Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-1286/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2026-01-26Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-10-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-19
Bylos Nr.
1A-146-1286/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32724-2024-9
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Artūras Petkus
Nuteistasis
S. D.
Nukentėjusysis
A. B.
Prokuroras
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-1286/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32724-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.3.1; 2.4.6.1

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. spalio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Petkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Vaidachavičienės ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,nuteistajai S. D. ir jos gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nuteistosios S. D. gynėjui advokatui Žydrūnui Krampalcui,

apeliacine žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. D. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko ir nuteistosios S. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo: nuteistoji S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmė, 302 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, 214 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 parų arešto bausmė, 215 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmė bei 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, S. D. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 27 d. bei į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. sausio 8 d. iki 2026 m. gegužės 27 d.; nuteistoji S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė bei 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, S. D. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdais ir jai paskirta galutinė 9 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė, paskirtos bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2026 m. gegužės 27 d. bei į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2026 m. sausio 8 d. iki 2026 m. gegužės 27 d.

Visiškai patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaistinė“, uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ir nukentėjusiojo A. B. civiliniai ieškiniai – priteista solidariai iš S. D. ir S. D. uždarosios akcinės bendrovės „Eurovaistinė“ naudai 491,40 Eur, uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ naudai 286,82 Eur, uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ naudai 239,55 Eur, nukentėjusiojo A. B. naudai 180 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteista iš S. D. uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ naudai 164,24 Eur ir uždarosios akcinės bendrovės „IKI Lietuva“ naudai 179,75 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš S. D. ir S. D. valstybės naudai priteista po 20,78 Eur proceso išlaidų.

Nuteistosioms S. D. ir S. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti – nuspręsta panaikinti. S. D. ir S. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

S. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugpjūčio 22 d. atviroji vagystė), 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. gruodžio 30 d. atviroji vagystė) už tai, kad:

2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 12:40 val., viešoje vietoje - autobusų stotelėje, ties Respublikos g. 72, Panevėžyje, atvirai, matant tyrimo metu nenustatytai moteriai, iš nukentėjusiojo V. B. su savimi turimo „Maxima“ maišelio pagrobė piniginę, 5 Eur vertės, kurioje buvo 180 Eur, raktų ryšulys su pakabuku, 40 Eur vertės, „Maxima“ nuolaidų kortelė, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, 200 Eur vertės, V. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB „Swedbank“ V. B. išduota bekontakė DEBIT MC mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. B. priklausantį, bendros 420 Eur vertės turtą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir, neturėdama teisėto pagrindo, įgijo fizinio asmens dokumentą;

2024 m. rugpjūčio 22 d., 15:28 val. ir 2024 m. rugpjūčio 24 d. 11:33 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai panaudojo svetimą – V. B. vardu akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ banko išduotą bekontaktę DEBIT MC mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), inicijuodama atsiskaitymus 1,5 Eur sumai, tačiau finansinė operacija buvo atmesta, nes kortelė buvo blokuota;

