- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1100-934/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00034-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- Lenkijos bendrovės „ASSET BILANS Sp. z o.o.“
- Atsakovas
- Melasa rail
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Kreditorius
- ASSET BILANS SPOLKA Z O O
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Lenkijos bendrovės „ASSET BILANS Sp. z o.o.“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria tenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Melasa rail“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Rancas“ prašymas pripažinti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Melasa rail“ likviduojama dėl bankroto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Melasa rail“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Rancas“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 5 d.
Šalies argumentai
2026 m. liepos 29 d. nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto. Prašyme nurodyta, kad 2026 m. liepos 29 d. įvyko pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl bendrovės paskelbimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratorės prašymą patenkino – pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2026 m. liepos 29 d. įvykusiame pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą su prašymu likviduoti bendrovę dėl bankroto. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pasiūlymų sudaryti taikos sutartį negauta, taip pat negautas prašymas nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą, įvertinęs tai, kad bendrovės įsiskolinimai kreditoriams nepadengti, o bendrovės mokumas neatstatytas, nusprendė, jog yra pagrindas likviduoti bendrovę dėl bankroto.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti. Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių reikalavimus, kuriuos 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patikslino, taip pat Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi išskirtoje bankroto byloje Nr. eB2-1298-480/2026 patvirtino ginčytą kreditorės Lenkijos bendrovės „ASSET BILANS Sp. z o.o.“ 26 274,90 Eur finansinį reikalavimą. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria patvirtintas kreditorės Lenkijos bendrovės „ASSET BILANS Sp. z o.o.“ 26 274,90 Eur finansinis reikalavimas, nėra įsiteisėjusi, šios kreditorės reikalavimo nutartyje dėl bendrovės likvidavimo dėl bankroto nenurodė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorė Lenkijos bendrovės „ASSET BILANS Sp. z o.o.“ (toliau – ir kreditorė ar apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo administratorės prašymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nutartis priimta nepraėjus JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, o JANĮ 83 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga – motyvuotas kreditorių susirinkimo prašymas – nenustatyta. Nutartis patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjo 2026 m. liepos 4 d., todėl JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas baigėsi 2026 m. spalio 4 d. (skaičiuojant nuo patikslintų reikalavimų nutarties įsiteisėjimo 2026 m. rugpjūčio 29 d. – 2026 m. lapkričio 29 d.). Skundžiama nutartis priimta 2026 m. rugsėjo 17 d., t. y. nepasibaigus šiam terminui, todėl nutartyje nurodytas teisinis pagrindas – JANĮ 83 straipsnio 1 dalis – nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikomas.
Nutartis likviduoti juridinį asmenį nepraėjus 3 mėnesių terminui gali būti priimta tik esant JANĮ 83 straipsnio 3 dalyje nustatytai sąlygai – kreditorių susirinkimo motyvuotam prašymui. Įstatymų leidėjas nukrypimą nuo bendrosios taisyklės susiejo būtent su prašymo motyvuotumu, todėl teismas, spręsdamas dėl ankstesnio likvidavimo, turi nustatyti, kokiais motyvais kreditorių susirinkimas grindžia būtinybę likviduoti įmonę anksčiau laiko, ir šiuos motyvus įvertinti. Skundžiamoje nutartyje JANĮ 83 straipsnio 3 dalis nenurodyta, kreditorių susirinkimo prašymo motyvai nenustatyti ir nevertinti.
Iš 2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas apima tik balsavimo rezultatą ir rezoliuciją „Pripažinti BUAB „Melasa rail“ likviduojama dėl bankroto“. Sprendime nėra bendrovės turto, debitorių, veiklos, taikos sutarties ar restruktūrizavimo galimybių vertinimo ir priežasčių, dėl kurių likvidavimas turėtų būti pradėtas nepraėjus įstatymo nustatytam terminui. Sprendimas, kuriame motyvai nenurodyti, negali būti laikomas motyvuotu prašymu JANĮ 83 straipsnio 3 dalies prasme. Nutartyje nurodytas nemokumo administratorės prašymas šio trūkumo nepašalina, nes JANĮ 83 straipsnio 3 dalis reikalauja būtent kreditorių susirinkimo motyvuoto prašymo.
