Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-10-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-167-1286/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2026-08-06Utenos apylinkės teismas
  2. eAN2-167-1286/2026Nutartis · 2026-10-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-07
Bylos Nr.
eAN2-167-1286/2026
Teisminio proceso Nr.
4-54-3-15017-2026-0
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Petkus
Pareiškėjas
Valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
Bylos Nr. eAN2-167-1286/2026
Proceso Nr. 4-54-3-15017-2026-0Procesinio sprendimo kategorija: 9.55; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Petkus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

N. K. (toliau – apeliantė) valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės N. M. 2026 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1940-2026 (toliau – Nutarimas arba skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovė per nustatytą laikotarpį nepateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Šalies argumentai

Apeliantė pateikė skundą, kuriuo prašė, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti jai paskirtą administracinę baudą žemiau ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto minimumo – iki 300 Eur, arba paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, atleisti nuo administracinės atsakomybės.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi apeliantės skundas buvo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė prašo: 1) panaikinti arba pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį; 2) pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti apeliantei paskirtos baudos dydį žemiau ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto minimumo arba paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vertino apeliantės asmenybę – nepagrįstai panaudojo su nagrinėjama veika nesusijusius, jau įvykdytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaip faktinį pagrindą atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Teismas nepagrįstai sutapatino nusižengimo sudėties formalumą su nuobaudos dydžio proporcingumo vertinimu. Aplinkybės, kad Bendrovės veikla buvo sustabdyta ir ji faktiškai nevykdė ūkinės veiklos nagrinėjamu laikotarpiu, kad trečiųjų asmenų ar viešojo intereso pažeidimo faktas byloje nenustatytas ir nebuvo net keliamas, kad apeliantė pažeidimą pašalino savo iniciatyva iki nutarimo priėmimo, nepaneigia paties pažeidimo fakto, tačiau yra tiesiogiai reikšmingos vertinant, ar minimali sankcijoje numatyta 600 Eur bauda yra proporcinga padarytam nusižengimui.

Pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių visumos, kaip to reikalauja paties teismo cituojama kasacinė praktika.

Šalies argumentai

Apeliantės nurodyta aplinkybė dėl Bendrovės sustabdytos veiklos nebuvo tinkamai įvertinta.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Juridinių asmenų registro duomenis Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d.

Metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Tuo pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, bet ir teisingumo principo. Pakanka nustatyti patį finansinių ataskaitų nepateikimo laiku faktą.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad dėl sustabdytos Bendrovės veiklos vėluojantis metinių finansinių ataskaitų pateikimas objektyviai negalėjo pažeisti kreditorių ar kitų informacijos vartotojų interesų, todėl veikos pavojingumas buvo menkas. Vien aplinkybė, kad Bendrovė nevykdė veiklos, nepaneigia minėtų subjektų teisėto intereso gauti aktualią ir patikimą informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, turtą, įsipareigojimus ar veiklos nevykdymo faktą. Kaip tik tais atvejais, kai bendrovė nevykdo veiklos, viešai prieinama finansinė atskaitomybė leidžia tretiesiems asmenims įvertinti juridinio asmens faktinę padėtį ir priimti pagrįstus sprendimus dėl teisinių santykių su juo. Todėl pavėluotas finansinių ataskaitų pateikimas savaime mažina Juridinių asmenų registro duomenų patikimumą ir riboja teisės aktuose siekiamą viešumo bei teisinių santykių saugumo tikslų įgyvendinimą, nepriklausomai nuo to, ar konkreti žala kreditoriams buvo nustatyta.

Veiklos nevykdymas nesudaro pagrindo Bendrovės vadovei nevykdyti imperatyvios pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pavėluotas privalomai teikiamų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Ši aplinkybė taip pat neturi jokios įtakos nustatant skiriamos administracinės nuobaudos dydį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 Eur iki 1 450 Eur.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. <...>.