turėdama bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį nuolat (sistemingai) tiek viena, tiek veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., vykdyti vagystes iš Panevėžio mieste veikiančių parduotuvių bei vaistinių, siekiant gauti lėšų pragyvenimui laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. kovo 26 d. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eurovaistinė“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinių, UAB „IKI“ parduotuvės pagrobė svetimą, bendros 1361,74 Eur vertės turtą, o būtent: 2024 m. gruodžio 14 d. apie 13:40 val., iš vaistinės „Eurovaistinė“ filialo Nr. 22, esančio adresu Ukmergės g. 18, Panevėžyje, veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., pagrobė svetimą, UAB „Eurovaistinė“ priklausantį bendros 173,96 Eur vertės turtą: tris pakuotes maisto papildų „Olvel Collagen beauty shots“, bendros 137,97 Eur vertės bei pakuotę maisto papildų „Menopace plus“, 35,99 Eur vertės; toliau tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gruodžio 27 d. apie 15:30 val., iš vaistinės „Gintarinė vaistinė“, esančios Laisvės a. 16, Panevėžyje, pagrobė svetimą, UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantį bendros 164,24 Eur vertės turtą: veido kremą „Vichy Liftactive Specialist B3“, 45,28 Eur vertės, veido serumą „Vichy Liftactiv Specialist Retinol“, 47,29 Eur vertės, koncentruotą serumą „Avene Hyaluron Active B3“ 38,33 Eur vertės, paakių kremą „Avene Hyaluron Active B3“, 33,34 Eur vertės; tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gruodžio 30 d., apie 13:19 val., iš vaistinės „Gintarinė vaistinė“, esančios Laisvės a. 16, Panevėžyje, veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., pagrobė svetimą, UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantį bendros 286,82 Eur vertės turtą: paakių serumą „LRP Hyalu B5“, 35,61 Eur vertės, kremą „LRP Pure Vitamin C Light“, 37,34 Eur vertės, paakių kremą „LRP Pure Vitamin C“, 33,31 Eur vertės, kremą „LRP Pure Vitamin C UV“, 40,08 Eur vertės, serumą „LRP Redermic Retinol B3“, 37,51 Eur vertės, gelį „LRP Hyalu B5 Aquagel“, 35,33 Eur vertės, paakių kremą „LRP Hyalu B5“, 25,31 Eur vertės, serumą „LRP Hyalu B5“, 42,33 Eur vertės; tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2025 m. sausio 5 d. apie 12:12 val. iš parduotuvės „IKI Dembava“, esančios Vilniaus g. 60, Panevėžyje, pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 179,75 Eur vertės turtą: 0,7 l talpos butelį viskio „Monkey Shoulder Malt“, 36,95 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį viskio „Jack Daniel’s Tennessee Honey“, 27,95 Eur vertės, 0,7 l talpos spiritinį gėrimą „Bumbu The Original Rum“, 42,95 Eur vertės, 0,7 l talpos butelį romo „Plantation Barbados Grande Reserve Rum“, 39,95 Eur vertės, ir 0,7 l talpos butelį romo „Diplomatico Mantuano“, 31,95 Eur vertės; tęsdama nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupėje su S. D., 2025 m. sausio 5 d. apie 14:49 val., ji užėjo į parduotuvę „IKI Dembava“, esančią Vilniaus g. 60, Panevėžyje, o S. D. pasiliko saugoti automatines parduotuvės įėjimo duris, kad ji (S. D.) galėtų netrukdomai išeiti, iš prekių lentynų paėmė 0,7 l talpos butelį tekilos „Olmeca Gold“, 27,95 Eur vertės, 0,5 l talpos du butelius likerio „Pakruojo dvaro čiobrelių likeris su medumi ir šafranu“, bendros 49,90 Eur vertės, 0,7 l talpos du butelius viskio „Jack Daniel’s Apple“, bendros 55,90 Eur vertės, 0,7 l talpos du butelius romo „Bacardi Carta Negra“, bendros 49,90 Eur vertės bei 0,7 l talpos du butelius viskio „Four Roses“, bendros 55,90 Eur vertės, susidėjusi juos į su savimi turėtą kuprinę, striukės kišenes ir paslėpusi už vilkimų drabužių, išėjo iš parduotuvės pro S. D. saugotas ir specialiai judesiu atidarytas įėjimo duris, kad ji galėtų pasišalinti, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 239,55 Eur vertės turtą; tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2025 m. kovo 26 d., apie 13:15 val., iš vaistinės „Eurovaistinė“ filialo Nr. 22, esančio adresu Ukmergės g. 18, Panevėžyje, veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., pagrobė svetimą, UAB „Eurovaistinė“ priklausantį bendros 317,44 Eur vertės turtą: 3 pakuotes maisto papildų „Oilesen forte D3“, bendros 53,97 Eur vertės, 3 pakuotes maisto papildų „Mollers strong +Vitamin D“, bendros 80,97 Eur vertės, transderminį pleistrą „Olfen“, 14,53 Eur vertės, 3 pakuotes maisto papildų „Biocel beauty shots“, bendros 167,97 Eur vertės.