Nutartis priimta praėjus trims dienoms po to, kai teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino apeliantės 26 274,90 Eur reikalavimą, viršijantį visų nutartyje nurodytų kreditorių reikalavimų sumą (19 374,86 Eur). Teismas šią aplinkybę nutartyje paminėjo, tačiau vertino ją tik kreditorių reikalavimų sąrašo aspektu ir nenagrinėjo jos reikšmės klausimui, ar yra pagrindas nukrypti nuo JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Nutarties priėmimo dieną kreditorių struktūra iš esmės skyrėsi nuo tos, kurios pagrindu buvo išreikšta 2026 m. liepos 29 d. kreditorių valia. Sprendžiant, ar taikyti pagreitintą likvidavimą, ši aplinkybė turėjo būti įvertinta: iki 2026 m. spalio 4 d. teismui nebuvo kliūčių palaukti bendrojo termino pabaigos arba 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties įsiteisėjimo. Ši aplinkybė teisiškai reikšminga dėl nutarties įsiteisėjimo pasekmių. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 78 straipsnis); pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį gali pateikti ir kreditorius (JANĮ 79 straipsnis), o perėjimas iš bankroto proceso į restruktūrizavimą priklauso nuo kreditorių daugumos valios.
2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad teismo patvirtinti ir įsiteisėję kreditorių reikalavimai susirinkimo dieną sudaro 89 536,56 Eur, o sprendimas vienuoliktuoju klausimu priimtas 79 394,94 Eur reikalavimų (VSDFV Panevėžio skyrius, balsavo raštu) balsais. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas nurodė patvirtintus ir nepakitusius kreditorių reikalavimus bendrai 19 374,86 Eur sumai; tokią pačią bendrą sumą nurodo ir nemokumo administratorės 2026 m. liepos 15 d. kreditorių sąrašas. Apeliantė šiuo skundu neteigia, kad kreditorių susirinkime balsuota teismo nepatvirtintais reikalavimais. Apeliantė nurodo, kad byloje esantys duomenys apie balsavimo bazę (89 536,56 Eur) ir teismo nurodytus patvirtintus reikalavimus (19 374,86 Eur) tarpusavyje nesutampa, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis kreditorių susirinkimo sprendimu kaip ankstesnio likvidavimo pagrindu, šio neatitikimo nenagrinėjo. Kadangi pagal JANĮ 83 straipsnio 3 dalį kreditorių susirinkimo prašymas yra vienintelis pagrindas nukrypti nuo bendrojo termino, o kreditorių susirinkime dalyvauja ir balsuoja tik kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (JANĮ 43 straipsnis), teismas turėjo patikrinti šio prašymo priėmimo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas nemokumo administratorės prašymas pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovė pripažinta likviduojama, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-708-480/2026 ir jos įteikimo per Elektroninį paslaugų portalą duomenis; Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1298-480/2026; 2026 m. rugsėjo 24 d. pranešimą apie apeliantės įtraukimą į kreditorių sąrašą ir pranešimą dėl atstovavimo; 2026 m. liepos 29 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolą; nemokumo administratorės 2026 m. liepos 15 d. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą; Lenkijos Respublikos Nacionalinio teismų registro (KRS) išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą, patvirtinantį N. K. teisę atstovauti apeliantei.
Apeliantė 2026 m. spalio 30 d. pateikė prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus: patikslintą 2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 su dalyvių sąrašu; nemokumo administratorės 2026 m. spalio 14 d. lydraštį; pirminio 2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 dalyvių sąrašo kopiją (2026 m. spalio 30 d. prašymas Nr. DOK-20939).
Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais duomenimis, nustatė, kad dalis jų jau yra byloje: Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-708-480/2026 ir jos įteikimo per Elektroninį paslaugų portalą duomenys; 2026 m. liepos 29 d. bendrovės kreditorių susirinkimo protokolas (tiek pirminis, tiek patikslintas) su dalyvių sąrašu (2026 m. liepos 29 d. prašymo Nr. DOK-81666 priedas Nr. 3; 2026 m. spalio 13 d. prašymo Nr. DOK-87006 priedas Nr. 1); nemokumo administratorės 2026 m. liepos 15 d. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (2026 m. liepos 15 d. prašymo Nr. DOK-80815 priedas Nr. 1); Lenkijos Respublikos Nacionalinio teismų registro (KRS) išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) su vertimu į lietuvių kalbą, patvirtinantis N. K. teisę atstovauti apeliantei (2026 m. rugpjūčio 28 d. prašymo Nr. DOK-83325 priedas Nr. 2). Atsižvelgiant į tai, pakartotinai šie įrodymai neprijungtini prie nagrinėjamos bylos, kadangi jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kreditorės pateiktus kitus duomenis (Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1298-480/2026; 2026 m. rugsėjo 24 d. pranešimą apie apeliantės įtraukimą į kreditorių sąrašą ir pranešimą dėl atstovavimo; nemokumo administratorės 2026 m. spalio 14 d. lydraštį), sprendžia, kad apeliantė jų neturėjo galimybės pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes skundžiama nutartis dėl bendrovės pripažinimo bankrutuojančia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta tuomet, kai civilinėje byloje Nr. eB2-1298-480/2026 nebuvo įsiteisėjusi 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje ir ji neturėjo kreditorės statuso. Atsižvelgdamas į tai, bei į pateiktų duomenų sąsajumą su ginčo dalyku, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo teise požymių, apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti pateiktus įrodymus ir esant poreikiui juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl sprendimo pripažinti juridinį asmenį likviduojamu dėl bankroto
JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas turi teisę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 83 straipsnio 2 dalis). Teismas kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu gali priimti nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nepraėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos (JANĮ 83 straipsnio 3 dalis).
Aptartų įstatymo nuostatų pagrindu (žr. šios nutarties 15 punktą) darytina išvada, kad nutartį dėl juridinio asmens likvidavimo teismas gali priimti tiek savo iniciatyva praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos, tiek kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu nepraėjus 3 mėnesiams. Abiem atvejais pakanka, kad egzistuotų šios sąlygos: yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo; nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 25 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (nutartis įsiteisėjo 2026 m. liepos 4 d.). Bendrovės nemokumo administratorė 2026 m. liepos 29 d. sušaukė pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame be kitų klausimų buvo svarstyta dėl pagrindo kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu priimti nutartį pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto. Šiame kreditorių susirinkime vienuoliktu darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas „Pripažinti BUAB „Melasa rail“ likviduojama dėl bankroto („už“ balsavo 88,67 proc. visų finansinių reikalavimų; „prieš“ – nėra). Byloje nėra duomenų, kad dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo būtų paduotas skundas. Nemokumo administratorė 2026 m. liepos 29 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto. Pirmosios instancijos teismas tenkino nemokumo administratorės prašymą ir pripažino bendrovę likviduojamą dėl bankroto.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. šios nutarties 17 punktą), neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį.
Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiais, kad skundžiama nutartis priimta nepraėjus JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje numatytam 3 mėnesių terminui, kuris skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju nuo 2026 m. liepos 4 d.). Vis dėlto, tokia situacija savaime nereiškia, kad teismo nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta. Atkreiptinas dėmesys, kad JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas siejamas su bankroto proceso operatyvumo principo užtikrinimu ir atitinkamai teismo pareiga veikti ex officio (pagal pareigas), t. y. nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priimti nelaukiant kreditorių ar nemokumo administratoriaus iniciatyvos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249-1120/2022, 121 punktas; 2024 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-339-577/2024, 15 punktas). Tačiau ši taisyklė nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktuali, nes skundžiama nutartis priimta JANĮ 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. dėl to, kad buvo gautas kreditorių susirinkimo 2026 m. liepos 29 d. nutarimas kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto.
