Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-17 · Civilinė byla Nr. e2S-697-1136/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-17
Bylos Nr.
e2S-697-1136/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04970-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Loreta Miltenytė
Suinteresuotas asmuo
G. V.
Pareiškėjas
I. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-697-1136/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04970-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18; 3.4.6.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. V. – I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. (L.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys G. V., antstolė Vida Daugirdienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. L. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1. pripažinti teismo sprendimo nevykdymą: 1.1. pripažinti, kad atsakovė G. V. nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki 2026 m. gegužės 7 d. pareiškimo padavimo teismui dienos sistemingai, sąmoningai ir piktybiškai nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos; 1.2. pripažinti, kad atsakovė nepateikė teismo sprendimo vykdymui būtinų duomenų (gyvenamosios vietos, kontaktų, ugdymo įstaigos), draudžia bendrauti su vaiku M. L., neleido organizuoti susitikimų su specialistais, neatsakė į antstolio reikalavimą ir nebendradarbiavo su institucijomis; 2. skirti atsakovei baudą pagal CPK 771 straipsnio 6–7 dalis už pakartotiną ir nepertraukiamai tęstinį iš savanaudiškų paskatų daromą pažeidimą ir sprendimo nevykdymą: 2.1. skirti atsakovei G. V. 300,00 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2026 m. gegužės 7 d. dienai sudaro 399 nevykdymo dienos); 2.2. nustatyti, kad bauda mokama išieškotojo I. L. naudai; nurodyti, kad bauda skiriama už: 2.3. bendravimo tvarkos nevykdymą, informacijos nepateikimą, vaiko gyvenamosios vietos ir kontaktų slėpimą, draudimą matytis ir bendrauti su vaiku, nepagarbos rodymą ir patiriamą pažeminimą, teismo sprendimo nevykdymą, vaiko teisių pažeidimą ir jam daromą žalą. 3. Pripažinti, kad antstolė Vida Daugirdienė nevykdė įstatymo tvarka nustatytos pareigos, tuo padarydama pareiškėjui I. L. ir vaikui M. L. žalą; 3.1. pripažinti antstolės Vidos Daugirdienės neveikimą neteisėtu ,dėl kurio buvo sukeltas neigiamas poveikis tiek pareiškėjui, tiek jo sūnui, suvaržytos jų teisės ir gynybą, padaryta reikšminga žala; 3.2. pripažinti, kad antstolė Vida Daugirdienė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė atlikti procesinius veiksmus ir tuo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, apsaugą vaikui, pagalbą pareiškėjui; 3.3. pripažinti, kad antstolės Vida Daugirdienė neveikimas yra vilkinimas ir procesinis pažeidimas bei sukėlė reikšmingas neigiamas pasekmes, todėl sudaro pakankamą pagrindą taikyti CPK 637 straipsnio sankciją - nušalinti antstolę Vidą Daugirdienę nuo vykdomosios bylos Nr. 0004/25/00295 pagal išduotą vykdomąjį dokumentą (teismo vykdomasis raštas Nr. e2-4613-867/2022); 4. priteisti iš skolininkės visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi priėmė pareiškėjo I. L. skundą dalyje dėl 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų reikalavimų dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, suinteresuoti asmenys G. V., antstolė Vida Daugirdienė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo I. L. skundą tenkino; pripažino antstolės Vidos Daugirdienės neveikimą vykdomojoje byloje Nr. 0004/25/00295 neteisėtu; įpareigojo antstolę Vidą Daugirdienę vykdomojoje byloje Nr. 0004/25/00295 ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. balandžio 11 d. prašymą dėl sprendimo nevykdymo akto surašymo ir kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo ir priimti dėl jo motyvuotą procesinį sprendimą ir atlikti visus vykdymo veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog antstolė būtų priėmusi procesinį sprendimą dėl pareiškėjo 2026 m. balandžio 11 d. prašymo, nėra duomenų, kad, išnagrinėjus šį prašymą, būtų surašytas sprendimo nevykdymo aktas, priimtas motyvuotas patvarkymas atsisakyti tokį aktą surašyti ar kitu procesiniu būdu išspręstas pareiškėjo pateiktas reikalavimas. Nėra pateikta ir jokių įrodymų, kad antstolė būtų atlikusi bent minimalius procesinius veiksmus, skirtus pareiškėjo prašyme nurodytoms aplinkybėms patikrinti bei įvertinti.

Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų buvęs informuotas apie jo prašymo nagrinėjimo eigą ar rezultatus, antstolė nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjui buvo išsiųstas procesinis sprendimas, pranešimas ar kitas dokumentas, kuriame būtų nurodyti priimto sprendimo motyvai ir jo apskundimo tvarka. Darė išvadą, kad pareiškėjo procesinis prašymas iš esmės liko neišnagrinėtas, o dėl jo nebuvo priimtas joks įstatymo reikalavimus atitinkantis procesinis sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė Vida Daugirdienė, neišnagrinėjusi pareiškėjo 2026 m. balandžio 11 d. prašymo dėl sprendimo nevykdymo akto surašymo ir kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo, nepriėmusi dėl šio procesinio dokumento motyvuoto patvarkymo bei neperdavusi skundo teismui CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalies, CPK 613 straipsnio bei vykdymo proceso operatyvumo principo reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. V. – I. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - civilinę bylą nutraukti arba pareiškėjo I. L. 2026 m. gegužės 7 d. pareiškimą (dalyje, kurioje jis priimtas nagrinėti teisme) atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti iš pareiškėjo I. L. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolė pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjo 2026 m. balandžio 11 d. kreipimasis į antstolę pagal savo turinį laikytinas prašymu atlikti vykdymo veiksmus, o ne skundu dėl antstolės procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, todėl antstolei nebuvo taikomi CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyti skundo išnagrinėjimo terminai.