S. D. ir S. D. 2024 m. gruodžio 30 d., apie 16:00 val., Panevėžyje, Statybininkų gatvėje, ties pastatu Nr. 19, veikdamos bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam A. B. padavus S. D. 10 Eur už perkamus kvepalus ir iš šio rankų iškritus 20 Eur banknotui, S. D. atvirai, matant pačiam nukentėjusiajam A. B., jį nuo žemės pagriebus, S. D. tuo tarpu išplėšė iš A. B. rankų dalį joje laikytų pinigų kupiūrų, t. y. iš viso 150 Eur, po to abi skubiai pasišalino, tokiu būdu bendrais veiksmais atvirai pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą – 180 Eur.

S. D. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdama bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį, nuolat (sistemingai), veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., vykdyti vagystes iš Panevėžio mieste veikiančių vaistinių, siekiant gauti lėšų pragyvenimui, laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. kovo 26 d. iš UAB „Eurovaistinė“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinių, parduotuvės UAB „IKI“ pagrobė svetimą, bendros 1017,77 Eur vertės turtą, o būtent: 2024 m. gruodžio 14 d. apie 13:40 val., iš vaistinės „Eurovaistinė“ filialo Nr. 22, esančio adresu Ukmergės g. 18, Panevėžyje, veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., pagrobė svetimą, UAB „Eurovaistinė“ priklausantį bendros 173,96 Eur vertės turtą: tris pakuotes maisto papildų „Olvel Collagen beauty shots“, bendros 137,97 Eur vertės bei pakuotę maisto papildų „Menopace plus“, 35,99 Eur vertės; tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2024 m. gruodžio 30 d., apie 13:19 val., iš vaistinės „Gintarinė vaistinė“, esančios Laisvės a. 16, Panevėžyje, veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., pagrobė svetimą, UAB „Gintarinė vaistinė“ priklausantį bendros 286,82 Eur vertės turtą: paakių serumą „LRP Hyalu B5“, 35,61 Eur vertės, kremą „LRP Pure Vitamin C Light“, 37,34 Eur vertės, paakių kremą „LRP Pure Vitamin C“, 33,31 Eur vertės, kremą „LRP Pure Vitamin C UV“, 40,08 Eur vertės, serumą „LRP Redermic Retinol B3“, 37,51 Eur vertės, gelį „LRP Hyalu B5 Aquagel“, 35,33 Eur vertės, paakių kremą „LRP Hyalu B5“ 25,31 Eur vertės, serumą „LRP Hyalu B5“, 42,33 Eur vertės; tęsdama nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupėje su S. D., 2025 m. sausio 5 d. apie 14:49 val., šiai užėjus į parduotuvę „IKI Dembava“, esančią Vilniaus g. 60, Panevėžyje, ji pasiliko saugoti automatines parduotuvės įėjimo duris, kad S. D. galėtų netrukdomai išeiti, šiai iš prekių lentynų paėmus 0,7 l talpos butelį tekilos „Olmeca Gold“, 27,95 Eur vertės, 0,5 litro talpos du butelius likerio „Pakruojo dvaro čiobrelių likeris su medumi ir šafranu“, bendros 49,90 Eur vertės, 0,7 l talpos du butelius viskio „Jack Daniel’s Apple“, bendros 55,90 Eur vertės, 0,7 l talpos du butelius romo „Bacardi Carta Negra“, bendros 49,90 Eur vertės bei 0,7 l talpos du butelius viskio „Four Roses“, bendros 55,90 Eur vertės, susidėjus juos į su savimi turėtą kuprinę, striukės kišenes ir paslėpus už vilkimų drabužių, ji specialiai judesiu atidarė parduotuvės įėjimo duris, kad S. D. galėtų pasišalinti, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį bendros 239,55 Eur vertės turtą; tęsdama nusikalstamus veiksmus, 2025 m. kovo 26 d., apie 13:15 val., iš vaistinės „Eurovaistinė“ filialo Nr. 22, esančio adresu Ukmergės g. 18, Panevėžyje, veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., pagrobė svetimą, UAB „Eurovaistinė“ priklausantį bendros 317,44 Eur vertės turtą: 3 pakuotes maisto papildų „Oilesen forte D3“, bendros 53,97 Eur vertės, 3 pakuotes maisto papildų „Mollers strong +Vitamin D“, bendros 80,97 Eur vertės, transderminį pleistrą „Olfen“, 14,53 Eur vertės, 3 pakuotes maisto papildų „Biocel beauty shots“, bendros 167,97 Eur vertės.

Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistosios S. D. gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas (toliau – ir gynėjas) prašo: 1) nuteistajai S. D. pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad nuteistoji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi; 2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti, už visas nusikalstamas veikas nuteistajai S. D. paskiriant sankcijose numatytas ne laisvės atėmimo bausmes arba sušvelninti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Teismo išvada, kad nuteistosios S. D. prisipažinimas formalus, nerodantis gailėjimosi dėl padarytų veikų, klaidinga. Nuteistoji S. D. kaltę dėl visų vagysčių iš Panevėžio mieste veikiančių parduotuvių ir vaistinių visiškai pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu ir dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, tai nurodyta ir jos apklausų protokoluose. Dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų V. B. ir A. B. atžvilgiu nuteistoji S. D. savo kaltę visiškai pripažino tik nagrinėjant bylą teisme ir dėl šių nusikalstamų veikų taip pat nuoširdžiai gailėjosi.

Teismas, parinkdamas nuteistajai S. D. bausmių rūšis ir dydžius, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad už jos padarytus nusikaltimus įstatymų leidėjas numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir kitas švelnesnes alternatyvias bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį nuteistajai S. D., kuri buvo teisiama pirmą kartą, teismas nesilaikė BK 55 straipsnio nuostatų. Teismas tik formaliai nuosprendyje nurodė, kad, įvertinęs padarytų veikų pobūdį, aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, mano, jog byloje nėra pagrindo atidėti paskirtosios bausmės vykdymą. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nuteistoji S. D. Latvijos Respublikoje turi pastovią gyvenamąją vietą, augina nepilnametę dukrą Z. B. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad po nuteistosios S. D. įvykdytos pirmos nusikalstamos veikos 2024 m. rugpjūčio 22 d. praėjo beveik du metai, o po paskutinės jos įvykdytos nusikalstamos veikos – daugiau kaip vieneri metai. Daugiau nusikalstamų veikų ji nėra padariusi. Visa tai sudaro pagrindą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Apeliaciniu skundu nuteistoji S. D. prašo: 1) pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendį dalyje dėl jai paskirtos bausmės; 2) pripažinti, kad nuteistosios S. D. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas bei parodymų davimas dėl jų padarymo aplinkybių sudaro BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę; 3) iš naujo individualizuoti nuteistajai S. D. paskirtą bausmę, atsižvelgiant į BK 41 ir 54 straipsnius; 4) sumažinti nuteistajai S. D. paskirtą galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; 5) į paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2026 m. sausio 8 d. iki 2026 m. gegužės 27 d., taip pat po nuosprendžio priėmimo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo išbūtą laiką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Bylos nagrinėjimo metu nuteistoji S. D. prisipažino dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, davė parodymus apie jų padarymo aplinkybes, paaiškino savo elgesio priežastis ir iš esmės neginčijo kaltinimo esmės. Šios aplinkybės atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką.

Teismas nepakankamai įvertino nuteistosios S. D. asmenybę. Skirdamas bausmę, teismas privalėjo atsižvelgti į nuteistosios S. D. asmenybę. Ji neturi galiojančio teistumo, nes ankstesnis teistumas yra išnykęs, nėra pripažinta recidyviste, nagrinėjamoje byloje bendradarbiavo su teisėsauga ir teismu, davė parodymus. Todėl, nuteistosios nuomone, jos asmenybė ir elgesys proceso metu sudarė pagrindą švelnesnei bausmei.

