Priimdama šį sprendimą, Institucija tinkamai įvertino ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes. TRA1 atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, o sunkinančia – tai, kad jis tame pačiame ANK straipsnyje numatytą nusižengimą padarė pakartotinai, dar nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui. Tačiau lemiamą reikšmę sprendimui skirti specialiosios teisės atėmimą lėmė Administracinių nusižengimų registro duomenys, kurie neigiamai charakterizuoja pažeidėjo asmenybę. Nustatyta, kad TRA1 penkių metų laikotarpyje už įvairius administracinius nusižengimus yra baustas 11 kartų, dauguma iš jų už padarytus KET pažeidimus, nusižengimo padarymo metu 6 nuobaudos buvo galiojančios, iš jų net 4 nuobaudos galiojo dėl to, kad jis savanoriškai nesumokėjo paskirtų baudų. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjo padarytas KET pažeidimas nėra atsitiktinis, o atspindi susiformavusį atsainų jo požiūrį į eismo saugumą bei visuotinai privalomas elgesio kelyje taisykles. Tai, kad net šešių galiojančių administracinių nuobaudų buvimas nesulaikė pažeidėjo nuo naujo nusižengimo padarymo, įrodo, jog anksčiau taikytos švelnesnės nuobaudos (baudos) nepasiekė ANK 22 straipsnyje įtvirtintų prevencinių ir auklėjamųjų tikslų, todėl naikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo.

Skunde apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai jį charakterizavo neigiamai vadovaudamasis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nes dalies nusižengimų nepadarė, apie juos sužinojo tik prieš teismo posėdį ir nedelsdamas ėmėsi juos ginčyti, pateikęs skundą Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) dėl termino atnaujinimo ir nutarimo panaikinimo. Likusias galiojančias baudas įsipareigoja visiškai sumokėti iki 2026 m. gruodžio 15 d. Analogiškus argumentus apeliantas nurodė ir pirmosios instancijos teismui, kuris juos motyvuotai atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad TRA1 administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnį 2022 m. gruodžio 5 d., 2023 m. liepos 28 d., 2024 m. liepos 8 d. ir 2025 m. kovo 10 d. priimant nutarimus administracinių nusižengimų bylose bei administracinių nusižengimų protokolus su administraciniais nurodymais. Tiek Institucija, tiek teismai neturi pagrindo nesivadovauti administracinio nusižengimo byloje esančiais objektyviais duomenimis, juolab kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu TRA1 nurodė pripažįstantis, kad galėjo padaryti administracinį nusižengimą, už kurio padarymą nubaustas 2025 m. kovo 10 d. nutarimu. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktas skundas LTSA nepaneigia Administracinių nusižengimų registro duomenų tikrumo ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti Institucijos nustatytų administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių.

Apeliaciniame skunde TRA1 nurodo, kad vykdo individualią veiklą ir dirba darbų vadovu pagal sutartį su MB (duomenys neskelbtini) kur yra atsakingas už kasdienį 4 darbuotojų nuvežimą iš Kauno į objektus Vilniuje. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-54-489/2018), apeliantas teigia, jog teisės vairuoti atėmimas atims iš šių darbuotojų pragyvenimo šaltinį, taps kolektyvine nuobauda bei pažeis teisingumo ir proporcingumo principus. Tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemonę yra susijusi su asmens darbine ar profesine veikla, pati savaime nėra pagrindas neskirti šios administracinio poveikio priemonės Kelių eismo taisykles linkusiam pažeidinėti asmeniui. Poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones apeliantas privalėjo įvertinti prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, darbuotojų vežiojimas yra darbo organizavimo klausimas, kurį verslo subjektas ar pats apeliantas gali išspręsti kitais būdais. Dėl šios priežasties trumpalaikis teisės vairuoti atėmimas pačiam TRA1 niekaip negali būti prilyginamas kolektyvinei bausmei ar pragyvenimo šaltinio atėmimui tretiesiems asmenims.

Apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2AT-36-387/2021 ir Nr. 2AT-54-489/2018 vadovautis nėra pagrindo, nes jose buvo sprendžiamas nagrinėjamai bylai neaktualus ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimas.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir TRA1 apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Kristina Latožienė