- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-183-1286/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30076-2025-8
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė, Artūras Petkus
- Nuteistasis
- G. M.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Visaginas)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Petkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Dariaus Japerto apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistasis G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, nuteistajam G. M. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d., 13:40 val., iki 2025 m. rugpjūčio 24 d., 12:35 val. (dvi dienos).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti nuteistajam G. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M., nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo G. M. sulaikymo pagal skundžiamą nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
G. M. (toliau – ir nuteistasis) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 23 d., apie 13:00 val., Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, namo kambaryje, konflikto metu, koja spyrė nukentėjusiajai motinai A. M. į kairę koją, po ko ne daugiau trijų kartų ranka sudavė jai į kairį petį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai motinai A. M. (toliau – ir nukentėjusioji) fizinį skausmą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Darius Japertas (toliau – ir nuteistojo gynėjas) prašo pakeisti 2026 m. liepos 7 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendį ir: 1) paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą arba areštą ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti; arba 2) nusprendus, kad skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam buvo pagrindas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Nuteistojo vertinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka nusikalstamos veikos pavojingumo, todėl yra pagrindas ją švelninti, skiriant laisvės apribojimo arba arešto bausmę.
Nors konstatuojama, kad teistumas nėra išnykęs, tačiau, parenkant bausmės rūšį, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad naujas nesunkus nusikaltimas padarytas, praėjus 3 metams 1 mėn. ir 22 dienoms nuo arešto bausmės atlikimo. Nuteistasis neigiamai vertina tokį savo poelgį ir išgyvena dėl tokių savo veiksmų, tai neturėtų būti vertinama išskirtinai tik kaip vienintelis siekis išvengti bausmės. Kadangi ir mama sūnui atleidžia, šis teismo procesas, kai jau teismas nuosprendžiu pranešė apie gan netrumpą realią laisvės atėmimo bausmę, jau yra gera pamoka ateičiai ir turi realiai paskatinti asmenį keisti gyvenimo būdą.
Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, po šio nusikaltimo padarymo iki šiol daugiau jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų (nusižengimų) nepadarė, rimtai apgalvojo ir pasmerkė tokį savo poelgį, pakeitė savo gyvenimo būdą, atsiribojo nuo neigiamą įtaka darančių draugų, tai rodo akivaizdžiai mažesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, norą ir realiai daromus žingsnius pasitaisyti, gyventi dorai ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nėra pagrindo manyti, kad, atlikęs švelnesnės rūšies bausmę, jis galėtų vėl daryti kitas nusikalstamas veikas. Nuteistasis nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti vien jam skiriant tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas išvadai, kad jo resocializacija galima ir be paskirto realaus laisvės atėmimo – nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti tiek arešto, jei teismas parinktų šią švelnesnę bausmės rūšį, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, vykdymą.
Atsiliepimas
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kajutytė-Šipelienė (toliau – ir prokurorė) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo 1 metams bausmę, teigdamas, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, todėl yra pagrindas ją švelninti, skiriant laisvės apribojimo arba arešto bausmę, bei yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, todėl teisėjų kolegija būtent dėl šių klausimų ir pasisakys.
Dėl švelnesnės bausmės skyrimo
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-511/2026). Antai, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes tais atvejais, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalis yra kvalifikuota fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kurioje numatyta, kad tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi, šioje normoje numatyta veika yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kadangi numatytas maksimalus laisvės atėmimas iki dvejų metų (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad nebuvo nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuteistajam veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nuteistojo asmenybę bei tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, teistas penkis kartus, iš kurių tris kartus už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės nuteistajam skyrimo, nepažeidė bausmės skyrimo taisyklių. Be to, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė nuteistajam nesiekia net šios bausmės, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, vidurkio, todėl, atsižvelgus į aukščiau nurodytas byloje nustatytas nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, konstatuotina, kad pagrindo išvadai, jog nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, todėl yra pagrindas ją švelninti, skiriant laisvės apribojimo arba arešto bausmę, nėra.
Teisėjų kolegija, atsakydama į šios nutarties 2.2. ir 2.3. punktuose nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nuteistojo atžvilgiu konkrečiai šios nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, reikšmės neturi tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Pirma, teistumas nuteistajam yra neišnykęs. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai BK 97 straipsnyje nustatė teistumo terminus, nenumatydamas atitinkamų išimčių, taikytinų nagrinėjamos bylos atveju, ir numatė, kad teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai (BK 97 straipsnio 6 dalis), todėl neaktuali aplinkybė, jog naujas nesunkus nusikaltimas padarytas, praėjus 3 metams 1 mėn. ir 22 dienoms nuo arešto bausmės atlikimo. Antra, atsižvelgus į byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad nuteistasis taip ir nepadarė išvadų ir nekeitė savo gyvenimo būdo po nei vienos iš anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, už kurias teistas ir teistumas neišnykęs, nėra pagrindo laikyti, kad nuteistasis iš tiesų neigiamai vertina savo poelgį ir išgyvena dėl savo veiksmų. Nėra pagrindo ir išvadai, kad nuteistasis rimtai apgalvojo savo poelgį ir jį pasmerkė, kad pakeitė savo gyvenimo būdą ir asmenybę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš apeliacinio skundo turinio taip ir neaišku, kokios aplinkybės, nuteistojo gynėjo ir nuteistojo vertinimu, pagrindžia nuteistojo pasikeitimą, kadangi apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas teorijos ir teismų praktikos citavimu, tačiau argumentų, pagrindžiančių iš tiesų nuteistojo asmenybės ir gyvensenos pasikeitimą, bei argumentų, kurių pagrindu iš esmės būtų nesutinkama su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nepateikta. Teisėjų kolegija šios nutarties 2.2. ir 2.3. punktuose nurodytus apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, laiko deklaratyviais. Nuteistojo pozicija dėl jo kaltės viso proceso metu buvo nenuosekli – priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis iš tiesų neprisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę neigė, o kaltę buvo pripažinęs tik ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, šią savo poziciją teisiamojo posėdžio metu pakeitė, o apeliaciniame skunde, atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus ir jų turinį, kaltę iš esmės vėl pripažįsta. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo argumentai dėl jo asmenybės ir gyvensenos pasikeitimo yra ne kas kita, o nuteistojo gynybinė pozicija, sulaukus nepalankaus nuosprendžio ir siekis išvengti laisvės atėmimo bausmės.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais šioje dalyje, taip pat pažymi, kad nuteistojo gynėjas visiškai be jokio teisinio pagrindo apeliaciniame skunde remiasi BK 178 straipsnio 2 dalimi, kadangi nuteistasis nuteistas ne dėl pastarosios nusikalstamos veikos, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neskyrė griežčiausios bausmės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis nuteistas dėl kvalifikuoto fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, o ne dėl kvalifikuotos vagystės įvykdymo.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti tiek arešto, jei teismas parinktų šią švelnesnę bausmės rūšį, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, vykdymą. Su nurodytais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024).
Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistojo atžvilgiu, pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis pakartotinai padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, teistas ir teistumas neišnykęs, nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išvadų dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų nepadarė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam bus naudingas, kad padės pakeisti jo požiūri į įstatymų laikymąsi ir visuomenėje nusistovėjusias moralės nuostatas. Remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo daryti priešingas išvadas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. M. gynėjo advokato Dariaus Japerto apeliacinį skundą.