Teismas nepakankamai įvertino nuteistosios S. D. socialinę ir turtinę padėtį, kadangi ji teisme paaiškino, jog veikų padarymo metu neturėjo darbo, nuolatinių pajamų ir gyveno itin sudėtingomis materialinėmis sąlygomis. Šios aplinkybės nepaneigia nuteistosios S. D. kaltės, tačiau jos turi būti vertinamos, individualizuojant bausmę ir nustatant jos dydį.

Paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo. Dėl nuteistosios S. D. suėmime išbūto laiko baudžiamojo įstatymo tikslai jau iš esmės yra pasiekti. Nuteistoji prisipažino. Pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra griežtesnė nei būtina BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, todėl ji turėtų būti sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu proceso dalyviai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, naujų argumentų ar aplinkybių nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios S. D. gynėjo ir nuteistosios S. D. apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniais skundais nuteistosios neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikų kvalifikavimo klausimų, neginčija civilinių ieškinių, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimis, kuriomis pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, konstatuodamas, kad nuteistųjų prisipažinimas yra formalus ir nėra pagrindo laikyti, jog nuteistosios nuoširdžiai gailisi. Nuteistųjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė per griežtas bausmes, neatsižvelgdamas, kad nėra galiojančio teistumo. Teisėjų būtent šiais klausimais ir pasisako.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistosioms bausmes, neatsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad nuteistosios prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Su nurodytais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013; 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-507/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013; 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-507/2016; 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

Teisėjų kolegija, nesutikdama su šios nutarties 4.1. ir 5.1. punktuose nurodytais apeliacinių skundų argumentais, pirmiausia, pažymi, kad nėra pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistųjų prisipažinimas yra tik formalus, nepagrįsta. Antai, iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino tik dėl dalies jai pareikštų įtarimų, tačiau iš 2025 m. rugpjūčio 19 d. apklausos protokolo nustatyta, kad dėl nukentėjusiojo V. B. turto vagystės ji neprisipažino, taip pat neprisipažino dėl to, kad pasinaudojo pastarojo nukentėjusiojo vardu išduota banko kortele, teigdama, kad šios nusikalstamos veikos ji neįvykdė. Nuteistoji S. D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nepripažino kaltės dėl nukentėjusiojo A. B. turto vagystės, teigdama, kad pinigų iš jo nevogė, tik pardavė jam kvepalus už 15 Eur (5 t., b. l. 182-185). Nuteistoji S. D. kaltę ir dėl nurodytų nusikalstamų veikų visiškai pripažino bei teigė nuoširdžiai besigailinti teisiamojo posėdžio metu. Sutikdama su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl nuteistosios S. D. prisipažinimo formalumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistoji S. D., kaip matyti, savo poziciją dėl kaltės dėl vagysčių iš nukentėjusiųjų A. B. bei V. B., įskaitant