Tvirtina, jog pareiškėjas, nesulaukęs atsakymo į pateiktą prašymą, pirmiausia turėjo kreiptis į antstolę su skundu dėl jos veiksmų (neveikimo) ir tik po to, esant CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms, į teismą. Kadangi pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinės skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti jo skundo.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir CPK 613 straipsnio bei vykdymo proceso operatyvumo principo pažeidimą. CPK nenustato konkretaus termino, per kurį antstolis privalo išnagrinėti vykdymo proceso dalyvio prašymą. Pareiškėjo prašymą antstolė gavo 2026 m. balandžio 13 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraėjus nė 30 kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į prašyme keliamų klausimų pobūdį ir sudėtingumą, nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėto antstolės neveikimo.

Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į geriausių vaiko interesų prioriteto principą. Pareiškėjas pats nesilaikė teismo nustatyto pereinamojo bendravimo su vaiku laikotarpio sąlygų, todėl bendravimo tvarka nevykdoma dėl jo paties veiksmų ir iniciatyvos stokos. Antstolė, prieš spręsdama dėl teismo sprendimo nevykdymo akto surašymo ir baudos skyrimo inicijavimo, privalo visapusiškai įvertinti faktines aplinkybes, nustatyti galimo sprendimo nevykdymo priežastis ir užtikrinti vaiko interesų apsaugą. Todėl vien siekis operatyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą negali pateisinti skuboto ar formalaus procesinio sprendimo priėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas I. L. prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartį.

Tvirtina, kad teismas pagrįstai įvertino antstolei pateikto prašymo turinį ir konstatavo jos neteisėtą neveikimą. Pažymi, jog antstolė, gavusi prašymą, privalėjo jį išnagrinėti ir priimti motyvuotą procesinį sprendimą. Šios pareigos nevykdymas pažeidė vykdymo proceso operatyvumo principą ir pareiškėjo teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Atkreipia dėmesį, jog suinteresuoto asmens atskirajame skunde keliami klausimai dėl vaiko interesų ir pereinamojo laikotarpio neturi reikšmės šioje bylos kategorijoje, nagrinėjant antstolio neveikimo klausimą. Šioje byla sprendžiama ginčo teisenos tvarka, nagrinėjant klausimus tik dėl antstolės procesinių veiksmų teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

apeliacinis procesas nutrauktinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl skundžiamos nutarties

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pripažintas antstolės neveikimas vykdomojoje byloje neteisėtu ir antstolė įpareigota išnagrinėti išieškotojo prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo akto surašymo bei kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pirmiausia sprendžia, ar apeliantė turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pripažintas antstolės neveikimas neteisėtu ir antstolė įpareigota išnagrinėti išieškotojo prašymą bei priimti dėl jo motyvuotą procesinį sprendimą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti materialusis ir procesinis arba tik procesinis. Nors visi byloje dalyvaujantys asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ne kiekvienas jų yra teisiškai suinteresuotas skundžiamo teismo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu. Teisė paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą siejama su asmens teisiniu suinteresuotumu skundžiamo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu. Teisiškai suinteresuotu laikomas toks byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam skundžiamas procesinis sprendimas yra nepalankus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2014; 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-823/2025 16–18 punktai).

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinis skundas nepriimamas, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo I. L. skundą, pripažino antstolės neveikimą neteisėtu ir įpareigojo ją išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. balandžio 11 d. prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo akto surašymo ir kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei (apeliantei) bei priimti motyvuotą procesinį sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi išspręstas antstolės procesinių pareigų vykdymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė nevykdė teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nekonstatavo jos kaltės ir nesprendė baudos jai skyrimo klausimo. Skundžiama nutartimi taip pat nenustatyta naujų apeliantės pareigų ir neapribotos jos procesinės teisės.

Nors apeliantė yra vykdymo proceso dalyvė, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ji turi teisę skųsti kiekvieną teismo nutartį, priimtą su vykdymo procesu susijusiu klausimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi antstolė įpareigota išnagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau nėra iš anksto nustatytas šio prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Todėl vien aplinkybė, kad ateityje antstolė gali priimti apeliantei nepalankų procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog skundžiama nutartimi tiesiogiai paveiktos jos teisės ar pareigos.

Be to, iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl antstolės neveikimo neteisėtumo, tačiau nenurodo, kokias konkrečias jos teises ar įstatymo saugomus interesus pažeidžia antstolei nustatytas įpareigojimas išnagrinėti išieškotojo prašymą. Apeliantės nesutikimas su teismo pateiktu antstolės procesinio elgesio vertinimu savaime nepatvirtina jos teisinio suinteresuotumo skundžiamos nutarties panaikinimu.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiama nutartimi nėra užkertamas kelias apeliantei ginti savo teises vykdymo procese. Antstolei priėmus konkretų procesinį sprendimą, kuris paveiktų apeliantės teises ar pareigas, ji turėtų galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisių gynimo priemonėmis. Taigi galimas būsimas apeliantės teisių gynimo poreikis negali būti tapatinamas su teisiniu suinteresuotumu panaikinti šioje byloje priimtą nutartį.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi nėra išspręstas klausimas dėl apeliantės teisių ar pareigų, todėl ji neturi teisinio suinteresuotumo šios nutarties pakeitimu ar panaikinimu. Nustačius, kad atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartis nebuvo apskųsta kitų asmenų.

Nutraukus apeliacinį procesą, atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens G. V. - I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Miltenytė