Antra, nors apeliantė teigia, kad kreditorių pateiktas prašymas likviduoti juridinį asmenį prieštarauja JANĮ 83 straipsnio 3 dalyje numatytam motyvuotumo reikalavimui, tačiau šiuo atveju apeliantė remiasi tik 2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatu ir priimta rezoliucija „Pripažinti BUAB „Melasa rail“ likviduojama dėl bankroto“ ir nevertina nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateiktos informacijos. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimui pateiktame dokumente administratorė prie vienuoliktojo darbotvarkės klausimo pažymėjo, kad bendrovės akcininkas ir kreditoriai nemokumo administratorei nepateikė pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo ar jos galimybių, todėl nemokumo administratorė tokios galimybės neįžvelgia. Nemokumo administratorė taip pat neįžvelgia bendrovės restruktūrizavimo galimybių, nes bendrovės restruktūrizavimo byla jau buvo iškelta ir vyko nesėkmingai. Be to, dokumento „Bankroto proceso planas“ A dalyje nurodyta, kad bendrovės balansas, bendrovei priklausantis turtas, dokumentai, pagrindžiantys bendrovės debitorinius įsiskolinimus neperduoti, preliminari pajamų suma – 0 Eur (2026 m. liepos 29 d. prašymo dėl nemokumo administratorės atsistatydinimo ir bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto Nr. DOK-81666 priedas „Susirinkimo medžiaga“). Taigi, aptarti bylos duomenys paneigia apeliantės argumentus, kad nutartis pripažinti bendrovę likviduojama dėl bankroto JANĮ 83 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu priimta nesant motyvuoto kreditorių susirinkimo prašymo – toks prašymas bendrovės kreditorių išreikštas 2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo nutarime, priimtame vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu.
Trečia, vien tai, kad skundžiama nutartis priimta praėjus trims dienoms po to, kai teismas nutartimi patvirtino apeliantės 26 274,90 Eur reikalavimą, viršijantį visų nutartyje nurodytų kreditorių reikalavimų sumą (19 374,86 Eur), savaime nereiškia, kad teismas turėjo nesivadovauti 2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo prašymu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1296-480/2026 apeliantė buvo įtraukta į bendrovės bankroto bylą ir patvirtintas jos 26 274,90 Eur finansinis reikalavimas. Ši nutartis įsiteisėjo 2026 m. rugsėjo 23 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas įpareigojo nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto 2026 m. liepos 29 d. Taigi, vien tai, kad šiuo metu apeliantės pavirtintas finansinis reikalavimas yra didžiausias ir galėtų turėti lemiamą reikšmę priimant sprendimus bendrovės kreditorių susirinkimuose, savaime nereiškia, jog teismo priimta nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta, juolab kad apeliantė nepateikė duomenų, jog su bendrove galėtų būti sudaryta taikos sutartis ar atsirastų pagrindas bankroto bylą nutraukti ir bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą (žr. šios nutarties 16 punktą).
Ketvirta, apeliantės nurodyti 2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimo protokolo netikslumai (neteisinga bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma) neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorė patikslino 2026 m. liepos 29 d. kreditorių susirikimo protokolą ir jame esančias klaidas, įskaitant ir netinkamai nurodytą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumą (2026 m. spalio 14 d. raštas Nr. DOK-87066).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad priimat skundžiamą nutartį egzistavo visos JANĮ 83 straipsnio 3 dalies sąlygos, kurioms esant juridinis asmuo teismo nutartimi pripažįstamas likviduojamu dėl bankroto (žr. šios nutarties 16 punktą), t. y. teismo nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo buvo įsiteisėjusi, o teismui nebuvo pateikta patvirtinti taikos sutartis, taip pat nebuvo gautas prašymas nutraukti bendrovės bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą. Taigi, teismas pagrįstai nutarė likviduoti bendrovę dėl bankroto.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens pripažinimą likviduojamu dėl bankroto JANĮ 83 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.