ir jo vardu išduotos bankinės kortelės pasinaudojimu, viso proceso metu keitė, t. y. prisipažino, minėta, tik teisiamojo posėdžio metu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pastarosios nuteistosios prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu nėra nuoširdus, o nulemtas bylos eigos, t. y. ji prisipažino kalta dėl byloje surinktų įrodymų visumos, iš esmės suvokdama, kad baudžiamosios atsakomybės tikėtinai nepavyks išvengti. Teisėjų kolegija tokį nuteistosios S. D. prisipažinimą laiko ne nuoširdžiu ir nelaiko, kad ji iš tiesų atgailavo ir išgyveno dėl jos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams bei kritiškai vertino savo poelgius. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nuteistoji siekė sušvelninti savo veiksmais sukeltus padarinius, bandydama atlyginti žalą ar dėl tokio atlyginimo tartis, atsiprašydama nukentėjusiųjų ir pan. Toks nuteistosios S. D. pripažinimas padarius nurodytas nusikalstamas veikas yra laikytinas formaliu ir siekiu paveikti baudžiamąją bylą nagrinėjusį teismą, kad jai būtų skirta švelnesnė bausmė.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuteistosios S. D. prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, sutinka, kad nuteistoji S. D. dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nėra pagrindo laikyti, kad ji visiškai prisipažino, taigi, ir kad toks prisipažinimas yra nuoširdus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, duodama parodymus dėl vagystės iš A. B., nuteistoji S. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog visiškai prisipažįsta dėl savo kaltės, tačiau teigė, kad pavogė tik 20 Eur, paveikta spontaniškumo, o apie 150 Eur vagystę neva nieko nežinojo (6 t., b. l. 95-98). Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji S. D. savo parodymus dėl pastarosios nusikalstamos veikos iš dalies keitė, pripažindama, kad paėmė ant žemės nukritusius 20 Eur, tačiau teigdama, kad manė, jog tai buvo pinigų suma už kvepalus, kurie turėjo būti parduoti nukentėjusiajam A. B.. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistosios S. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. B. pripažįstant, tačiau teisiamojo posėdžio metu šią kaltę iš esmės neigiant ir teigiant, kad iš esmės pinigų ji nepavogė, kadangi nesuvokė, jog ji juos užvaldė neteisėtai. Be kita ko, nuteistoji S. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę toliau neigė dėl likusios dalies vagystės iš nukentėjusiojo A. B., tačiau jos kaltė dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. B. įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiojo parodymai, parodymo atpažinti protokolas, liudytojų G. R., R. K. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta šioje pastraipoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios S. D. prisipažinimas taip pat yra formalus ir tik iš esmės dalinis, jos veiksmuose nėra nuoširdaus gailėjimosi, siekio sušvelninti sukeltus padarinius, kitų atgailavimo padarius žalą požymių.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta šioje nutarties dalyje, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo nuosprendžio turinį bei jame išdėstytus pirmosios instancijos teismo motyvus ir atliktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog nuteistųjų veiksmuose nėra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.