Apeliantė nubausta už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, per nustatytą laikotarpį nepateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą vertinimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti apeliantei paskirtos baudos dydį žemiau ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto minimumo arba paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės prašymai yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad sumažinti apeliantei paskirtos baudos dydį žemiau ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto minimumo arba paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą – nėra pagrindo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011; 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vertino apeliantės asmenybę, apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantė yra teigiamai charakterizuojama (pavyzdžiui, nėra jokių raštų, rekomendacijų), arba duomenų, kuriuos įvertinus, būtų galima apeliantę teigiamai charakterizuoti. Priešingai, iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė per penkerių metų laikotarpį padarė 8 administracinius nusižengimus, iš kurių visi susiję su Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), pažeidimais. Nepaisant to, kad baudos už nurodytus nusižengimus yra sumokėtos, galiojančių nuobaudų apeliantė neturi, kad minėti nusižengimai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos klausimu, taigi, ir padaryto nusižengimo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė nepagrįstai ir dėl to padarė pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantė 8 kartus bausta už KET pažeidimus, vertino ne sankcijos dydžio pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nustatymo klausimą, o dėl galimybės apeliantės atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir minėtus duomenis vertino ne kaip pagrindą taikyti didesnę ar mažesnę sankcijoje numatytą baudą, o kaip apeliantę charakterizuojančius duomenis, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apygardos teismas pažymi, kad, vertinant apeliantės elgesį, siekiant susidaryti nuomonę apie jos požiūrį į įstatymo reikalavimų vykdymą, vertintini apeliantę charakterizuojantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo apeliantės atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šios nutarties 5.2. punkte nurodytais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad aplinkybės, jog Bendrovės veikla buvo sustabdyta ir ji faktiškai nevykdė ūkinės veiklos nagrinėjamu laikotarpiu, kad trečiųjų asmenų ar viešojo intereso pažeidimo faktas byloje nenustatytas ir nebuvo net keliamas, kad apeliantė pažeidimą pašalino savo iniciatyva iki nutarimo priėmimo, priešingai nei teigia apeliantė, nėra reikšmingos vertinant, ar minimali sankcijoje numatyta 600 Eur bauda yra proporcinga padarytam nusižengimui. Apygardos teismas pažymi, kad juridinio asmens vadovo pareiga registro tvarkytojui teikti metines finansines ataskaitas yra imperatyvi – įstatymų leidėjas nėra numatęs jokių išimčių iš šios pareigos ar kokių nors kriterijų, kuriais vadovaujantis, juridinio asmens vadovas galėtų būti atleistas nuo šios pareigos. Kita vertus, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, nepriklausančioms nuo juridinio asmens vadovo valios, apygardos teismo vertinimu, būtų galima spręsti dėl galimybės apeliantės atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgus į itin išimtines aplinkybes, tačiau apeliantės nurodomos aplinkybės nėra niekuo išimtinės, t. y. šios aplinkybės netrukdė apeliantei laikui įvykdyti jai, kaip Bendrovės vadovei, įstatymu nustatytos pareigos Juridinių asmenų registro tvarkytojui per nustatytą terminą pateikti finansines ataskaitas už 2024 metus, ir nesietinos su apeliantės pareigų nevykdymu. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo nesusiejo konkrečių padarinių, pavyzdžiui, žalos, atsiradimu. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu aiškinimu, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl šioje normoje nurodyto administracinio nusižengimo konstatavimui nebūtinas padarinių faktas.

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių visumos, kaip to reikalauja paties teismo cituojama kasacinė praktika. Nesutikdamas su šiais apeliacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nagrinėjamu atveju apeliantės atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio ir motyvų, įvertino aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgė į apeliantės nurodomus argumentus, į byloje esančius duomenis, į tai, kad apeliantė administracinio nusižengimo padarymo neneigia ir pripažįsta savo kaltę. Nepalankus apeliantei rezultatas nagrinėjamoje byloje ir ne apeliantės pageidaujamų išvadų pirmosios instancijos teisme padarymas savaime neleidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies, taigi, ir daryti išvados, kad skundžiama nutartis dėl to yra neteisėta ir nepagrįsta. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas visų įvertintų aplinkybių pakartotinai skundžiamoje nutartyje nepaminėjo vienoje dalyje, viename sakinyje ar panašiai, savaime nesuponuoja išvados, kad aplinkybių visuma pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgus į skundžiamoje nutartyje pateiktus motyvus ir išvadų formuluotes, pirmosios instancijos teismas, pasisakęs dėl kiekvienos apeliantės nurodytos aplinkybės atskirai, atitinkamas išvadas padarė šias aplinkybes įvertinęs tiek atsietai, tiek kartu. Kita vertus, iš paties apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, ką apeliantė laiko bendru (kumuliatyviu) jos nurodytų aplinkybių vertinimu, kadangi apeliaciniame skunde taip ir neargumentuoja, kaip, jos nuomone, turėjo būti vertinama jos nurodytų aplinkybių visuma. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė Bendrovės veiklos sustabdymo pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Kaip ir aukščiau šioje nutartyje nurodytais atvejais, taip ir juridinio asmens veiklos sustabdymo atveju juridinio asmens vadovui įstatymo numatyta imperatyvi pareiga Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti metines finansines ataskaitas neišnyksta. Be kita ko, Institucijos tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami bendrovių ar kitų juridinių asmenų sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl, remiantis nagrinėjamoje byloje aktualiu teisiniu reglamentavimu, visiems juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo fakto, kad jų veikla sustabdyta, yra taikoma privaloma finansinė atskaitomybė.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė ne iš karto sutiko su jai paskirta bauda – ji ją ginčijo, nesutiko mokėti apskritai, nesutiko su siūloma bauda ir po to, kai jai buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas. Nepasibaigus administracinio nurodymo įvykdymo terminui, apeliantė turėjo galimybę sumokėti pusę minimalios jai paskirtos baudos, t. y. 300 Eur, tačiau šia teise taip pat nepasinaudojo, o savo, kaip Bendrovės vadovės, pareigą pateikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2024 metus įgyvendino tik po beveik vienerių metų. Pažymėtina, kad apeliantė su nusižengimu sutikti nutarė ir nebeprieštaravo sumokėti 300 Eur dydžio baudą tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Todėl šiuo aspektu pažymėtina, kad faktas, jog apeliantė sutinka su padarytu nusižengimu, jo neginčija, įvertintas pirmosios instancijos teisme tinkamai ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikytas kaip nepakankamas apeliantei skirti mažesnę nei minimali 600 Eur bauda už jos padarytą administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir N. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Petkus