Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko) ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato Valentino Giriūno kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. liepos 7 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. spalio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą bei lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalies taikymą.

Pasak kasatorių, nebuvo laikomasi suformuotos teismų praktikos dėl bylų nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatų. Neteisingai vertintos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai, nepašalinti bylos medžiagoje esantys prieštaravimai ir jie nebuvo aiškinami kaltinamojo naudai. Įrodymai vertinti selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto ir tik ta apimtimi, kiek tai reikalinga apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nepakanka įrodymų G. M. kaltei pagrįsti, ji konstatuota remiantis tik neblaivios nukentėjusiosios parodymais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai. Tačiau dėl jų vertinimo nepateikta įtikinamų motyvų, teismo išvados dėl jų nepagrįstos bylos aplinkybių ir įrodymų visumos analize.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiu nuteistojo G. M. gynėjo advokato D. Japerto apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi, matyti, kad apeliacinis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. M. paskirtos bausmės švelninimo ir būtent su tuo susiję argumentai buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka dėl įrodymų vertinimo ir BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo G. M. atžvilgiu pagrįstumo nebuvo skųstas. Kadangi kasaciniame skunde keliami klausimai apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėjami ir dėl jų priimtoje nutartyje nepasisakyta, su jais susiję argumentai negali būti kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl nurodytų priežasčių kasacinis skundas negali būti priimamas (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato Valentino Giriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.