Dėl su laisvės atėmimu nesisijusių bausmių skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajai S. D.

Nuteistosios S. D. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta bausmė yra per griežta, paskirta nepagrįstai, yra pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006; 2009 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-603/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2011). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2012).

Teisėjų kolegija, nesutikdama su šios nutarties 4.2. punkte nurodytais nuteistosios S. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentais dėl per griežtos bausmės skyrimo ir kad buvo pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės nuteistajai S. D. skyrimo, atsižvelgė į ir įvertino šias aplinkybes: nuteistoji S. D. padarė 6 nusikalstamas veikas – iš kurių 1 veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 178 straipsnio 1 dalis), 5 veikos apysunkiai nusikaltimai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis), veikos tyčinės, baigtos, savanaudiškos; nuteistosios S. D. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo yra formalus, nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe; atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; nuteistosios S. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamų veikų padarymas, dalyvaujant bendrininkų grupėje kartu su S. D.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistąją S. D. charakterizuojančius duomenis, t. y. kad 2022-2025 metais administracine tvarka bausta 12 kartų, iš jų 8 kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį, 4 kartus pagal 446 straipsnio 4 dalį, paskirtos baudos nesumokėtos. Patikrinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad duomenų, jog baudos būtų sumokėtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės nuteistajai S. D. skyrimo, nepažeidė bausmės skyrimo taisyklių, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, nuteistąją charakterizuojančius duomenis, tai, kad nuteistosios veiksmų pavojingumą didina tai, jog ji bendrininkavo su S. D. dėl dalies nusikalstamų veikų įvykdymo, todėl pagrįstai nuteistajai skyrė subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokios aplinkybės, kaip gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) turėjimas ar nepilnametės dukros auginimas savaime nešalina pagrindų skirti laisvės atėmimo bausmę, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra laikytinos itin išskirtinėmis. Anaiptol, tokios aplinkybės egzistavo ir nuteistajai buvo žinomos dar iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nepaskatino jos elgtis dorai bei gerbti Lietuvos Respublikos įstatymus ir jų saugomus teisinius gėrius, pragyvenimui ir nepilnametės dukros išlaikymui uždirbti sąžiningai ir teisėtai. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad po nuteistosios S. D. įvykdytos pirmos nusikalstamos veikos 2024 m. rugpjūčio 22 d. praėjo beveik du metai, o po paskutinės jos įvykdytos nusikalstamos veikos – daugiau kaip vieneri metai, atskleidžia ne pagrindą spręsti dėl švelnesnės bausmės skyrimo, o nuteistosios S. D. nusikalstamų veiksmų sistemiškumą, polinkį nusikalsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistajai teistumas išnykęs, todėl laikytina, kad ji nėra teista, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nelemia pagrindo nuteistosios S. D. atžvilgiu spręsti dėl švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji S. D. padarė net 6 nusikaltimus, iš kurių vienas yra vagystė su daug epizodų – turėdama bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį nuolat (sistemingai) tiek viena, tiek veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., vykdyti vagystes iš Panevėžio mieste veikiančių parduotuvių bei vaistinių, siekiant gauti lėšų pragyvenimui laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. kovo 26 d. iš UAB „Eurovaistinė“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinių, UAB „IKI“ parduotuvės pagrobė svetimą, bendros 1361,74 Eur vertės turtą. Be kita ko, minėta, nuteistosios S. D. veiksmų pavojingumą didina ir sunkinanti aplinkybė, kad ji dalies nusikalstamų veikų įvykdymo metu veikė bendrininkų grupėje su S. D.. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui skirti laisvės atėmimo bausmę S. D. ir būnant neteistai, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 55 straipsnio reikalavimų, skundžiamą nuosprendį šioje dalyje tinkamai ir išsamiai motyvavo, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei nuteistąją S. D. charakterizuojančius duomenis.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, nuteistoji S. D. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytas formalias sąlygas, leidžiančias svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau be BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), svarbus ir materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, t. y. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016; 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017; 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023).

Teisėjų kolegija nesutinka ir su šios nutarties 4.2. punkte nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Šioje nutartyje jau įvertinti nuteistosios S. D. veiksmai ir jų pavojingumas, ją charakterizuojantys duomenys, jos elgesys visuomenėje, polinkiai, nusikalstamų veikų padarymo priežastys ir elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. nustatyta, kad nuteistoji S. D. padarė net 6 nusikaltimus, iš kurių vienas yra vagystė su daug epizodų, vykdydama dalį nusikaltimų, veikė bendrininkų grupėje su nuteistąja S. D., todėl tai didina jos nusikalstamų veiksmų pavojingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, viso proceso metu pozicija dėl vagysčių iš nukentėjusiųjų V. B. ir A. B. keitėsi – nuteistoji tik formaliai pripažino kaltę teisiamojo posėdžio metu, ją iš pradžių neigusi ikiteisminio tyrimo metu, nenustatyta, kad nuoširdžiai gailėtųsi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visas nurodytas aplinkybes įvertino, į jas atsižvelgė, atsižvelgė ir į nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. į daugkartinius administracinių nusižengimų padarymus, kas lemia išvadą, jog nuteistoji S. D. turi polinkį tiek nusikalsti, tiek daryti kitus teisės aktų pažeidimus. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo bausmės vykdymo nuteistajai S. D.

Dėl nuteistajai S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino sutrumpinimo

Teisėjų kolegija, be šioje nutartyje jau nurodytos nagrinėjamam klausimui aktualios kasacinio teismo praktikos, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019).

Teisėjų kolegija, nesutikdama su nuteistosios S. D. apeliacinio skundo argumentais dėl bausmės individualizavimo, nurodo, kad, pirma, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir šioje nutartyje jau išdėstytus motyvus, tai, kad S. D. teistumas yra išnykęs ir ji laikytina neteista, savaime nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo bausmę ar nepakankamai įvertino nuteistosios S. D. asmenybę. Pažymėtina, kad teistumo neturėjimas ir faktas, kad asmuo nėra pripažintas recidyvistu, lemia tai, kad paprastai nėra skiriama griežtesnė bausmė, o ne pagrindą švelninti skirtiną bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai S. D., atsižvelgus į jos asmenybę charakterizuojančius duomenis ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir taip yra itin švelni, nesiekianti nei BK 178 straipsnio 1 dalyje, nei 2 dalyje numatytų laisvės atėmimo bausmės vidurkių. Antra, pirmosios instancijos teismas, kaip jau konstatuota, pagrįstai atsižvelgė, kad nuteistosios S. D. pripažinimas dėl nusikalstamų veikų yra tik formalus, nėra pagrindo laikyti, jog nuteistoji nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atgailavo dėl jos veiksmais sukeltos žalos ar siekė sumažinti savo veiksmais sukeltų padarinių mastą. Trečia, spręsdamas dėl bausmės nuteistajai S. D. skyrimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ji du kartus bausta pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, kaip į nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad nuteistoji ne tik yra linkusi daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, bet ir kitų teisės aktų pažeidimus. Ketvirta, S. D. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteista už vagystę su daug epizodų (turėdama bendrą vieningą tyčią per neapibrėžtą laikotarpį, nuolat (sistemingai), veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. D., vykdyti vagystes iš Panevėžio mieste veikiančių vaistinių, siekiant gauti lėšų pragyvenimui, laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 14 d. iki 2025 m. kovo 26 d. iš UAB „Eurovaistinė“ ir UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistinių, parduotuvės UAB „IKI“ pagrobė svetimą, bendros 1017,77 Eur vertės turtą), veikė bendrininkų grupėje su nuteistąja S. D., kas lemia didesnį nuteistosios S. D. nusikalstamų veiksmų pavojingumą bei jos atžvilgiu atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Tai, kad nuteistoji S. D. nusikalstamas veikas įvykdė, neturėdama darbo, nuolatinių pajamų ir gyvendama itin sudėtingomis materialinėmis sąlygomis, nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistosios S. D. socialinę ir turtinę padėtį. Šios aplinkybės nėra laikytinos itin išimtinėmis ar suponuojančiomis nuteistosios padėties beviltiškumą. Antai, nurodytos aplinkybės pagrindžia nuteistosios atmestiną požiūrį į siekį teisėtai ir sąžiningai uždirbti pragyvenimui, susikurti geresnes materialines sąlygas. Pažymėtina, kad nuteistoji S. D. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji negalėtų dirbti ar užsiimti kita veikla, iš kurios gautų teisėtas pajamas, dėl objektyvių ir nuo jos iš esmės nepriklausančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, atsakydama į šios nutarties 5.4. punkte nurodytus nuteistosios S. D. apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad nuteistoji nepagrįstai suėmimą iš esmės sutapatina su laisvės atėmimu, pasisakydama dėl bausmės tikslų. Pažymėtina, kad suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XI skyriuje. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, tikslas yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Bausmės tikslai, antai, yra išsamiai išvardinti BK 41 straipsnio 2 dalyje: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įstatymų leidėjas BK 66 straipsnyje numatė teismo pareigą į nuteistajam paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir (ar) suėmime išbūtą laiką, tačiau nesutapatino suėmimo ir bausmės tikslų, taigi, ir nenumatė galimybės suėmimo taikymą laikyti pagrindu švelninti paskirtą bausmę, laikant, kad bausmės tikslai yra pasiekti ar bent iš dalies pasiekti. Nutartyje jau konstatuota, kad nuteistosios prisipažinimas nėra visiškas, yra tik formalus, todėl papildomai dėl šio argumento nepasisakytina.

Atsižvelgiant į šioje dalyje išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistosios S. D. asmenybei, nelaikytina per griežta ir atitinka teisingumo principo reikalavimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios S. D. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko ir nuteistosios S. D. apeliacinius skundus.

Teisėjai Artūras PetkusDaina VaidachavičienėJolanta Raščiuvienė